TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Laukia santykių krizė? O jeigu ne?

2009 03 14 0:00
Indra ir Dovas susipažino lygiai prieš penkerius metus per "Mados infekciją".
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jauni, žavūs, talentingi. Ryškūs savo darbais ir išore. Dvi to paties obuolio, kurį ji, ko gero, numegztų, o jis iš ko nors sukonstruotų ir būtinai nudažytų sodrios spalvos dažais, puselės. Kas gi jie? Sutuoktiniai menininkai Indra Dovydėnaitė ir Dovas Serapinas. Įdomi "natiurmorto" detalė: mergina, dar nepažinodama būsimo mylimojo, dirbo ir bičiuliavosi su jo mama - dailininke Nomeda Marčėnaite.

Dėl pokalbio su Indra ir Dovu tarėmės dar sausį. Tačiau pora paprašė susitikimą atidėti - išvyko mėnesio atostogų į Indiją. Grįžo pailsėję, kupini įspūdžių, saulės nubučiuotais veidais ir, kaip patys juokauja, šiek tiek "suindiškėję". Tikra tiesa! Jei "suindiškėjimu" laikysime palaimingas šypsenas, vidinę ramybę ir akivaizdų mėgavimąsi viskuo čia ir dabar, net ir bjauriu oru - tą dieną lyg tyčia nuo ankstaus ryto Vilniuje siautėjo žvarbus vėjas bei šlapdriba.

Per mėnesį - visi metų laikai.

- Kaip jaučiatės po atostogų?

Indra: - Puikiai!

Dovas: - Kelionė buvo fantastiška. Tebegyvename atostogų ritmu, Indijos laiku. Pavyzdžiui, miegoti einame apie dešimtą valandą vakaro, o keliamės penktą šeštą ryto. Kaip pensininkai! Draugai išsiilgę, nori išgirsti kelionės įspūdžius, vakarais po darbų skambina, kviečia susitikti, o mes: "Oi ne, jau vėlu. Jau ruošiamės miegoti (juokiasi)."

- Prieš pat kelionę susirgote. Jos išvakarėse kaip tik bankrutavo oro bendrovė "flyLAL", su kuria turėjote skristi. Per kančias į žvaigždes, tai yra į atostogas?

Dovas: - Tai jau tikrai. Na, atostogoms dar reikėjo ir užsidirbti.

Indra: - Nuo to ir prasidėjo visos ligos. Nebuvo kada ilsėtis: dirbi, dirbi, dirbi. Paprasčiausios slogos kelias savaites nesugebėjau išsigydyti. O juk sakoma, kad jai išgydyti užtenka savaitės, priešingu atveju, per septynias dienas sloga savaime praeina. Pasiekėme Indiją ir pačią pirmą dieną pasveikau. Skridome su oro linijų bendrove "Air France KLM". Vienintelis nepatogumas - vietoj vieno persėdimo buvo du. Tačiau viską kompensavo tai, kad buvome nuolat maitinami.

- Tai kokia ta Indija?

Indra: - Didelė (juokiasi). Kasdien kuo nors nustebinanti. Per mėnesį išgyvenome visus keturis metų laikus. Fantastika! Po šalį keliavome savarankiškai, pagal pačių susidarytą maršrutą.

Dovas: - Suskaičiavome, kiek transporto priemonių išbandėme. Daug! Skridome lėktuvu, važiavome garvežiu, traukiniu, autobusu, kuriame galima miegoti (pastarasis didelis kaip namas, o jau lovos koookios plačios), rikša, taksi, motociklais, dviračiais, plaukėme vietinėmis indiškomis gondolomis (tokiais pintais laiveliais), jojome drambliais, kupranugariais.

- Negirdžiu kalbų apie sąmonės nušvitimą...

Indra: - Sąmoningai vengėme bet kokių religinių savęs paieškų. Ne to ten važiavome. Į Indiją vykome kaip turistai, gamtos mylėtojai, nuotykių ieškotojai.

Dovas: - Jei meditaciją suprasime plačiąja prasme, ne tik kaip sėdėjimą tyloje sukryžiavus kojas, tai meditavome visas keturias savaites. Aplankėme tokias vietas, kurios iš tiesų "praplauna" smegenis, priverčia pakeisti požiūrį į daugelį dalykų. Kita vertus, akis į akį susidūręs su absoliučiai kitokia kultūra, negali į viską žiūrėti kaip iki tol.

Atkaklus žvilgsnis

- Būsiu nuobodi, bet toliau klausinėsiu ne apie Indiją. Pakalbėkime apie judu, apie pomėgius, darbus.

Indra: - Bijau, kad mes taip pat būsime nuobodūs, nes viską pasakosime "praleidę" per atostogų metu patirtų įspūdžių prizmę (juokiasi).

- Kiek laiko judu kartu? Pamenu, esi minėjusi, jog pirmiau nei su Dovu susipažinai su jo mama Nomeda Marčėnaite.

Indra: - Aha. Mudvi buvome pažįstamos kelerius metus, iki to laiko, kai pirmą kartą pamačiau Dovą (Indra dirbo stiliste laidoje "Nomeda" - aut.). Su Dovu susitikome renginyje "Mados infekcija", lygiai prieš penkerius metus. Draugė ten pristatė drabužių kolekciją, paprašė padėti. Dovas buvo vienas iš modelių.

Dovas: - Ach, jaunystė. Kaip seniai tai buvo.... Šiaip, manau, vis tiek anksčiau ar vėliau būtume susitikę. Jei ne "Mados infekcijoje", tai Dailės akademijoje.

Indra: - Per tuos penkerius metus tiek daug visko nuveikėme, kartu išgyvenome (šypsosi).

- Kuris buvote pažinties iniciatorius?

Indra: - Aš padėjau apsirengti modeliams, o Dovas labai įkyriai į mane spoksojo.

Dovas: - Nes tu iš karto man kritai į akį.

Indra: - Žiūrėjo, žiūrėjo ir nesulaukęs renginio pabaigos išvažiavo.

Dovas: - Buvau pažadėjęs parvežti draugą namo. Antrą kartą Indrą pamačiau po pusės metų. Mama vasarą namuose rengė darbinį "tūsą", pasikvietė daugybę kolegų. Tarp jų buvo ir Indra.

- Nustebai pamatęs tą pačią merginą?

Dovas: - Ne. Tik greit grįžau į savo kambarį apsivilkti kokių nors gražesnių marškinių.

Indra: - Ir pasikvepinti (juokiasi).

Dovas: - Tą vakarą, kai pabendravome, pamaniau: "O! Kokią gerą draugę turėsiu." Nors širdyje turbūt jau žinojau, kad viskas bus gerokai rimčiau.

Mylimąja tapo mamos draugė

- Kokios kiekvieno savybės žavi labiausiai?

Indra: - Tų savybių labai daug. Manau, pirmiausia žmones vienas prie kito traukia chemija. Paskui prasideda santykių tikrinimas: kokį sąrašiuką pildysi - baltąjį ar juodąjį.

Dovas: - Mes nuolat stebiname vienas kitą. Jei truktų išradingumo, nuobodulys, rutina paimtų viršų. Rezultatas būtų pyktis, kivirčai, skyrybos.

Indra: - Negaliu nesistebėti, kodėl visi tik ir kalba, kad porą būtinai turi ištikti santykių krizė: po metų, trejų, penkerių ar dar daugiau. O jei neištiks? Juk viskas priklauso nuo to, kuo paremti santykiai. Jei vien tik seksu, tada ir tuos metus gali būti sunku ištempti kartu. Manau, labai svarbu gerbti vienas kitą. Mūsų santykiams, pavyzdžiui, labai daug duoda bendra veikla. Mums smagu kartu dirbti, bet kiekvienas turime savo darbo erdvę. Nevaikštome sulipę.

- Kaip pasikeitėte per tuos penkerius kartu pragyventus metus?

Indra: - Abu keičiamės tik į gera. Tobulėjame (šypsosi). Tam įtakos turi knygos, kelionės, sutikti žmonės, darbas, išgyvenimai, kitaip tariant, pats gyvenimas. Manau, problemų kiltų tada, jei tobulėtų tik vienas iš mūsų.

Dovas: - Dabar abu jaučiamės saugesni.

- Saugesni negu draugystės pradžioje?

Dovas: - Taip.

- Kodėl?

Indra: - Nes tuo metu viskas vyko labai greitai - draugauti pradėjome po kelių savaičių pažinties. Buvo baisu, neramu. Nors jautėme, kad tai, kas vyksta - rimta.

- Jei jums patiems atrodė, kad įvykiai rutuliojasi per greitai, kaip tai turėjo atrodyti tėvams? Nesakė: "Vaikai, per anksti. Kur taip skubat? Palaukit."

Dovas: - Tėvai į viską reagavo irgi labai greitai.

Indra: - Jie nesikišo, juk tai - mūsų gyvenimas. Labai tai vertinu. Jei atvirai, jaučiausi nejaukiai. Paprastai, kai sūnus namo parveda mylimąją, mama iš pradžių į ją žiūri kaip į konkurentę. Su Nomeda buvome draugės, ir staiga Dovas pareiškia, kad aš - jo išrinktoji. Iš pradžių stengiausi tarp mūsų išlaikyti atstumą, bet pati Nomeda labai skatino, kad draugautume.

Dovas:- Mano tėvai žinojo, kad ateis laikas ir aš priimsiu sprendimus, kurie nuo jų nebepriklausys. Dėl to buvo gana ramūs, nes ką galėjo, tą padarė: užaugino, išauklėjo, parengė gyvenimui. Aišku, susigyventi su tuo žinojimu nėra lengva. Kai turėsiu vaikų ir šie užaugs, pats pajusiu.

Nestabili menininkų kasdienybė

- Rengiate bendras parodas. Taip smagiau? Paprasčiau? Pigiau?

Indra: - Žinoma, kad smagiau. Ir lengviau, nes galime vienas kitą palaikyti, paguosti, kai labai sunku. Surengti parodą - tai ne tik sukurti eksponuojamus meno kūrinius. O kur dar organizaciniai, administraciniai darbai? Bendra paroda, aišku, ir pigiau. Be to, įdomiau: žmonės iš karto gali apžiūrėti kelių menininkų darbus.

- Menininkams Lietuvoje sunku?

Dovas: - Tikrai taip.

Indra: - Daug kam sunku, ypač šiandien. Manau, profesija čia niekuo dėta. Viskas priklauso nuo to, koks tavo požiūris į darbą, kiek tu stengiesi.

Dovas: - Kad galėtume keliauti, privalome labai daug dirbti.

Indra: - Menininko kasdienybė - nestabili. Niekada nežinai, kokia tau bus ši savaitė, mėnuo, ar turėsi darbo. Etatą turintis žmogus tiksliai žino, kada jo darbo diena prasideda ir baigiasi, kad kas mėnesį gaus algą. Mes tokių dalykų nenutuokiame.

Dovas: - Kad tave pastebėtų ir įvertintų, privalai būti išradingas. Kitaip sėdėsi nevalgęs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"