TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Legendinis tenoras. Gyvenimas muzikoje

2015 07 07 15:00
Jose Careras sostinės renginiai nuotrauka

Šilta birželio diena Milane, vyksta legendinio tenoro Jose Carreras repeticija ir fotosesija dėl liepos mėnesį vyksiančio rečitalio „Teatro alla Scala“ scenoje.

Po fotosesijos Jose Carreras nusiima kaklaraištį, prasisega marškinius, atsiremia į kėdės atlošą ir pradeda pasakoti nostalgišką istoriją apie žmogų, kuris juto triumfo skonį, skendo ligos gelmėse ir vėl prisikėlė po sėkmingos kovos su leukemija.

Pašaukimą muzikai jis pajuto dar vaikystėje. Būdamas dešimties metų dainavo pagrindiniame Katalonijos Licėjaus operos teatre, o 1970-aisiais metais toje pačioje scenoje debiutavo operoje „Norma”. Nenuostabu, kad sulaukęs trisdešimties šis tenoras jau siekė karjeros aukštumas.

Deja, 1987-aisiais metais operos solistui diagnozuota leukemija, dėl kurios pasitraukė iš viešojo gyvenimo. Įveikęs sunkią ligą, įkūrė „Tarptautinį Jose Carreras Leukemijos Fondą”, kuriam skiria koncertų metu uždirbtus pinigus.

- 1987-ųjų metų liepos 13-ą dieną jums diagnozuota leukemija. Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, kaip stipriaijus jus tai paveikė?

- Žinau, kad gali nuskambėti oportunistiškai, bet po visų tų metų, manau, kad tai tik į gera.

- Kodėl?

- Tas išskirtinis stimulas, kurį man suteikė šis fondas ir žmonės, kurie, kaip ir aš, iškentėjo šią ligą, padarė mane dvasiškai turtingesniu bei stipresniu žmogumi ir tai yra neįkainojama kompensacija.

- Jūs paminėjote stimulą. O jūsų karjera ar nebuvo pakankamai skatinanti?

- Taip, bet kitu būdu. Šioji yra žmogiškoji stimuliacija, o anoji – romantiško herojaus, stovinčio ant scenos su kardu ir ragu, bet juk šie dalykai tiesiog yra pakabinami persirengimo kambariuose ant pakabų ir paliekami.

- Ar tas pasaulis buvo pernelyg netikras?

- Akivaizdžiai, tik prisotintas jausmų ir emocijų, kuriuos mes menininkai bandome atskleisti.

- Koks tuomet jūsų gyvenimo tikslas – būti puikiu menininku ar kelti sąmoningumą?

- Abu dalykai kartu. Buvimas menininku padėjo man skleisti žinias apie leukemiją.

- Jūs buvote vienas iš garsiųjų „Trijų Tenorų”. Ar norėjote būti pačiu garsiausiu?

- Aš visai patenkintas tuo, ką man suteikė profesija. Mano karjera buvo puiki, jei atleisite už mano aroganciją, prisimenant kur ir su kuo man teko dirbti per visus šiuos metus, kas, mano manymu, ir yra svarbiausia.

- Jei liga nebūtų įsiveržusi į jūsų gyvenimą, kaip būtumėte norėjęs užbaigti savo repertuarą?

- Sunku pasakyti. Metams bėgant balsas keičiasi, repertuaras taip pat. Aš ir toliau debiutavau keliose operose, bet jei mano fiziniai duomenys nebūtų pasikeitę, viskas būtų ėję natūraliu keliu. Buvau pakankamai laimingas, nes vos sulaukęs 40-ies metų jau buvau sudainavęs daugumą savo mėgstamiausių partijų. Mes, menininkai, turime suvokti savo ribas.

- Iššūkis kovoje su liga pirmiausia buvo asmeninis, po to viešas.

- Asmeninė kova buvo labai sunki. Po mėnesius trukusios izoliacijos turėjau atstatyti savo psichikos tvirtumą. Laimė, man pavyko tai padaryti.

- Kas dėjosi jūsų galvoje, kai tuos mėnesius gyvenote visiškoje vienatvėje?

- Aš priėmiau tai, kaip epizodą - buvau įsitikinęs, jog įveiksiu ligą, grįšiu į sceną ir vėl dainuosiu.

- Grįžtant prie operos, ar tikrai ant scenos laikas sustoja?

- Pasistengsiu paaiškinti. Dainininkas, atliekantis partiją, yra transo būsenoje. Jei atsiduri po Verterio oda, tai tampi Verteriu su atitinkančiais jausmais, bet, tuo pačiu metu, tavo smegenys tau nurodinėja, lyg automatiškai užprogramuotam, kad „būk atsargus čia, nenukrisk čia, nesuklysk teksto, stebėk dirigentą…” ir pan.

- Ar slegia nostalgija pagalvojus, jog negalite tiek dainuoti, kiek norėtumėte?

- Kodėl ji turėtų slėgti? Ja galima net mėgautis – yra tam tikras nostalgijos džiaugsmas. Aš jaučiu nostalgiją ypatingiems momentams. Lyg pergyventum vėl viską iš naujo, tai teigiamas dalykas man. Ne viskas tęsiasi amžinai ir tie, kurie buvo pakankamai laimingi, jog išpildytų duotą pažadą, dabar dėl to jaučiasi ypatingai gerai.

Legendinis tenoras Jose Carreras šiandien ne tik sėkmingai koncertuoja visame pasaulyje, bet ir vadovauja Ispanijos kaulų čiulpų registrui bei tarptautiniam leukemijos fondui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"