TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lenktynės su amerikiečiais ir lietuviškos grimasos

2007 04 14 0:00
Mokslininkas Ramūnas Valiokas: "Mokslo srityje taip yra - visko vienas nepadarysi, bet vis tiek yra toks noras: jei turi idėją, stengiesi ją įgyvendinti ir būti pirmas".
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniečių mokslininkų pagamintose labai mažose maždaug tūkstantį kelis šimtus kartų už plauką plonesnėse struktūrose galima iš karto stebėti daugybę įvairių biocheminių reakcijų. Ten veikiantis tam tikras jutiklis yra toks mažytis, kad jį ateityje būtų galima įmontuoti į kokią nors ląstelę.

Lietuva vis ryškiau matyti Europos nanotechnologijų (šiek tiek didesnių už atomus, bet mikroskopu dar nematomų sistemų tyrimai)

- naujos ir pasaulyje sparčiai augančios mokslo srities - žemėlapyje. Šį mėnesį Helsinkyje vykusiame "Nanotech Northern Europe 2007" kongrese Lietuvos atstovas dr. Ramūnas Valiokas buvo vienas iš trijų Rytų Europos mokslininkų, kuriems suteikta galimybė žodžiu pristatyti savo rezultatus. Pernai rudenį lietuvių mokslo rezultatai buvo anonsuoti specializuoto leidinio "ChemBioChem" viršelyje.

Dr. Ramūnas Valiokas - vienas iš nedaugelio jaunųjų mokslininkų, kurie grįžo į Lietuvą. Po beveik dešimties metų darbo Švedijoje ir Vokietijoje jis ėmėsi vadovauti Fizikos instituto Funkcinių nanomedžiagų skyriui.

Su "Nokios" ženklu

Šiaurės Europos regiono, apimančio Skandinaviją, Šiaurės Vokietiją, Rusijos vakarinę dalį ir Baltijos šalis, nanotechnologijų kongresas "Nanotech Northern Europe" vyko jau trečią kartą. Tarp jo dalyvių, pranešėjų, svečių buvo garsių mokslininkų iš visos Europos ir Amerikos. Atstovauta visoms Europos nanotechnologijų laboratorijoms ir universitetams, dirbantiems šioje srityje.

Nanotechnologijomis itin domisi ir tokios kompanijos kaip šio regiono telekomunikacijų milžinė "Nokia", tad visai neatsitiktinis dalykas, kad Šiaurės Europos nanotechnologijų kongresas vyksta būtent Helsinkyje. Neseniai pačioje "Nokios" kompanijoje buvo įdiegtas atskiras nanotechnologijų skyrius. Jo vadovas kongrese skaitė pranešimą ir pristatė savo planus šioje srityje. Dr. Valioko įsitikinimu, pramonė yra labai svarbus veiksnys, ir konkrečios šalies laimėjimai bei užsiangažavimas nanotechnologijų srityje taip pat priklauso nuo to, kiek pramonės įmonės domisi ir palaiko jos plėtrą.

Amerikiečiai siūlė bendradarbiauti

Vilnietis mokslininkas "Nanotech Northern Europe" kongrese dalyvavo pirmą kartą ir turėjo galimybę žodžiu pristatyti rezultatus. Kongreso organizatoriai žodiniams pranešimams per atskiras sesijas paprastai atrenka įdomiausius ir svarbiausius mokslo rezultatus, kiti pristatomi tiesiog stenduose.

Dr. Valioko vadovaujama nanotechnologijų laboratorija visu pajėgumu dirba tik nuo pernai rudens. Per tą laiką mokslininkams pavyko padaryti nemažai darbų taikant originalią nanolitografijos metodiką. Pagamintos labai mažos struktūros - maždaug apie tūkstantį kelis šimtus kartų plonesnės už plauką, tose suformuotose struktūrose galima vienu metu stebėti daugybę įvairių biocheminių reakcijų. Ten veikiantis tam tikras jutiklis yra toks mažytis, kad jį būtų galima ateityje tiesiog įmontuoti į kokią nors ląstelę. Buvo pagaminta tokių įrenginių prototipų ir parodyta, kaip jie gali būti surenkami taikant unikalią metodiką ir laboratorijoje sukauptas žinias.

Nanotechnologijos apima daugybę skirtingų mokslo sričių, taigi šeši šimtai kongreso dalyvių atstovavo labai plačiam nanotechnologijų krypčių spektrui nuo medžiagų tyrimo ir šiuolaikinės elektronikos iki taikymo medicinai. Lietuvių rezultatais pirmiausia domėjosi funkcinių nanomedžiagų specialistai. Arizonos universiteto (JAV) institutas pasiūlė dr. Valiokui bendradarbiauti. Helsinkio universiteto Virologijos institutas domėjosi galimybe panaudoti tokius naujos kartos įrenginius virusų tyrimams. Mokslininkas tikisi įdomių kontaktų, bendradarbiavimo ir dalyvavimo šiemet startuojančioje Europos septintojoje bendroje mokslinių tyrimų programoje.

Bent vienas prarastas

Pernai rudenį vilniečių moksliniai rezultatai buvo pristatyti specializuoto leidinio "ChemBioChem" viršelyje. Leidinys skirtas mokslininkams, dirbantiems chemijos ir biochemijos ar biologijos sandūroje, t. y. kuriantiems įvairius cheminius įrenginius ir medžiagas taikyti biochemijos ir biologijos mokslo srityse, ir atvirkščiai - biologams, kurie domisi įvairiomis naujomis cheminėmis ir sintetinėmis sistemomis. Tarp šių mokslų sandūros leidinių "ChemBioChem" yra pripažintas svarbiausiu.

"Didelis pagerbimas ir maloni staigmena, kad vienas iš darbų, kurį jau teko padaryti būnant čia, Vilniuje, su partneriais Vokietijoje ir Švedijoje, taip įvertintas ir net pasiūlyta išspausdinti straipsnio anotaciją viršelyje", - sakė Fizikos instituto Funkcinių nanomedžiagų skyriaus vadovas.

Po beveik dešimties metų mokslinio darbo Švedijoje ir Vokietijoje, dr. Valiokas grįžo į Lietuvą, pakviestas Fizikos instituto Molekulinių darinių fizikos laboratorijoje kurti visiškai naują nanoinžinerijos skyrių, kuris padėtų plėtoti vieną iš svarbiausių šiuo metu pasaulyje nanolitografijos kryptį. Pasak mokslininko, įsikūrimo procesas, įrangos įsigijimas, jos pristatymas ir visos kitos procedūros, priklausančios nuo mūsų biurokratų ir struktūrų, atsakingų už Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, užtruko. Per tuos metus prarastos ne tik geros starto pozicijos, nes nedaug kas Europoje tokią įrangą turėjo, bet ir tikrai bent vienas tokio lygio straipsnis, anonsuotinas leidinio viršelyje.

Lietuviškos aplinkos drama

"Kaip tik dabar pasirodė, gal nekorektiška taip sakyti, konkuruojanti grupė JAV. Technologija, kurią mes naudojame, tam tikra prasme ten yra sukurta. Ir įrangą, ir programinius paketus iš tos konkuruojančios grupės turime. Į ją lygiuojamės ir stengiamės lenktyniaudami dalyvauti tyrimų darbuose. Jie tą metodiką yra išplėtoję, bet mes, turėdami galbūt kitą taikymą ir patirtį, galime kai kuriuos dalykus padaryti net greičiau arba visiškai kitokius, nei daro pasaulyje pripažinti autoritetais, - kalbėjo dr. Valiokas. - Neseniai tie, sakykim, konkurentai, išspausdino darbą, kurį turėjome visas sąlygas jau seniai pas mus padaryti, jei ne tas vėlavimas. Lietuviškos sistemos grimasos tikrai turi įtakos darbo kokybei. Ir ne tik mes, bet, manau, daugelis žmonių praranda ne vieną galimybę išsiveržti į priekį."

Kaip vieną svarbiausių lietuviškos sistemos kliūčių mokslininkas dabar nurodė dideles finansavimo pertraukas. Pernai pasisekė dalyvauti vienoje lietuviškoje programoje, bet ji buvo tik metams. Dabar teikiamos paraiškas kitam periodui, bet nėra garantijų, ar pasiseks. Atrankos kriterijai labai neaiškūs. Kita vertus, tie periodai tarp konkursų gana dažni. Vakarų šalyse kitaip. Laimėjęs kokią nors programą mokslininkas gali nuo trejų iki penkerių metų ramiai dirbti. Tada pristato rezultatus, komentuoja, kodėl finansavimą reikėtų skirti kitam periodui, ir vėl iš naujo dalyvauja konkurse. Lietuvoje net laimėjus trumpesnę programą reikia pateikti įvairias ataskaitas, įrodinėti, kas padaryta, nors dažnai rezultatai atsiranda po metų kitų ar net vėliau - nelygu sritis.

"Yra daugybė tokių pertraukų, kai lėšos, net laimėjus lietuviškus konkursus ir gavus finansavimą, nepasiekia metų pradžioje. Iš tikrųjų jos tvirtinamos kovą, į sąskaitą institute atkeliauja gegužę, o jau rudenį turi teikti ataskaitą, kad programą esi įvykdęs, ir iki metų pabaigos biudžetiniai dalykai turi būti sutvarkyti, - kalbėjo pašnekovas. - Lietuviškoje aplinkoje daugybė tokių kliuvinių ir didžiulė mūsų drama, kad tų taisyklių neigiamą poveikį sušvelniname turėdami labilius kontaktus su užsienio partneriais. Yra tokie periodai, kai tiesiog sunku. Reikia naudoti įvairias medžiagas, o yra apribojimas, pavyzdžiui, prireikus įsigyti. Jų galime gauti iš savo partnerių. Tiesiog sukamės kaip išmanydami. Bet toks nereikalingas apsunkinimas labai atsiliepia produktyvumui."

Mokslininkas didžiuojasi suburta penkių jaunų žmonių komanda. Pristatę rezultatus Helsinkyje, mokslininkai rengiasi kitai tarptautinei konferencijai. Ji vyks vasarą Krokuvoje ir bus skirta vien nanosistemų gamybos sričiai, kurioje tiesiogiai dirba ir vilniečiai. Konferencijai medžiaga jau pateikta. Įsibėgėja ir publikacijų konvejeris. Per šiuos metus į aukšto tarptautinio lygio žurnalus tikimasi atiduoti mažiausiai penkias publikacijas.

Mokslininkai neslepia ambicijų lygiuotis į aukščiausią tarptautinę kokybę. Turi daugybę sumanymų ir žiūrės, kaip pavyks juos įgyvendinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"