TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lenktynininkas iš „čiurlionkės“

2015 11 07 6:00
Liko mažiau nei du mėnesiai iki 2016 metų Dakaro ralio, kur Antanas Juknevičius sieks pagerinti Lietuvos pasiekimus, pradžios. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Po mažiau nei dviejų mėnesių vienas labiausiai patyrusių ir tituluočiausių Lietuvoje dykumų ralio lenktynininkų Antanas Juknevičius, kuris 2009 metais kartu su Aurelijumi Petraičiu Dakare iškovojo 25 vietą, vėl leisis į šias bekelės lenktynes. Profesionalus grafikas ir landšafto dizaineris, estetas ir gurmanas prieš gerą dešimtmetį meną iškeitė į visureigių sportą ir dabar sako tikrai esąs patenkintas.

2016-aisiais sunkiausiame pasaulio ralio maratone sportininkas varžysis su specialiai tokioms varžyboms gamintu ir parengtu sportiniu „Overdrive Hilux“, kurio kaina siekia beveik 400 tūkst. eurų. Antanas neslepia, kad vienu patikimiausių ir greičiausių bolidų dykumų lenktynėse laikomas automobilis padės siekti pagrindinio tikslo – pagerinti geriausią Baltijos šalių rezultatą Dakaro ralyje. Be daugelio sportinių laimėjimų, lietuvis dar vadovauja Kazachstano automobilių sporto rinktinės komandai „Astana“.

Berniukas iš „čiurlionkės“

Kaip sakė Antanas, vaikystėje pasirinkti gyvenimo kelią ir juo nenukrypstamai eiti iki galo pasiseka toli gražu ne kiekvienam. „Kai man buvo aštuoneri, norėjau būti kosmonautu, vėliau – kareiviu, – prisipažino automobilių sporto aistruolis. – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnaziją baigiau tik todėl, kad labai mėgau piešti, o tėvai skatino šį mano polinkį. Mano mama – architektė restauratorė, baigusi tuometį Vilniaus dailės institutą (dabar – akademija – VDA), sesuo pasekė jos pėdomis. Tėtis – fizikas ir matematikas. Tokia meno ir mokslo simbiozė vyravo šeimoje. Piešiau tikrai gražiai ir labai norėjau tai daryti, todėl pats priverčiau tėvus nuvesti mane į „čiurlionkę“. Iki šiol labai džiaugiuosi tuo savo gyvenimo etapu – meno mokykla davė platų pasaulio, meno, jo reiškinių suvokimą, stabilų pagrindą po kojomis.“

Jau visai netrukus Antanas sės prie galingo visureigio vairo ir startuos prestižiniame Dakaro ralyje. /Asmeninio albumo nuotraukos

Kai baigė meno mokyklą, jaunuoliui teko susimąstyti – o kas toliau? Jau tada buvo apnikusios abejonės, ar menas tikrai yra tas kelias, kuriuo norės eiti visą likusį gyvenimą. Tačiau jaunas žmogus, pasak Antano, lengviau pasiduoda tėvų ir kitų gera linkinčiųjų įkalbinėjimams, todėl ir jis, paklausęs patarimo, įstojo į VDA grafikos specialybę. Kadangi mokykloje mokėsi puikiai – iš berniukų buvo geriausias mokinys, įstojo lengvai. „Jau antrame kurse supratau, kad esu ne savo vietoje, – prisipažino pašnekovas. – Tačiau nebebuvo kur dėtis, reikėjo pabaigti, kas pradėta. Baigęs bakalauro studijas labai norėjau išvažiuoti į užsienį, pakeisti aplinką. Įkalbėjau bičiulį užpildyti paraišką stipendijai landšafto dizaino mokslams Japonijoje. Jis gavo tą stipendiją, o aš – ne. Bet gavau stipendiją studijuoti šiuos mokslus Londone. Taip ir išvažiavau pasaulio pamatyti, mat landšafto dizainas yra taikomasis menas, čia viskas konkrečiau nei vaizduojamajame.“

Lenktynininkai - patys drausmingiausi vairuotojai miestų gatvėse, ekstremalių pojūčių jie pakankamai patiria per varžybas, tad adrenalino keliuose neieško.

Dienos tėvo garaže

Automobiliais Antanas domėjosi nuo mažų dienų, juokėsi, kad augo tėvo garaže, variklio varžtus sukiojo būdamas vos septynerių metų, o benzino kvapas jam iki šiol vienas maloniausių aromatų. Geriausi vaikystės atsiminimai lenktynininkui likę būtent iš tų dienų, kai ką nors su tėvu meistraudavo garaže. „Ką nors sukti, konstruoti, dirbti su technika man visada buvo didžiulis malonumas. Konstravau įvairius dviračius, velomobilius. Perėjau visą transporto priemonių konstravimo ir taisymo spektrą – dviračiai, mopedai, motociklai, žiguliai ir t. t.“, – pasakojo jis.

Iš grafiko praeities liko keletas darbų, kuriuos Antanas Juknevičius saugo iki šiol.

Lenktynininkas tikino, jog labai anksti suprato, kad pasaulinio lygio menininko iš jo nebus, o gerų amatininkų Lietuvoje ir taip netrūksta. Iš jo kurso draugų meno pasaulyje liko vos keletas, Antanui iki šiol malonu susitikti ir sekti jų karjeros kelią. „Aš tikrai gerai piešiau, tačiau piešimas nebuvo užvaldęs visos mano esybės taip, kad negalėčiau be to gyventi. Mokydamasis Londone piešimu užsidirbdavau papildomų pinigų pramogoms: nuvažiavęs į Braitoną piešdavau rusų turistų portretus ir parduodavau už dešimt svarų. Kaip amatininkas buvau tikrai gerai įvaldęs techniką, tačiau šedevrais mano darbų nepavadinsi. Tas uždarbis leisdavo nusivesti merginą į klubą ar pasėdėti su draugais aludėje, nes stipendijos tokiems dalykams tikrai nelikdavo“, – prisipažino Antanas.

Baigęs studijas Londone jis kelerius metus užsiėmė landšafto ir interjero dizainu, yra įrengęs ne vieną butą, namą, keletą iki šiol veikiančių restoranų interjerų. Tačiau greta šios veiklos visada buvo automobiliai, jų Antanas neišsižadėjo nė akimirkai. Pirmuosius uždirbtus pinigus visus sukišdavo į automobilių sportą, tačiau ilgainiui ši jo veikla pradėjo duoti pajamų, leidžiančių normaliai gyventi. Taip vyro hobis virto jo gyvenimo darbu ir mielu širdžiai užsiėmimu. Kelias iki svajonės išsipildymo truko gerus penkiolika metų, buvo lydimas vidinio nerimo ir aplinkinių nuolat prie smilkinio sukiojamo piršto – baik vieną kartą užsiiminėti šia kvailyste, vadinama dykumų raliu. Antano mama iki šiol vis padejuoja, kad sūnus saugų menininko kelią iškeitė į tokį pavojingą užsiėmimą, kai bet kada gali patirti traumą ar net žūti.

Meditacija – maisto gaminimas

Nors dykumos lenktynėse Antaną lydi purvas, prakaitas, nuovargis ir nepritekliai, grįžęs namo jis yra tikras estetas ir gurmanas. Prisipažino, kad jokiame restorane niekada nėra valgęs skaniau, nei pasigamina pats. Todėl į juos ir nebevaikšto: kam leisti pinigus, jeigu pats gali geriau. „Maistą pradėjau gaminti nuo pirmos klasės – susipjaustydavau bulvių ir pasikepdavau. Vėliau patiekalai darėsi sudėtingesni. Labai mėgstu skaniai pavalgyti, o maisto gaminimo procesas man yra tarsi meditacija. Mėgstu viską pirkti, pjaustyti ir gaminti pats. Jeigu noriu išsivalyti galvą, yra du būdai – viskis ir maisto gaminimas. Šis daug geresnė priemonė, nes po jos ryte neskauda galvos“, – nusijuokė Antanas. Be to, maisto gaminimas ir ragavimas suteikia džiaugsmo ir lenktynininko draugams bei artimiesiems, vyras mielai gamina ne tik sau, bet ir bičiuliams.

Daug laiko praleidžiantis Azijos šalyse Antanas labiausiai pamėgęs būtent Vidurinės Azijos, Kaukazo šalių maistą, nors mielai gamina ir italų bei prancūzų virtuvės patiekalus. Iš kelionių parsiveža įvairių specifinių indų, prieskonių, lankosi vietiniuose šalies turguose. Vyras prisipažino esantis užkietėjęs mėsėdis, bet pastaruoju metu labai pamėgo įvairias gaivias salotas. Vilniuje gurmanams skirtose mėsos parduotuvėse maisto neperka, turi keletą pažįstamų ūkininkų, iš kurių įsigyja tikrai gerų produktų. Keliaudamas po Azijos šalis Antanas perėmė ir jų maisto filosofiją, todėl beveik nevartoja kiaulienos, nors pasitaikius progai nespjauna ir į ją. Vaikams taip pat neperša savo valgymo įpročių, nors stengiasi juos paauklėti ir pasidalyti sukaupta maisto kultūros patirtimi. Vos penkių mėnesių jauniausiai dukrelei Mildai tėčio pamokymai apie maistą dar nė motais, du vyresnieji sūnūs – šešiolikmetis Jonas ir vienuolikmetis Rokas tėvą supratingai išklauso. Vyriausiasis Jonas pastaruoju metu labai susidomėjo animacija, aistros menui ir automobiliams iš garsaus tėvo nepaveldėjo. Rokas kol kas neturi akivaizdaus polinkio į konkretų užsiėmimą, bet, pasak Antano, mėgsta aštrius pojūčius ir neturi baimės jausmo. Tai teikia lenktynininkui vilties, kad paaugęs gal taip pat sės prie galingo visureigio vairo ir leisis į dykumų smėlynus patirti nuotykių, kaip ir jo tėtis.

Antanas Juknevičius su šturmanu važiuoja bekelės lenktynėse.

. . .

Antano Juknevičiaus laimėjimai tarptautinėse varžybose

* „BAJA (LT) 2007“ – 1 vieta absoliučioje įskaitoje.

* „BAJA (LV) 2007“ – 2 vieta absoliučioje įskaitoje.

* „BAJA (BY) 2006“ – 1 vieta absoliučioje įskaitoje.

* „Libya Desert Challenge 2008“ – 1 vieta absoliučioje įskaitoje.

* „Oman Desert Challenge 2006“ – 2 vieta absoliučioje įskaitoje.

* „24 Heures de FRANCE 2006“ – 4 vieta absoliučioje įskaitoje.

* „Abu Dhabi Desert Challenge 2011“ – 6 vieta absoliučioje įskaitoje ir pirma vieta klasėje.

* „PHARAONS Rally Egypt 2006“ – 7 vieta absoliučioje įskaitoje.

* „Optic Tunis 2006“ – 8 vieta absoliučioje įskaitoje.

* „UAE Dubai Rally 2005“ – 9 vieta absoliučioje įskaitoje.

* „Dakar series“ / „Silk Way Rally 2009“ – 10 vieta absoliučioje įskaitoje.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"