TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuviai ir baltarusiai per amžius šalia

2016 07 16 6:00
Valentinas Stech su savo tautiečiais dalyvavo visuose svarbiuose Lietuvai įvykiuose. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvius ir baltarusius sieja kelis šimtmečius trukusi bendra istorija, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę čia gyvenantys gudai gavo impulsą atsigręžti į savo šaknis, rūpintis kultūra, istorija ir atgaivinti per ilgus sovietizacijos metus apleistas tautines tradicijas.

Baltarusių tautinės bendrijos „Siabryna“ vienas įkūrėjų ir ilgametis vadovas Valentinas Stechas priminė, kad geografinės ir istorinės aplinkybės lėmė, jog baltarusių protėviai tapo viena pirmųjų istorinės Lietuvos etninių grupių. Iki šiol Lietuvoje gyvenanti baltarusių tautinė bendruomenė yra trečia pagal dydį po rusų ir lenkų. 2011-aisiais vykusio gyventojų surašymo duomenimis, tuo metu Lietuvoje buvo 36,2 tūkst. baltarusių. Jie sudarė 1,2 proc. visų mūsų šalies gyventojų. „Iš tiesų baltarusių Lietuvoje gyvena gerokai daugiau, nes baltarusiai katalikai dažnai tapatina save su lenkais, o stačiatikiai – su rusais“, – patikino „Siabrynos“ vadovas.

Dar iki Sąjūdžio laikų

Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos Neprikausomybės atkūrimo medaliais apdovanotas Valentinas prisiminė, kad Vilniaus baltarusiai dar 1986 metais pradėjo kurti „Siabrynos“ klubą. Tada jis vadinosi Baltarusių liaudies kūrybos mylėtojų klubu. „Po organizaciniams darbams skirtų metų jau buvome pasiruošę steigiamajam susirinkimui, tačiau sutrukdė netikėtos kliūtys“, – prisiminė V. Stechas. Pavasarį grupė žmonių nuvyko į poezijos šventę, vykusią netoli Baltarusijos miesto Maladzečno. Nors tada, pasak Valentino, jau visoje Sovietų Sąjungoje griaudėjo vadinamoji perestroika, buvo skelbiamas naujas mąstymas, vietiniai komunistiniai tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje visaip stengėsi trukdyti tautinėms apraiškoms.

„Per šventę nutarėme nusifotografuoti prie paminklo baltarusių poetui Maksimui Bohdanovičiui. Toks nekaltas dalykas sulaukė priešiškos tvarkos sergėtojų reakcijos, o pajudėjus į Vilnių mus dar ilgai sekė „uodega“. Sostinėje taip pat laukė staigmena. Mūsų klubas rinkdavosi ant Tauro kalno buvusiuose Profsąjungų kultūros rūmuose. Taigi tuometinis jų direktoriaus pavaduotojas Rimas Zavadskas pasakė, kad mūsų steigiamojo susirinkimo sąrašuose yra nepageidautinų žmonių, todėl klubo steigimas atidedamas“, – pasakojo pašnekovas.

Po kurio laiko, jau nurimus aistroms, 1988 metų vasarą „Siabryna“ buvo įregistruota. Lietuvos baltarusių kultūros draugijos nariai dalyvavo visose Sąjūdžio organizuojamose akcijose, mitinguose, o Baltijos kelyje šalia lietuviškų plevėsavo ir tautinės baltarusių vėliavos. „Žmonės mus lengvai atpažindavo, sakydavo: „O, baltarusiai eina.“ Kartu su lietuviais ir kitų tautybių atstovais 1991-ųjų sausį budėjome prie Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos rūmų, televizijos bokšto“, – su pasididžiavimu prisiminė V. Stechas.

P. Skorinos gimnazijoje Lietuvos baltarusių bendruomenės vaikai mokosi gimtąja kalba. /Asmeninio albumo nuotrauka

Gimnazija ir bažnyčia Vilniuje

Pasak Valentino, ypač glaudžiai baltarusių kultūros istorija susijusi su Vilniumi, kuris nuo seno buvo garsus baltarusių raštijos, kultūros ir švietimo centras. Čia gyveno daug gudų rašytojų, kultūros žmonių, veikė įvairios organizacijos, mokyklos, buvo leidžiamos knygos, laikraščiai. Visuomenės veikėjas, švietėjas ir humanistas Pranciškus Skorina Vilniuje įkūrė pirmąją spaustuvę ir 1522 metais išleido „Mažąją kelionių knygelę“ su kalendoriumi – pirmą spausdintą knygą senąja baltarusių kalba.

Šiuo metu Vilniuje veikia Pranciškaus Skorinos gimnazija, kurioje gimtąja kalba mokosi Lietuvos baltarusių bendruomenės vaikai. Užupyje baltarusiai nuo 1997 metų turi ir savo maldos namus – Šv. Baltramiejaus bažnyčią.

„Siabrynos“ vadovas šmaikštavo, kad lietuviai dažnai net nesuvokia, kiek bendrų dalykų juos sieja su baltarusiais. Tarkime, klubo pavadinimas – jis verčiamas kaip „bičiulija“, nors lietuvių kalboje plačiai vartojamas ir žodis „sėbras“, kuris dabar kažin kodėl įgavęs neigiamą atspalvį. „Pasakykite baltarusiui, kad jums reikia žvyro, – tikrai supras, ką turite galvoje. Ką jau kalbėti apie blynus. Tačiau gudas, ir paprašytas paduoti lenciūgą, paduos būtent jį“, – juokėsi Valentinas.

Lietuvos baltarusiai -" Siabryna" choro dalyviai.

Bendros šventės

Lietuvos baltarusių bendrija aktyviai švenčia savo tautines šventes, kurių daugelis yra identiškos lietuviškoms, tik vadinasi šiek tiek kitaip. Jonines baltarusiai vadina Kupole, kaip, beje, ir nemažai lietuvių. Kalėdos ir Velykos – bendros mums visiems, o lapkričio 2 dieną švenčiamos Ilgės baltarusiškai vadinamos „Dziady“. Lietuvos baltarusiai taip pat mini Baltarusijos nepriklausomybės dieną – kovo 25-ąją, Slucko ginkluoto sukilimo metines – lapkričio 27 dieną, Karinės šlovės dieną – rugsėjo 8-ąją. Labai populiari šventė yra „Dažynki“ – pasibaigus javapjūtei, per Žolinę.

Pasak „Siabrynos“ vadovo, per mėgstamiausią baltarusių šventę Kupolę, laikantis protėvių tradicijų, patiekiama balto sūrio, kiaušinienės ir tradicinio baltarusių alkoholinio gėrimo – krupniko, kuris daromas iš degtinės ir medaus. Nors baltarusių kulinarinis paveldas formavosi ilgus šimtmečius, XVIII amžiuje atsiradusios bulvės ne tik praturtino nacionalinę virtuvę, bet ir tapo daugelio baltarusiškų valgių pagrindu. Iš jų gaminami garsieji baltarusiški bulviniai blynai (draniki), koldūnai, didžkukuliai (pyzi), vėdarai, kukuliai, plokštainiai ir daugelis kitų patiekalų. Nors šie patiekalai būdingi ir kitoms nacionalinėms virtuvėms, jų formos bei vartojimo būdai baltarusių virtuvėje saviti.

P. Skorinos gimnazijoje baltarusių vaikams netrūksta veiklos.

Pamirštas akordeonas

Valentinas pasakojo, kad gimė netoli Vilniaus, Astravo rajone. Baigęs aštuonmetę mokyklą svajojo mokytis muzikos, nes puikiai grojo akordeonu. Keturiolikmetis Valentinas su tėvu nuvyko į Minską, į Michailo Glinkos muzikos mokyklą, bet pavėlavo – priėmimas jau buvo pasibaigęs. Kitą dieną, lydimas mamos, nuvyko į Vilnių, tikėdamasis pakliūti į tuometę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Tačiau pavėlavo ir čia. Grįždamas iš Vilniaus autobuse susipažino su keleriais metais vyresniu vaikinu. Šis patarė stoti į Vilniaus politechnikumą (dabar – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija), kuriame pats mokėsi. Valentiną viliojo ir tai, kad ten buvo stipri muzikinės saviveiklos grupė. Jis tikėjosi savo muzikinius gabumus atskleisti bent jau saviveikloje.

"Siabrynos" vadovas šmaikštavo, kad lietuviai dažnai net nesuvokia, kiek bendrų dalykų juos sieja su baltarusiais.

Kadangi į šias mokymo įstaigas stojamieji egzaminai vyko vėliau negu į meno mokyklas, jaunasis baltarusis sėkmingai įstojo į Metalo apdirbimo technologijų skyrių. Parodyti savo muzikinių gebėjimų jam nepavyko, nes saviveiklos būrelis taip ir nepradėjo veiklos. Baigęs mokslus Valentinas liko dirbti Vilniuje, vėliau tuometiniame VISI (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) baigė mašinų gamybos technologijos studijas. Sukūrė šeimą su baltarusių kilmės mergina, tačiau santuoka iširo. Su būsima žmona Valentinas bendravo baltarusiškai, nors ši gimtąją kalbą buvo primiršusi, kaip ir daugelis jos tautiečių. „Kai gimė vaikai, su jais kalbėjau tik baltarusiškai, o žmona – rusiškai. Abu mano sūnūs laisvai šneka trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir baltarusių. Kai buvo maži, net juokdavausi, nes atsisukę į mamą kalbėdavo rusiškai, o po sekundės su manimi – jau baltarusiškai. Su vyresniuoju iki šiol bendrauju tik baltarusiškai. Jaunėlis irgi viską supranta, kartais kalba baltarusiškai, bet daugiausia vis dėlto vartoja rusų kalbą. Tačiau jis skaito ir rašo baltarusiškai, tad labai džiugu, jog vaikai moka gimtąją kalbą. O juk sovietmečiu buvo kilusi rimta grėsmė, kad baltarusių kalba tiesiog išnyks, nes labai daug žmonių, užuot šnekėję kaip protėviai, rinkosi rusų kalbą“, – pasidžiaugė „Siabrynos“ vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"