TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuviai Jūrmaloje elgiasi kultūringai

2014 01 02 13:57
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Neseniai Latvijos policija šventė savo 95-metį. Apie jos šiandieną LŽ kalbėjosi su ilgamečiu pareigūnu, Jūrmalos savivaldybės policijos viršininku Valdžiu Kivkucaniu.

Pulkininką V.Kivkucanį galima drąsiai vadinti vienu seniausių Latvijos policininkų – jau per 30 metų jis yra pareigūnas. Pradėjo tarnybą kaip eilinis patrulis, paskui dirbo kriminalinėje policijoje, o šiuo metu, išėjęs į tarnybinę pensiją, darbuojasi Jūrmalos savivaldybės policijoje. V.Kivkucanis teigia nepasiilgstantis „tikro“ policininko darbo, nes jaučiasi reikalingas miestiečiams, kurie kreipiasi į jį dėl kasdienių rūpesčių.

Nuo eilinio iki pulkininko

- Jūsų stažas policijoje tikrai įspūdingas.

- Taip, jau 32 metai. Iš jų 30 metų dirbau respublikinėje policijoje, o pastaruosius dvejus - Jūrmalos, mūsų didžiausio kurortinio miesto, savivaldybės policijoje. Galiu pernelyg nesikuklindamas pasakyti, kad nepažįstu kito darbuotojo, kuris tiek metų dirbtų policijoje.

Pradėjau tarnybą Rygos rajone ir nuėjau visą kelią nuo eilinio iki pulkininko (Latvijos policininkai turi karinius laipsnius). Buvau paskutinis Rygos rajono policijos valdybos viršininkas.

9 metus dirbau kriminalistu-ekspertu, 8 metus – Rygos rajono kriminalinės policijos viršininku, 5 metus - Rygos rajono policijos valdybos viršininku. Paskutinės mano pareigos respublikinėje policijoje – Kriminalistikos valdybos viršininkas. Šį darbą dirbau 3 metus. O tada išėjau į tarnybinę pensiją. Taigi dabar esu pensininkas, bet vis dar dirbu Jūrmalos savivaldybės policijoje.

- Galima sakyti, jums prieš akis prabėgo visa dabartinės Latvijos policijos istorija.

- Taip. Visko mačiau: ir pakilimų, ir nuopuolių. Labai sudėtingas metas buvo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžia. Žinau, tada visos posovietinės šalys išgyveno nelengvą laikotarpį, tačiau Latvijoje padėtį sunkino dar ir tai, kad daug tuometinėje milicijoje dirbusių žmonių buvo ne latvių tautybės. Neslėpsiu, daugelis jų visai nenorėjo nepriklausomybės. O ir žmonės jais nepasitikėjo.

Tai viena priežasčių, kodėl Latvijoje atsirado savivaldybių policija. Reikėjo sukurti teisėsaugos pajėgas, kurios būtų arčiau žmonių, geriau tenkintų jų lūkesčius. Iš pradžių būta net tam tikros trinties tarp savivaldybių ir respublikinės policijos, tačiau šie laikai jau seniausiai baigėsi. Dabar puikiai bendradarbiaujame. Kai kur mūsų veikla vis dar sutampa (pavyzdžiui, abi tarnybos atlieka patruliavimo funkciją), bet iš esmės respublikinė policija tiria nusikaltimus, o savivaldos pareigūnai palaiko viešąją tvarką.

Krizė paveikė visus

- Kaip šiandien gyvuoja Latvijos policija?

- Mus, kaip ir Lietuvos pareigūnus, paveikė krizė. Buvo smarkiai mažinamas darbuotojų skaičius (nuo 9000 iki 6000), atlyginimai, tačiau dabar reikalai ėmė judėti į gera. Vis dėlto pradedančių pareigūnų atlyginimai nėra dideli – apie 500 eurų „į rankas“, todėl policijoje šiuo metu gana daug laisvų etatų. Mažai kas nori dirbti už tokį atlygį. Padėtį gelbėja tai, kad Latvijoje policininkams leidžiama dirbti papildomai, tad daugelis taip ir daro – įsidarbina, pavyzdžiui, apsaugininkais.

- Ar toks radikalus pareigūnų skaičiaus sumažinimas paveikė kriminogeninę padėtį?

- Sakyčiau, jog ne. Baimintasi, kad gali padidėti nusikalstamumas, tačiau to neįvyko. Dabar jau viskas nusistovėjo ir policija, mano nuomone, sėkmingai susidoroja su savo darbu.

- Prasidėjus krizei Lietuvos policija išgyveno gana sunkų laikotarpį. Trūko patrulių, automobilių, degalų, beveik visko...

- Taip pat buvo ir Latvijoje. Turėjome vos ne skaičiuoti, kur vykti, o kur – ne. Tačiau mūsų vyriausybė susivokė, kad negalima taupyti žmonių saugumo sąskaita. Aprūpinimas gerėja. Šiemet jau vėl didinami ir atlyginimai.

Sunkioje padėtyje atsidūrė ir į pensiją išėję pareigūnai – jiems net nebuvo leidžiama dirbti. Tačiau, kaip ir Lietuvoje, Latvijos Konstitucinis Teismas paskelbė šiuos apribojimus prieštaraujančiais Konstitucijai.

- Taigi situacija taisosi?

- Taip. Manau, mūsų vyriausybė sėkmingai dirbo šiuo klausimu. Esu pareigūnas ir nevertinu politikų - apskritai politika domiuosi tik per rinkimus (juokiasi), - bet, sakyčiau, ši vyriausybė dirbo efektyviai. Todėl buvo kiek apmaudu, kai po tragedijos Rygos prekybos centre ji paskelbė atsistatydinanti.

Vis dėlto lipame iš krizės. Pernai vidurinės ir aukštesnės grandies pareigūnams gerokai, iki 40 proc., padidinti atlyginimai. Tai labai svarbu, nes jau buvome atsidūrę tiesiog juokingoje situacijoje - negalėjome rasti žmonių į nuovados viršininko pareigas. Profesionalai nenorėjo dirbti už tuometį atlyginimą. Tarkime, 25 metus policijoje ištarnavęs majoras daugiau gaudavo dirbdamas budėtoju, o ne nuovados viršininku.

- Lietuvoje pareigūnų interesus aktyviai gina profesinės sąjungos. Ar jos tokios pat aktyvios ir Latvijoje?

- Latvijoje yra, jei neklystu, 3 policininkų profesinės sąjungos. Turiu paminėti, kad anksčiau jos, kai dar tik buvo kuriamos, ypač didelio darbuotojų susidomėjimo nesulaukė. Tačiau krizės metais, kai prasidėjo masiniai atleidimai, daug pareigūnų stojo į profesines sąjungas. Ir ne be reikalo – jos daug kartų sėkmingai apgynė policininkų interesus. Pavyzdžiui, pasitaikė tokių atvejų, kai profesinės sąjungos teismuose įrodė, kad pareigūnai atleisti neteisėtai, ir jie buvo grąžinti į tarnybą.

Puikūs santykiai su kolegomis Lietuvoje

- Ar šioje srityje bendradarbiaujate su kolegomis iš Lietuvos?

- Nesu profesinės sąjungos narys, tačiau yra tokia organizacija kaip Tarptautinė policijos asociacija. Aš - jos atšakos Latvijoje generalinis sekretorius. Ši organizacija tikrai pagyvina bendradarbiavimą. Mano ilgametis draugas Vytautas Pliuskus – lietuviškosios jos grandies prezidentas. Kaip tik neseniai kartu lankėmės Lenkijoje, kur vietos asociacija šventė 5 metų sukaktį. Dalyvavo pareigūnai iš 7 valstybių. Asociacijos devizas „Servo per amikeco“ („Tarnyba per draugystę“) tikrai atspindi organizacijos veiklą.

Palaikome glaudžius asmeninius kontaktus, ir jie yra labai vertingi. Pavyzdžiui, viešėdamas Plonske (Lenkijoje) susipažinau su Lazdijų pareigūnais. Išsiaiškinome, kad jie prieš kurį sulaikė prabangų automobilį, kuris buvo pavogtas Jūrmaloje. Taip mes kur kas greičiau išspręsime šį reikalą, nei eidami įprastais procedūriniais keliais.

- Suprantu, kad su kolegomis Lietuvoje daug bendraujate?

- Tikrai daug. Dažnai lankausi Lietuvoje. Keičiamės patirtimi, asociacija rengia mokymus jauniems pareigūnams, taip pat organizuoja stovyklas paaugliams. Pastaroji vyko Šveicarijoje, joje dalyvavo ir mano sūnus. Tokiose stovyklose siekiama jaunuolius ne tik supažindinti su policijos darbu, bet ir sudominti juo, skatinti jaunimą rinktis policininko profesiją.

Gaila, kad per krizę buvo uždaryta Latvijos policijos akademija. Būsimus darbuotojus, teisininkus dabar rengia universitetai. Liko Policijos kolegija, joje taip pat mokosi tie, kurie nori dirbti policijoje. Latvijoje rengiami įvairių sričių darbuotojai, deja, ne ekspertai – jų mokymu „vietoje“ užsiima labiau patyrę pareigūnai. O juk ekspertų darbui reikia labai įvairių sričių žinovų: biologų, chemikų, informacinių technologijų specialistų ir daugelio kitų. Kad pasidalytume patirtimi, aktyviai bendradarbiaujame su kolegomis Lietuvoje, keičiamės ekspertų grupėmis.

Lietuviai Jūrmaloje „neišdykauja“

- Šiuo metu vadovaujate didžiausio Latvijos kurorto policijai? Ar sunku dirbti sezono metu?

- Sezono laikotarpis būna labai įtemptas. Jūrmaloje yra 55 tūkst. gyventojų, o sezono mėnesiais susirenka iki pusės milijono. Mūsų pareigūnai vasarą neatostogauja. Bet susitvarkome, labai sėkmingai bendradarbiaujame su respublikine policija, kartu patruliuojame.

Nėra iš ko prašyti pagalbos, todėl tvarkomės patys. Daug dėmesio skiriame techninėms priemonėms, pavyzdžiui, diegiame stebėjimo kameras. Šiemet išbandėme elektrinius dviračius. Ketiname jų pirkti ir pradėti aktyviai naudoti ateinančiais metais.

- Ar lietuviai Jūrmaloje gražiai elgiasi?

- Kiekvienais metais sulaukiame daug svečių iš Lietuvos. Sakyčiau, lietuviai elgiasi labai kultūringai. Žinoma, pasitaiko visokių atvejų, bet dažniau tai nutinka su svečiais iš Didžiosios Britanijos, Rusijos ir kitų šalių. Vienu metu net Jūrmalos meras buvo lietuvis – Romualdas Ražukas. Kolegos tada juokaudavo, kad lietuvių bausti negalima.

- Dabar dirbate viešosios tvarkos palaikymo srityje. Ar nepasiilgstate kriminalistikos?

- Ne, nepasiilgstu, nors kolegos dar kreipiasi patarimo. Mano dabartinis darbas yra „arčiau žmogaus“. Bendraujame su miestiečiais, nuolat siekiame išsiaiškinti, kas jiems labiausiai kelia nerimą. Dirbdamas kriminalinėje policijoje susiduri su žmogžudystėmis, plėšimais, vagystėmis... Ačiū Dievui, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje ne kiekviena šeima su tuo susiduria. O kai dirbi savivaldybės policijoje, žmonės į tave kreipiasi dėl kasdienių rūpesčių: triukšmingų kaimynų, valkataujančių šunų ir panašių dalykų. Todėl jaučiuosi jiems reikalingas. Atlikome apklausą. Ji parodė, kad gyventojams labiausiai kelia nerimą ne sunkūs kriminaliniai nusikaltimai, o kur kas „žemiškesni“ klausimai, tokie kaip gatvių apšvietimas, neprižiūrimi gyvūnai ir kiti dalykai, su kuriais žmonės susiduria kasdien.

Pravardžiuoja „maniaku“

- Policininko darbas labai įtemptas, turbūt pramogoms nelieka daug laiko?

- Turiu hobį, kuriam aistringai atsiduodu. Tai – motociklai. Esu apvažiavęs 23 šalis, o sezono „neuždarau“ jau 7 metus iš eilės. Kaip tik dabar vieną savo motociklų ruošiu specialiai tam, kad galėčiau važinėti žiemą.

Esu pirmas tarptautinės „Geležinių subinių“ asociacijos („Iron Butt“ Association) narys iš Latvijos. Tai amerikiečių baikerių įkurta draugija, į kurią ne taip jau lengva patekti. Minimalus reikalavimas – per 24 valandas įveikti 1600 kilometrų. Esu tai daręs 3 kartus.

„Kolegos“ baikeriai mane pravardžiuoja „maniaku“ – važiuoju toli ir vienas. 2008 metais dalyvavau žiemos treke Alpėse, taip pat pirmas iš Latvijos. Per savaitę apvažiavau aplink Baltijos jūrą, per dieną sukardavau po 1000 kilometrų.

- Turite tris vaikus. Ar norėtumėte, kad jie rinktųsi policininko profesiją?

- Vyresnioji dukra yra dirbusi policijoje vertėja. Jaunėlių tikrai nestumiu ir nestumsiu ta linkme, bet matau, kad 16-metis sūnus rodo susidomėjimą darbu policijoje. Ir man tai malonu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"