TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuvio nerimą Kuveite ištirpdė arabų draugiškumas

2006 06 17 0:00
Verslininkas Sigitas Leonavičius stebėjosi, kokį grožį galima sukurti dykumoje.
Asmeninio albumo nuotrauka

"Apie arabų valstybes, jų gyventojus žinojau tik iš televizijos laidų ir spaudos, todėl buvau susikūręs gana iškreiptą vaizdą. Musulmonų pasaulis man atrodė baugus ir nesvetingas. Tačiau užteko vos kelių dienų, kad nerimas išsisklaidytų ir susikurtos baimės išnyktų. Nuvykęs į Kuveitą radau nuostabų, turtingą, civilizuotą kraštą ir draugiškus jo žmones", - džiaugėsi maloniai apsirikęs alytiškis verslininkas Sigitas Leonavičius, neseniai sugrįžęs iš šios šalies.

Kuveitas per tris kartus mažesnis už Lietuvą. Anot alytiškio Sigito Leonavičiaus, šalies sostinė Kuveitas sudaro šviesaus, modernaus miesto įspūdį, kuriame susimaišiusios trys kultūros - rytiečių, europiečių ir amerikiečių.

Žemė - aukso vertės

Apie keturiasdešimt penkis kilometrus pajūriu nusidriekusiame Kuveite nėra senamiesčio. Visi vos kelias dešimtis metų atitarnavę pastatai griaunami, o vietoj jų pagal naujausias technologijas statomi šiuolaikiški dangoraižiai. Viena pagrindinių tokios taktikos priežasčių - žemės kaina. Kuveite kiekviena jos pėda nepaprastai brangi, nes apačioje glūdi juodasis auksas - nafta, kuri garantuoja valstybei ir jos žmonėms gerovę. Dėl šios priežasties šalies gyventojai didžiuojasi ne prabangiai įrengtais pastatais, bet žemės lopinėliais po jais. Todėl Kuveite jokios gamybos, išskyrus naftos verslą, nėra, visos reikalingos prekės įvežamos iš užsienio.

Kadangi degalai šalyje labai pigūs (litras benzino kainuoja tik apie penkiasdešimt lietuviškų centų), beveik niekas nevaikšto pėsčiomis. Viešuoju transportu naudojasi išimtinai emigrantai. Kuveito gyventojai dažniausiai važinėja aukštesnės negu vidutinės klasės automobiliais, pagamintais Japonijoje, JAV ir Europoje. Senajame žemyne tokie populiarūs mažalitražiai automobiliai šioje šalyje visai neturi paklausos. Leonavičiui neteko matyti nė vieno.

Valstybė ypač rūpinasi savo piliečiais, jie čia turi išskirtines gyvenimo sąlygas. Tam tikras procentas pinigų, gaunamų už parduotą naftą, patenka į kaupimo fondus. Šeimoje gimus vaikui valdžia atidaro sąskaitą ir perveda į ją maždaug 60 tūkst. JAV dolerių vertės dinarų (Kuveito piniginis vienetas). Kai vaikas sulaukia pilnametystės, jo sąskaita būna beveik dviguba. Turint tokią paramą daug lengviau žengti pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius. Šalies žmonės labai vertina gerą išsilavinimą, todėl daugelis jų važiuoja studijuoti į geriausias Europos ir JAV aukštąsias mokyklas.

Išgaunama nafta pasaulyje garsėjantis Kuveitas yra nedidelė Persų įlankos valstybė, turinti kiek daugiau nei du milijonus gyventojų. Iš jų mažiau kaip pusė yra šalies piliečiai. Likusią dalį gyventojų sudaro emigrantai iš Indijos, Bangladešo, Pakistano. "Kuveito piliečiai skiriasi nuo emigrantų kaip diena ir naktis, juos nesuklysdamas atskirsi gatvėje iš elgsenos, drabužių", - teigė Leonavičius. Išskirtinį statusą turi į Kuveitą atvykę dirbti europiečiai.

Elektra nemokama

Leonavičiui nepakartojamą įspūdį paliko naktiniai Kuveito žiburiai. "Kadangi elektros ten niekas netaupo, nes ji tiekiama nemokamai, vakarais miestas nušvinta tokiomis spalvingomis iliuminacijomis, kokių pas mus nepamatysi net per didžiausias šventes - Kalėdas ir Naujuosius metus. Puošniai švyti tiek valstybinės įstaigos, tiek privatūs namai", - pasakojo alytiškis.

Anot verslininko, vaikščiojant po Kuveitą ir gėrintis žaliuojančiomis palmėmis bei įvairiaspalviais gėlynais sunku patikėti, kad tokį grožį galima sukurti dykumoje. "Kiekvienas augalas gausiai laistomas - prie jo atvesta guminė žarna. Kaip elektros, taip ir vandens, ten niekas netaupo, nes už jį moka valstybė", - vardijo šalies žmonių gyvenimo pranašumus vyriškis.

Lietuvoje vandenį tenka šildyti, o Kuveite priešingai - šaldyti. Ant kiekvieno namo yra didesnė ar mažesnė talpykla, kurioje vandenį šildo saulė. Paskui dalis jo atšaldoma, kad būtų galima naudoti buitiniams poreikiams.

Reikia išmanyti etiketą

"Kuveite moterys vairuoja automobilius (ypač mėgsta "Porshe" ir BMW), dirba valstybinėse įstaigose, viena yra net ministrų kabinete. Tiesa, jos nešioja galvų apdangalus, vilki tamsių spalvų drabužius, bet nepastebėjau, kad būtų kaip nors diskriminuojamos", - dalijosi kelionės įspūdžiais alytiškis.

Viešėdamas Kuveito gyventojų namuose Leonavičius tikina nematęs, jog moterims būtų rodoma nepagarba. Prie stalo svečiams patarnauja pagalbiniai namų darbininkai vyrai. "Jos nėra vien namų šeimininkės, tačiau pagal arabų tradicijas vyrai bendrauja vyriškoje kompanijoje, moterys - moteriškoje", - pasakojo verslininkas.

Anot Leonavičiaus, nežinodamas arabų bendravimo tradicijų svečiuose gali pasijusti gana nesmagiai. Mat vietiniai, trumpai pasisveikinę ir pavaišinę svečius arbata, maždaug porą valandų bendrauja tarpusavyje, tarsi užmiršta, kad yra svetimų žmonių. Tik paskui keliolika minučių skiria aptarti klausimams, dėl kurių buvo pakviesti svečiai. Arabų etiketo žinovai teigia, jog iš karto pradėjęs tvarkyti reikalus nesitikėk sulaukti dėmesio. "Tai, ką Lietuvoje gali padaryti per keletą minučių, ten užtrunki dvi tris valandas", - atskleidė bendravimo ypatumus alytiškis.

Be to, arabas niekada nepasakys tiesiai į akis, kad pašnekovo reikalas jo nedomina. Mandagiai paprašys pokalbį atidėti rytdienai, o išaušus rytojui vėl pakartos tą patį. Galiausiai žmogus pats susipras ir daugiau nebelįs į akis. "Arabai, su kuriais man teko bendrauti, paliko išsilavinusių, puikų humoro jausmą turinčių žmonių įspūdį", - tikino lietuvis.

Ypatinga kava

Leonavičių žavėjo be alkoholio (Kuveite giežtai draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus) mokantys linksmintis arabai, tačiau valgymo kultūra jam buvo nepriimtina. "Kuveito žmonių gyvenimo būdas "juodai" nesveikas. Vakarieniauti sėda apie dešimtą valandą vakaro, valgo labai sočiai, geria daug arbatos ir vėlai eina miegoti, nes mėgsta ilgai vakaroti šnekučiuodamiesi tarpusavyje", - sakė verslininkas.

Alytiškis labai nustebo, kai per vienas vaišes jam pasiūlė paragauti raudonos mišrainės, kuri gana populiari ir lietuvių namuose. Paaiškėjo, kad Kuveito gyventojai ją taip pat mėgsta.

Verslininkui ilgam įsiminė arabiškos kavos skonis: "Specialios rūšies pupelės nemalamos, o sutrinamos grūstuvu. Paskui verdama ne trumpiau kaip dešimt minučių, kol pasikeičia spalva. Kava tampa šviesi ir stipriai tonizuojanti. Jos skonis skiriasi nuo mums įprastos, nes specifiškumo suteikia kardamonas. Taip paruošta kava geriama be cukraus iš mažučių stiklinaičių. Jei išgeri šiek tiek daugiau, pradedi jausti, jog dažniau ima plakti širdis. Paprastai tokia kava vaišinama valstybinėse įstaigose, jos negalima nusipirkti prekybos centruose. Beje, mūsų išgirtasis "Akropolis", palyginti su prabanga tviskančiais Kuveito prekybos centrais, atrodo tarsi apgailėtinas kioskelis".

Gyvenimas palapinėse

Važinėdamas po Kuveitą Leonavičius atkreipė dėmesį į didžiulius palapinių miestelius užmiestyje. "Iš pradžių nelabai suvokiau, kas ten galėtų būti, tačiau paaiškinimas dar labiau nustebino. Pasirodo,

palapinių miesteliai - arabų vasarojimo vietos, panašios į lietuvių sodų bendrijas, tik be žalumos", - stebėjosi alytiškis.

Anot vyriškio, lapkričio mėnesį arabų šeima iš miesto gali persikraustyti į palapinę dykumoje ir ten bent iš dalies atgaivinti gyvenimą pagal senuosius beduinų papročius. Tačiau tai nereiškia, kad jie atsisako civilizacijos patogumų. Į kiekvieną palapinę nuvesta elektra, specialiai atvežamas vanduo, yra televizoriai, poilsiui skirti patogūs minkštasuoliai, šeimininkėms įrengtos modernios virtuvės.

Vakarus užmiestyje arabai leidžia gurkšnodami arbatą ir bendraudami tarpusavyje. Paprastai moterys vakaroja vienoje palapinėje, vyrai - kitoje. Abi įrengtos visiškai vienodai.

Vieni gyventojai tokiose palapinėse leidžia tik savaitgalius, kiti - visą sezoną, ir kas rytą iš dykumos važinėja į darbą. Pasibaigus vasarai palapinės surenkamos iki kitų metų. Valstybė leidžia statyti palapines, tačiau draudžia išsipirkti žemę nuolatinei vietai.

Jaunus žmones nelabai žavi vyresniųjų mėgstama protėvių gyvenimo egzotika, todėl jiems rengiamos keturračių motociklų, visureigių varžybos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"