TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuviška duona kepama už Atlanto

2007 12 08 0:00
Duona taip gardžiai pakvimpa, kad pasijunti tarsi būtum lietuviškame kaime pas močiutę.
Autorės nuotrauka

"Lietuvybę galime puoselėti ne tik lietuviškomis dainomis ir šokiais, didžkukuliais ir kugeliu, bet ir šviežia juoda rugine duona", - įsitikinęs 30 metų verslininkas Aleksas Fedorenka, prieš dvejus metus pradėjęs kiek neįprastą verslą - Toronte sumanęs kepti lietuvišką duoną.

Reikėjo specialios krosnies.

Daugelis šiame mieste gyvenančių lietuvių įsidėmėjo naujus "Alexinos" kepyklos gaminius ir perka tik Alekso iškeptą šviežią juodą ir baltą duoną. Pasirinkimas kaip Lietuvoje parduotuvėje - net penkios rūšys: vieniems patinka ruginė "Bočių", kitiems "Dzūkų" ar "Borodino" duona. "Kepu dar "Ajerų" duoną, ji turi senas tradicijas. Tai ypatingas gaminys", - sako Aleksas, per septynerius metus Kanadoje spėjęs pažinti lietuvių gyvenimo ypatumus.

Verslininkas tikina, kad nebūtų ėmęsis šio verslo, jei būtų žinojęs, koks yra nelengvas lietuviškos duonos kelias ten, už Atlanto. Tam reikia ne tik profesinių žinių, bet ir specialios krosnies duonai kepti.

Parapijos svetainėje

Duoną valgome kasdien - šviežią ir gardžią. Kiek jos reikia iškepti, kad nė vienas kepaliukas neužsiliktų ant prekystalio? Aleksas šypsosi sakydamas, kad lietuviškos duonos, palyginti su kanadietiškais kepiniais, iškepama tikrai nedaug.

"Kepu tiek, kiek tos duonos reikia. Jei paklausa didės, kepsiu daugiau", - sako jis. Aleksas džiaugiasi, kad dabar lietuviai patys jo ieško, skambina telefonu namo ir klausia, kur būtų galima nusipirkti šviežios duonos.

Daugiausia kepaliukų Aleksas parduoda sekmadienį, kai Toronto lietuvių bendruomenės Prisikėlimo parapijos bažnyčioje baigiasi pamaldos. Daugelis žmonių neskuba namo ir mielai užsuka į šalia esančią bendruomenės svetainę pasivaišinti gardžiais didžkukuliais ir kugeliu, bet svarbiausia, nusipirkti ką tik iškeptos šviežios duonos.

Nepabrango

Sekmadieniais lietuvių bendruomenės svetainės virtuvėje Aleksas darbuojasi nuo septintos valandos ryto. Čia specialioje krosnyje jis ir kepa lietuvišką duoną. Ji visada laiku atsiranda ant laikinai įrengto prekystalio pokylių salėje. Duona taip gardžiai pakvimpa, kad pasijunti tarsi būtum lietuviškame kaime pas močiutę.

Iš Lietuvos beveik kas mėnesį į Kanadą atgabenamos dvi tonos šaldyto pusgaminio. Tokio kiekio iškepti duonai pakanka mėnesiui.

Kepaliukas kainuoja tris Kanados dolerius. Tačiau kai Lietuvoje duona pabrango daugiau nei 40 proc., Kanadoje gyvenantys lietuviai nepajuto kainų skirtumo. Aleksas kainos nė centu nepakėlė.

"Negaliu pabranginti. Kanados lietuviai nepratę prie tokio didelio kainų šuolio. Jie nepirktų brangesnės duonos", - sako jis.

Kai vieną sekmadienį žmonės nerado Alekso duonos (čia lietuviai taip pavadino jo gardžius kepinius), daugelis smalsiai teiravosi, kas atsitiko, ar ji dar bus kepama. "Kai Lietuvoje pabrango duona, porą savaičių vėlavo krovinys, todėl daugelis pasigedo pamėgtos duonos", - prisimena Aleksas.

Ką tik iš krosnies ištrauktus šviežius, skanius kepinius perka ne tik už Atlanto gyvenantys lietuviai, bet ir kanadiečiai. Kas nors kartą paragavo lietuviškos duonos, daugiau neužmiršo jos skonio: tokia gardi ir skani!

"Duoną kepu be jokių priedų, todėl jei ilgiau palaikoma kambario temperatūroje, ji džiūva ir pelija. Perkantiesiems mano keptą duoną patariu ją laikyti šaltoje vietoje, kad ilgiau būtų skani", - paaiškina jis. Tačiau toks lietuviškų kepinių išskirtinumas neatbaido pirkėjų. "Žmonės suprato, kad sveika valgyti duoną be priedų", - sako jis.

Laimingas tėvas

Prieš septynerius metus su ilgamete drauge Ina atvykęs gyventi į Torontą, Aleksas nesitikėjo, kad taps duonos kepėju ir pats pardavinės savo iškeptą duoną. Pasak pašnekovo, toks verslas nelabai pelningas, tačiau kas nors duoną turi kepti. Kol kas Aleksas neturi nuosavos maisto parduotuvės. Bet ir be jos išsiverčia - kokybišką lietuvišką duoną parduoda kitose parduotuvėse.

"Važiuodamas į Kanadą žinojau, kad nebus lengva pradžia. Norėjau patirti kažką nauja, pradėti kitą gyvenimą", - pasakoja verslininkas. Iš Druskininkų kilęs vyriškis turi kuo džiaugtis: čia vedė draugę, o prieš daugiau nei metus tapo laimingu tėvu.

"Man labai svarbu išlikti lietuviu. Tai mane paskatino kepti lietuvišką duoną, - sako Aleksas. - Dabar turiu dėl ko gyventi. Sūnus yra mano didelis džiaugsmas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"