TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuviškasis Faustas gyvena iš malonumo vaidinti

2007 01 13 0:00
Aktorius Vladas Bagdonas akademinėje erdvėje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Gali būti, kad ne vienam, pamačiusiam režisieriaus Eimunto Nekrošiaus "Faustą", pats Faustas netruks įgauti aktoriaus Vlado Bagdono žmogiškąjį pavidalą

Nacionalinės premijos laureatas Vladas Bagdonas, vienintelis lietuvių aktorius, už indėlį plėtojant pasaulio teatro meną apdovanotas prestižine Konstantino Stanislavskio premija, pripažįsta, kad Faustas - didžiausias jo vaidmuo. Ir apskritai, ko gero, didžiausias iš visų vaidmenų. Kaip didžiausias savo apimtimi ir pats Johanno Wolfgango Goethe's veikalas.

"Keliais etapais buvome prie jo apsistoję. Man atrodo, netyčia, bet lyg ir savanoriškai ėmėmės vos ne kiekvienos scenos. Galbūt kai supratome, kad įbrisime į vandenyną, kuris bus 10-12 valandų dydžio, ir dar nežinia, ar pamatysime krantą, įvyko pirmoji didesnė pertrauka. O jau ateidami į antrojo etapo repeticijas supratome, kad daug kas iš to, ką darėme, bus atidėta ir bus siekiama rasti "Faustui" truputėlį kitokios formos ir gal turinio. Atsisakyta labai daug smagių scenų. Net antakius kilstelėjome, kai Nekrošius atsisakė kelių juokingų scenų. Kai paklausėme kodėl, atsakė: "Ne stilius", - pasakojo aktorius. - Likęs variantas truputį ne toks "Faustas", kokį parašė Goethe. Kodėl jis toks, iki galo nė pats nesuprantu. Ir jeigu paklaustumėte Nekrošiaus, nežinau, ar jis atsakytų. Gal čia jo tokia užduotis, gal jo matymas. Sankt Peterburgo kritikai rašė, kad Nekrošius kuria ne "Fausto" spektaklį, o tiesiog Goethe's kūrinio dvasią. Gal šis apibrėžimas ir būtų tiksliausias."

Nelengvas maistas vartotojams

Aktorius neslėpė, kad nėra lengva kurti tokią tirštą atmosferą. Ir kažin ar sugebėtų tai daryti kasdien. Spektaklis yra sunkus ir fiziškai, ir, ko gero, psichiškai. Daug fizinio veiksmo, dažnai sunkiai pakeliamo, bet Nekrošiui reikalinga ta energetika, einanti iš aktoriaus kūno ir vidaus.

Gal ir žiūrovui nėra lengva keturias valandas sėdėti ir tyrinėti vykstančius veiksmus retai kada nusišypsant, bet toks Nekrošiaus stilius. Nekomercinio teatro stilius. Bagdonas jam pritaria, nes mano, kad turi būti atsvara komerciniam teatrui, kuris vis labiau skverbiasi į sceną ir mūsų sąmonę.

Lietuvos kultūros, arba nesikišimo į kultūrą politika, pasak pašnekovo, yra niekam tikusi. Teatras, viena iš kultūros sričių, per kurią žmogus yra ugdomas, be valstybės finansinės pagalbos sunkiai išgyvena. O komercinis kelias veda į akligatvį. Komercinis teatras žiūrovus daro vartotojais. Ir jie vartoja. Ir kuo toliau, tuo lengvesnio jiems reikia maisto. O aukščiausios prabos spektakliai nėra lengvai virškinami.

Ar galima išmokyti aktorystės

Aktorius negalėtų pasakyti, kad savaitėmis nardo Fausto padebesyse. Jau kuris laikas, kai suprato, kad galima ir persistengti. Galvoti vien apie tai, kaip tą ar kitą žingsnį žengsi, yra kelias į sceninę neviltį. Tad reikia žvelgti paprasčiau - panirti į tą gyvenimą tuo pat metu, o ne ruoštis jam prieš savaitę. Dieną prieš spektaklį kartojasi tekstą ir jau galvoja apie rytdienos vaidmenį.

Vasario mėnesį "Fausto" laukia nemažos gastrolės Italijoje.

O Muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros vedėjui profesoriui Bagdonui dabar reikia susitvarkyti su egzaminų sesija. Pasak pašnekovo, jis stengiasi studentus nuteikti taip, kad jie, rengdamiesi aktoriaus darbui, būtų atsipalaidavę, laisvi ir džiaugtųsi savo profesija. Ir ji nebūtų jiems vargas ar kančia. "Vartinėju Johanno Peterio Eckermanno knygą "Pokalbiai su Goethe". Jei ne tas visuomeninis darbas, kurį Goethe atlikdavo, jis būtų turėjęs tiek daug laiko kūrybai, tiek būtų galėjęs dar parašyti, sukurti, nuveikti poezijos labui, - kalbėjo aktorius. - Bet tenka dirbti ir tokį darbą. Man pokalbiai ir buvimas su jaunais žmonėmis, su kita karta įdomus. Kasmet matome naujus žmones ir naujas kryptis, ateinančias į akademiją. Ir ta žmonių įvairovė, jų charakteriai, siekiai bene labiausiai traukia. Ir tai, kad jie iš tavęs tikisi pagalbos. Žmogui padėti visada malonu. Jei tau pavyksta, jei nenuvili savo sugebėjimais, tai tik dar labiau skatina būti akademinėje erdvėje ir vadintis pedagogu."

Pašnekovas abejoja, ar galima išmokyti aktorystės. Galima įdiegti tam tikrą metodą, bet išmokyti būti individualybe, būti laisvam negalima nei savo pavyzdžiu, nei joks metodas nesugebėtų to iki galo padaryti. Ir studentai nevedžiojami už rankos po scenos kampus rodant, kaip reikia žengti žingsnį, o yra tiesiog skatinami jį žengti.

Pernai kartu su Aidu Giniočiu išleistas muzikalus kursas savo repertuare jau turi tris miuziklus ir vieną dramos spektaklį. Beveik visas kursas, stiprus, įdomus, savitas ir darnus, paliktas tolesnėms magistratūros studijoms.

Pasak Bagdono, jie žino, kad teatras yra toji vieta, kurioje gali gražiai ir įdomiai veikti. Ir žino, kad teatras yra vieta, kur neužsidirbsi pinigų nei automobiliui, nei butui, bet vien iš to malonumo gyvensi. Iš meilės teatrui galima ir egzistuoti.

Nueinantys ir nesuvaidinti

"Kadaise padariau ir sau pačiam nesuprantamą žingsnį - atsisakiau etato ir pradėjau dirbti pagal sutartis su Jaunimo teatru. Tapau neva nepriklausomas, o vėliau pasitraukiau iš Jaunimo teatro sunkiais laikais, - prisiminė praėjusio dešimtmečio pradžią aktorius. - Tuo metu atrodė, kad nebėra vilties sugrąžinti žiūrovų į salę. Buvo toks periodas, kai teatro visiškai nelankė žiūrovai. Salėse buvo šalta ir jei ateidavo žmonių, sėdėdavo su paltais, nuvargę. Gal du dešimtmečius buvome maloninami pilnutėlėmis salėmis, ir staiga tarp mūsų ir žiūrovų atsivėrė ši praraja - ta tuščia salė ir kasdienis žvalgymasis pro uždangos skylutę, ar yra 30 žmonių. Toks jų skaičius buvo motyvacija vaidinti. Labai nesmagūs laikai, ir aš buvau viena iš pirmųjų žiurkių, pabėgusių iš teatro."

Maždaug metus aktorius išdirbo "Katalikų studijoje" ir kartu, dar anksčiau pakviestas režisierės Dalios Tamulevičiūtės, Muzikos akademijoje buvo jos asistentu. Beveik nuolatinis bendradarbiavimas su režisieriumi Nekrošiumi prasidėjo nuo jo pirmo LIFE spektaklio - Aleksandro Puškino "Mažosiose tragedijose" Bagdonas vaidino Soljerį.

"Praėjusieji metai buvo labai įdomūs, smagūs, kūrybingi ir darbingi. Ir akademijoje pastarieji mėnesiai buvo vien darbas - nė valandėlės poilsio. Daug laiko vis dėlto suėda darbas. Bet jei jau pradėsi skųstis darbo pertekliumi, ką darysi tada, kai jo nebus?! - juokavo pašnekovas. - Tikiuosi, kad šiek tiek lengvesni bus šie metai, bet nenorėčiau, kad atsivertų kokia nors tuštuma. Vienas po kito nueinantys vaidmenys irgi džiaugsmo daug neatneša. Ir tu nueini nuo scenos su tuo vaidmeniu."

Aktorius prisipažino niekada nesvajojęs, tik dabar, kai praėjo jau daug metų, kartais pamąsto, kad tie vaidmenys, kuriuos vaidina jo partneriai, galėjo kadaise juk būti ir jo. Torūnės teatre Lenkijoje Bagdonas vaidina tėvą Ignacijų Witoldo Gombrowicziaus pjesėje "Sutuoktuvės". O juk buvo laikas, kai galėjo pretenduoti į Henriko, sūnaus, vaidmenį. Lygiai taip pat kadaise galėjo vaidinti Hamletą.

Lenkiška mokykla

"Buvo malonu susipažinti su visai kita teatrine kultūra ir net kita mokykla, - prisiminė darbą Torūnės teatre pašnekovas. - Lenkiškoji, sakykim, nesivadovauja Stanislavskio metodais, ir yra gal labiau formos mokykla. Šiaip visi teatro žmonės labai paslankūs, gerai organizuojami spektakliai ir nuolatinės repeticijos prieš kiekvieną vaidinimą. Ten visko yra. Ir profsąjungos, ir visa struktūra, kuri turėtų būti ir pas mus, ten veikia. Ir atsakomybė žiūrovui, ir lygiai taip pat partneriui yra labai stipri. Visi ateina pasirengę. Nėra tokio požiūrio - tas geresnis, tas blogesnis spektaklis. Visi stengiasi, kad vaidinimą pamatytų kuo daugiau žmonių ir teatras juos vis labiau įtrauktų."

Torūnės teatre 2004-aisiais, Gombrowicziaus metais, "Sutuoktuves", vieną iš sudėtingiausių šio autoriaus pjesių, pastatė žinomas estų režisierius Elmo Nuganenas. Spektaklis iki šiol sėkmingai rodomas Lenkijoje ir pelnė ne vieno festivalio apdovanojimą. Jis buvo pakviestas ir į tarptautinius festivalius Sankt Peterburge, Čekijoje, Taline, Tartu, Kaune.

Kine - ir Juozapas Bagdonas

Lietuvių aktoriui vaidinti tėvą Ignacijų "Sutuoktuvėse" buvo pasiūlyta po "Otelo" spektaklio Torūnės festivalyje. O islandų režisierius Baltasaras Kormakuras pakvietė Bagdoną vaidinti gydytoją 2005 metais sukurtame filme "Trumpa kelionė į dangų", pamatęs dar prieš trisdešimt metų aktoriaus sukurtą gana linksmą vaidmenį rusų režisieriaus Elemo Klimovo žiauriame kariniame filme "Eik ir žiūrėk".

Pernai Bagdonas buvo pakviestas filmuotis jauno rusų režisieriaus Sergejaus Oganesiano trileryje "Marso vaikai". Režisieriaus asistentas tikino, kad aktorių jie išgirdę per Rusijos radiją, matyt, duodantį kam nors interviu, ir iš balso nusprendę, kad reikia būtent tokio žmogaus. Rusiškai kalbančio su šiokiu tokiu akcentu. Žinoma, pajuokavo - aktorių buvo matę ne viename spektaklyje.

Filme "Marso vaikai" Bagdonas vaidina amerikietį, saldainių fabriko savininką, turintį vidinių problemų. Jis nori įgyvendinti jaunystės svajonę ir siūlo jaunam ir visiškai neišmanančiam žmogui įdiegti vieną racionalizacinę naujovę. Svajonės subliūkšta ir įvyksta žmogaus, neįtaikančio koja kojon su gyvenimu, drama. Nors iš esmės filmas, pasak pašnekovo, ne apie tai. Komedijiniame trileryje netrūksta muštynių, šaudymo, kraujo ir sąmojo bei juokingų scenų.

Daugelis Bagdono scenų jau nufilmuotos paviljone. Gegužės mėnesį dar laukia vienas filmavimas. Reikės, kaip juokavo aktorius, nuvažiuoti ir įlipti bei išlipti iš automobilio.

Aktorystę jau pabandė ir dvylikametis Bagdono sūnus Juozapas. Vaidino italų kino filme "Karas ir taika". Petios Rostovo vaidmuo buvo nemažas, ir Juozapas, pasak tėvo, turėjo gražios patirties. Per filmavimą susipažino su daugeliu artistų, patiko bendrauti su jais ir grįžo patenkintas, tačiau apie aktorystę kol kas dar nešneka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"