TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuvių kalba ir meilė

2015 08 22 6:00
Iš kairės: Jakubas Kubsas, Oleksandras Popovas ir Diego Valencia Guiliermo Lopezas noriai mokosi kalbos ir su malonumu dėvi striukes su užrašu „Aš studijuoju lietuvių kalbą“. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jau dešimtą vasarą Lietuvos edukologijos universitete (LEU) visą rugpjūčio mėnesį šurmuliuoja margaspalvė studentų minia – iš įvairių pasaulio šalių susirinkę jauni žmonės intensyviai mokosi lietuvių kalbos.

Lietuvių kalbos kursų koordinatorė Vilma Leonavičienė sakė, jog LEU Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre iš užsienio atvykusiems bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams intensyvūs lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai rengiami dešimtą kartą. „Kasmet atvyksta vis naujų studentų. Grįžta gilinti žinių ir buvusieji. Iš viso dalyvauja 15 valstybių atstovaujantys 62 studentai“, – informavo koordinatorė.

Pažinti kaimynų kultūrą

Mėnesiui į Lietuvą iš kaimynės Lenkijos atvykęs Jakubas Kubsas prisipažino, kad labai džiaugiasi galėdamas pažinti Lietuvos kultūrą ir pramokti kalbos. „Mane labai domina Lietuvos kultūra ir istorija. Taip pat manau, kad Lenkijoje per mažai žinoma apie Lietuvą. Juk kadaise turėjome glaudžius ryšius, bendrą valstybę, o kažkodėl pastaruoju metu mūsų šalių santykiai gerokai marginalizuoti. Tikiu, kad kaimynus reikia gerai pažinti, domėtis jų kultūra, todėl nuostabu, kad galėjau mėnesiui atvykti į Vilnių, pasimokyti lietuvių kalbos, susipažinti su savo kaimynais, apie kuriuos Lenkijoje per mažai žinome“, – aiškino pašnekovas.

Jakubas neslėpė, kad mokytis lietuvių kalbos sunku. Jo krašte vyrauja stereotipas, kad lietuvių ir lenkų kalbos panašios. „Nieko panašaus, – pats patyrė jaunas lenkas. – Tai visiškai skirtingos kalbos, tiesa, yra gramatikos panašumų, be to, mūsų raidynas tas pats – lotyniškas, todėl man kiek lengviau mokytis, nei, tarkime, rusui, kuris įpratęs prie kirilicos.“ Nors ir nelengva, Jakubas sakė noriai perprantantis lietuvių kalbos paslaptis ir subtilybes, ši kalba jam graži ir jau gali daug ką suprasti bei pasakyti. Vaikinas tikino, kad per mėnesį tobulai išmokti kalbos nepavyks, tačiau įgytas žinias galės gilinti savarankiškai, kai grįš į Lenkiją.

Jakubas įsitikinęs, kad kaimynai turi gerai vienas kitą pažinti. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gimtinėje J. Kubsas studijavo teisę, dabar lanko žurnalistikos paskaitas. Lietuvių kalbos kursai LEU jam – pirmoji pažintis su mūsų krašto kultūra ir kalba, tačiau vaikinas tikisi grįžti ir kitais metais dar pagilinti įgytas žinias, kalbos įgūdžius. „Geriausias dalykas šiuose kursuose tai, kad visą mėnesį turiu galimybę gyventi Vilniuje, tai nuostabus miestas. Savaitgalį vyksime į Nidą, Klaipėdą, jau aplankėme Trakus, Druskininkus, Šiaulius. Per mėnesį galima tikrai daug pamatyti ir patirti. Nors ir Vilniuje mėnesio būtų mažai norint rimčiau pažinti tokį nuostabų miestą. Galėčiau kiauras dienas vaikštinėti po Vilnių, man čia niekada nenusibostų. Mėnesio tikrai per mažai. Norėsiu dar atvykti. Man labai patinka Lietuvoje. Džiaugiuosi ir tuo, kad jau šiek tiek galiu susikalbėti lietuviškai“, – gerai nusiteikęs kalbėjo Jakubas.

Orai kaip Peru

LEU kursuose lietuvių kalbos besimokantis perujietis Diego Valencia Guiliermo Lopezas sakė esąs įsimylėjęs Lietuvą ir lietuvaitę Kristiną. Prieš penkerius metus, dirbdamas savanoriu gimtinėje Peru, Diego sutiko taip pat savanoriaujančius čia lietuvius. Tarp jų buvo Kristina, kuri iš karto krito į akį. Tarp lietuvės ir perujiečio užsimezgė draugystė, Diego pradėjo domėtis draugės gimtąja šalimi, apie kurią iki tol buvo mažai girdėjęs. „Pernai pirmą kartą atvažiavau į Lietuvą, praleidau čia mėnesį. Šiemet vėl atvykau, nes man labai patiko šalis, be to, su savo mergina noriu kalbėti jos gimtąja kalba – lietuviškai. Taigi dabar lankau kursus, intensyviai mokausi. Man fantastiškai įdomi Lietuvos istorija, kultūra, su kuria taip pat susipažįstame kursų metu“, – tikino Diego.

Juokaudamas sakė, kad iš savo draugės ir kitų girdėjęs šnekų apie gana atšiaurų Lietuvos klimatą, o būdamas šią vasarą čia jaučiasi lyg namie, Peru, ar net Afrikoje. „Kur tie jūsų blogi orai? Čia gi karšta kaip mūsų krašte“, – nustebęs sakė pašnekovas. Karščiausią rugpjūčio savaitę net jam Lietuvoje buvo kiek per šilta. „Bet štai per savaitę orai gerokai pasikeitė, stipriai atvėso. Dabar svarstau, jeigu Lietuvoje taip greitai keičiasi orai, kas bus po mėnesio? O žiemą? Aš mėgstu važinėti motociklu, ko gero, žiemą jais niekas čia nevažinėja, tiesiog per šalta būtų“, – geros nuotaikos neslėpė Diego.

Lietuvišką darganą perujietis, ko gero, dar spės pajusti, nes prasitarė, jog pasibaigus lietuvių kalbos kursams ketina likti dar porą mėnesių padirbėti savanoriu kokiame nors lietuviškame ekologiniame ūkyje. „Noriu aplankyti lietuvių ūkininkus, daugiau sužinoti apie Rytų Europos žemdirbystę. Įdomu, kokius augalus ir daržoves ūkininkai augina šiuose kraštuose. Žemdirbystė – mano domėjimosi sritis, ja užsiimu ir savo gimtojoje šalyje. Mano žiniomis, Europoje šios srities ateitis nėra šviesi, vis daugiau jaunų žmonių išvyksta gyventi į miestus, kaimuose lieka tik senyvo amžiaus žmonės. Manau, tai nėra gerai“, – svarstė Diego.

Diego lentoje lietuviškai užrašė išmoktus žodžius. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Peru Diego dirba prancūzų nevyriausybinėje organizacijoje „Agronomija be sienų“, bendrauja su Peru fermeriais, padeda jiems surasti naujų rinkų jų produkcijai parduoti, ypač daug dėmesio skiria ekologinei žemdirbystei, ją reklamuoja ir palaiko.

Kadangi prisipažino susižavėjęs Lietuva, perujietis tikino ketinantis pasidomėti ekologinio ūkininkavimo galimybėmis mūsų krašte. Kol kas su mylimąja Kristina bendrauja per atstumą, susitinka tik keletą kartų per metus. Lietuvė nuvyksta aplankyti savo širdies draugo į tolimąją Peru žiemą, Diego jau antrus metus ilgesniam laikui atvyksta į Lietuvą. „Kartu esame jau trejus metus, vieną kartą teks apsispręsti, kur ketiname įsikurti. Gal tai bus Lietuva? Va, kalbos jau mokausi“, – šypsojosi jaunas vyras.

Iš Ukrainos – semtis patirties

Ukrainietis Oleksandras Popovas, Černivcių Jurijaus Fedkovičiaus nacionalinio universiteto Socialinės pedagogikos ir socialinio darbo katedros dėstytojas, sakė, jog pernai savojoje Alma mater sulaukė lankytojų iš Lietuvos ir sužinojo apie galimybę Vilniuje mokytis lietuvių kalbos kursuose LEU. Atvykusi lektorė šiek tiek supažindino su lietuvių kalbos pradmenimis, paragino kitais metais atvykti į Lietuvą rimčiau pasimokyti.

„Man tai nauja patirtis, ypač džiugu, kad lietuvių kalbos kursuose daug dėmesio skiriama šalies kultūrai ir istorijai, žmonių gyvenimui. Esu labai patenkintas. Turime įdomų užsiėmimą – interaktyvių maršrutų po Vilnių, sužinau galybę labai įdomių dalykų, susipažįstu su vietos gyventojais„, – kalbėjo ukrainietis dėstytojas. Jo teigimu, netrukus Černivcių universitete planuojama atidaryti Baltistikos studijų katedrą, tuomet lietuvių kalbos žinias Oleksandras ketina gilinti jau Ukrainoje. Jis nori gerai išmokti lietuvių kalbą, kad galėtų skaityti ne tik grožinę, bet ir mokslinę literatūrą, kurios reikia jo darbui.

Oleksandras nori semtis savo srities žinių iš lietuvių. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Noriu išstudijuoti lietuvių patirtį socialinio darbo srityje. Nors mūsų šalys turėjo vienodą praeitį, abi buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, jūs, lietuviai, esate daug pažangesni socialinio darbo srityje nei mes, ukrainiečiai. Taip pat domina Lietuvos patirtis stojant ir jau esant Europos Sąjungoje, mums tai taip pat labai aktualu. Kol kas mano lietuvių kalbos išmanymas dar labai menkas, bet jau galiu šiek tiek susikalbėti, nors moksliniam darbui, apie kurį mąstau, man dar mokytis ir mokytis„, – aiškino Oleksandras.

Jam didelį džiaugsmą kelia lietuvių palaikymas, kurį jaučia kiekviename žingsnyje. Savo draugiškus jausmus ukrainiečiui išsako daugelis Lietuvoje sutiktų žmonių, kalba su juo apie nuoširdų palaikymą dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Kartu bendrabutyje gyvenantys lenkai, gruzinai ir kitų šalių atstovai taip pat rodo Oleksandrui savo paramą ir viltį, jog karinė didžiosios kaimynės agresija Ukrainoje vieną dieną bus sustabdyta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"