TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuvių kalba pasidavė japonui

2013 09 28 6:00
H.Shigematsu prisipažino nesantis stereotipinis japonas - jis neturi fotoaparato ir nemėgsta karaokės. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Iš Tekančios Saulės šalies į Lietuvą studijuoti pagal mainų programą atvykęs Hisashi Shigematsu beveik tobulai kalba lietuviškai. Iš pradžių jaunas japonas ketino tenkintis studijomis anglų kalba, bet paskui nutarė, kad verta išmokti šnekėti lietuviškai, nes jį itin domina mūsų krašto istorija ir kultūra.

Į Vytauto Didžiojo universitetą iš Tokijo aukštosios mokyklos Hisashi prieš šešerius metus atvyko studijuoti tarptautinių santykių. Japonas, kaip ir kiti pagal mainų programą studijuojantys užsieniečiai, mokėsi anglų kalba ir neplanavo imtis sunkios vietinės kalbos. "Studijuodamas išklausiau vieną Lietuvos istorijos paskaitą. Man buvo taip įdomu, kad nutariau pasidomėti išsamiau. Tada įstojau į Tokijo universiteto Rytų Europos studijų programos magistrantūrą ir vėl atvykau į Lietuvą. Šį kartą - į Vilnių. O kaip gilintis į šalies kultūrą ir istoriją nemokant kalbos?" - pasakojo magistro studijas baigęs ir jau doktorantūroje studijuojantis japonas. Jis tikisi, kad po metų, apsigynęs daktaro laipsnį Tokijuje, vėl grįš į Lietuvą, jei tik ras čia darbo.

Pradžia - vos kelios frazės

Hisashi šmaikštavo, kad studijuodamas Kaune lietuviškai mokėjo pasakyti tik porą frazių: "Laba diena" ir "Aš einu į "Akropolį". Tačiau pradėjęs studijuoti magistrantūroje daug literatūros turėjo skaityti lietuviškai. "Teko mokytis labai intensyviai. Dalyvavau Vilniaus universiteto lietuvių kalbos kursuose užsieniečiams, daug ir rimtai gilinausi į mokslus. Iš pradžių buvo labai sunku, ypač linksniuoti. Bet patys lietuviai sako, kad jiems tai irgi sunku", - šypsodamasis teigė lietuvių kalbą puikiai išmokęs japonas.

Hisashi neslėpė, kad lietuvių ir japonų kalbos labai skirtingos, kalbėjimas konstruojamas visai kitais pagrindais, todėl jam buvo sudėtinga mokytis taisyklingai kirčiuoti. Beje, rašyti ir skaityti lietuviškai vaikinui sekasi geriau, negu kalbėti. Mokydamasis jis skaitė daug literatūros, iki šiol mėgsta savo malonumui pavartyti lietuvišką spaudą, kitus leidinius. Doktorantas prisipažino esąs ne stereotipinis japonas - neturi fotoaparato, dažnai vėluoja, nekenčia karaokės ir moka tris kalbas - japonų, anglų ir lietuvių.

Iš Vakarų Japonijos

Hisashi kilęs iš nedidelio Konan miestelio, įsikūrusio Vakarų Japonijoje netoli Kioto, senosios šalies sostinės. "Mano mama gyvena šiame miestelyje, o tėtis - biomedicinos mokslininkas, kuriantis naujus vaistus, dirba ir gyvena netoli Tokijo. Jaunesnioji sesuo įsikūrusi Osakoje, antrame pagal dydį Japonijos mieste. Mama jau nebedirba, todėl kasdien vedžioja mūsų šunį, lankosi sporto klube, žodžiu, išnaudoja užtarnauto poilsio laiką dėl savo sveikatos ir malonumo. Anksčiau ji dirbo miestelio savivaldybėje socialine darbuotoja", - pasakojo Lietuvoje gyvenantis 28-erių japonas. Ir pridūrė, kad tėvui liko dar trejus metus darbuotis šalia Tokijo veikiančioje farmacijos įmonėje, vėliau jis planuoja grįžti į gimtąjį miestelį ir taip pat atsidėti ramiam pensininko gyvenimui.

"Miestelis, kuriame gimiau, yra nedidelis ir mažai žinomas, todėl klausiamas, iš kur esu, dažniausiai atsakau, kad iš Kioto. Šį miestą tikrai visi žino. Tik viena problema - apie Kiotą daug papasakoti negaliu, nes nedažnai jame lankiausi. Daug geriau pažįstu Tokiją, kuriame mokiausi", - kalbėjo Hisashi.

Hisashi su lietuvių kalbos kursų bendramoksliais Paulu Adie iš Škotijos ir Suzanne Barquero iš Prancūzijos./Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuviškas sušis nesužavėjo

Tradicinis japonų patiekalas sušis, pastaruoju metu tapęs itin populiarus Vilniuje, Hisashi skoniui nelabai tiko. Pasak pašnekovo, lietuviškas sušis ir yra lietuviškas, o ne japoniškas. Iš smalsumo jis apsilankė keliose sostinės japoniško maisto kavinėse, bet to, prie ko pratęs namie, nerado. "Lietuviai gamindami sušį naudoja sūrį ir avokadus. Japonijoje tokio derinio niekada neteko ragauti, - nusijuokė Hisashi. - Be to, lietuviai dažniausiai termiškai apdoroja sušiui gaminti naudojamas žuvis. Japonijoje to taip pat nerasite. Sušis turi būti su labai šviežia žalia žuvimi ir be jokio sūrio ar avokado. Krabų lazdelės - taip pat visiškai egzotika."

Pašnekovas prisipažino, kad pirmą kartą atvykęs į Lietuvą kartu su studijuojančiais užsienio studentais nuėjo į restoraną paragauti lietuviškų valgių - cepelinų, bulvinių blynų. Japono skrandžiui neįprasti patiekalai patiko, tačiau kasdien jų valgyti negalėtų. Pasimėgauja tik retkarčiais. Hisashi patikino, kad gyvendamas Lietuvoje maistą dažniausiai gamina pats. Ruošia tradicinius japonų, kinų ar korėjiečių virtuvės patiekalus. "Beje, dažnai gaminu makaronus su padažu. Labai juos mėgstu", - pasigyrė vaikinas.

Dėsto japonų kalbą

Šiais metais Hisashi Vilniaus universitete pradėjo dėstyti japonų kalbą. Jo sutartis su aukštąja mokykla galioja metus, kaip bus vėliau - parodys laikas. H.Shigematsu veda du paskaitų kursus - vieną penkių studentų grupę moko keturis kartus per savaitę, kitą penkių studentų grupę - du kartus per savaitę. Pasak jauno dėstytojo, lietuviams mokytis japonų kalbos gerokai sunkiau negu jam, japonui - lietuvių. "Kad galėtum sėkmingai mokytis lietuvių, būtinai reikia mokėti anglų kalbą. Bent jau dėl to, kad šių abiejų kalbų raštas - lotyniškas. Beveik visi japonai moka anglų kalbą, todėl mokytis kitos kalbos, kurios pagrindas - lotynų abėcėlė, jiems lengviau. O lietuviams yra sunku, nes japonų rašyba labai sunki - hieroglifams išmokti prireikia daug laiko ir pastangų. Japonų kalbos gramatikos sistema taip pat visiškai kitokia nei lietuvių. Ką jau kalbėti apie specifinį tarimą", - vardijo Hisashi. Jis užsiminė, kad su studentais per paskaitas kalba tik japoniškai. Nors lietuvių kalbą moka puikiai, neleidžia studentams šnekėti kitomis kalbomis, mat yra įsitikinęs - siekiant išmokti svetimą kalbą, reikia ja ir kalbėti, kad ir laužant iš pradžių liežuvį.

Savo artimuosius Hisashi aplanko tik kartą per metus. Šią vasarą buvo nuskridęs į Japoniją pasimatyti su šeima. Anksčiau jis metus praleisdavo Lietuvoje, tada grįždavo į gimtinę mokytis toliau, o po kurio laiko vėl atvykdavo į pamėgtą kraštą prie Baltijos jūros.

Apie stereotipus

Ne vienus metus Lietuvoje gyvenantis japonas susiduria su tam tikrais lietuvių apie jo šalį susikurtais stereotipais. Pasak vaikino, daug europiečių įsivaizduoja, esą japonai viską fotografuoja. "Gal tai ir tiesa, nes dauguma japonų, sutinkamų Europoje, yra turistai. Kita vertus, į Japoniją atvykę europiečiai ir amerikiečiai dažniau fotografuoja negu japonai. Suprantu, svetur viskas labai įdomu ir kartais keista, todėl užsieniečiai dažniau fotografuoja. Manau, nereikia griauti stereotipų, nes kartais jie padeda žmonėms suprasti kitas šalis, nors kitąsyk gali ir trukdyti. Kaip minėjau, nesu tipinis japonas, fotoaparato neturiu", - nusijuokė Hisashi.

Nemažai laiko Lietuvoje gyvenantis jaunas vyras niekaip negali suprasti, kodėl mūsų prekybos centruose visada prie kasų susidaro eilės. Jo teigimu, Japonijoje klientai neturi laukti, todėl parduotuvėse yra daug dirbančių kasų. "Lietuvoje visuomet tenka laukti, čia nepakanka darbuotojų. Be to, Japonijoje pardavėjai atsiprašo eilėje laukiančių klientų. Lietuvoje to nesu matęs. Stebina ne tik pardavėjai, bet ir pirkėjai. Kai eilės susidaro labai ilgos ir pardavėjas atidaro naują kasą, daug pirkėjų lekia ten, kad būtų pirmi. Antras klientas iš eilės turi būti pirmas prie naujos kasos, nes jis ilgiausiai laukė. Prie tokių žmonių nepripratau ir nepriprasiu", - apie lietuvių įpročius kalbėjo japonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"