TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuvių kalbos grožį perteiks užsieniečiai

2015 05 16 6:00
Per "Poezijos pavasario" renginį "Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu" lietuvių poetų eiles skaitys prancūzė Clotilde Rigout (dešinėje), kinė Yiran Wag ir turkė Sumeyye Icyer. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Rytoj, gegužės 17 dieną, prasideda 51-ojo "Poezijos pavasario" renginiai. Pirmą kartą šioje poetinio žodžio šventėje dalyvaus Lietuvoje gyvenantys užsienio šalių piliečiai. Jie pabandys atskleisti unikalų kitakalbių santykį su lietuvių poezija.

Dvi dešimtys mūsų šalyje gyvenančių įvairių šalių atstovų dalyvaus renginyje "Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu", kuris pirmadienį, gegužės 18-ąją, vyks Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto aktų salėje. Šį renginį sumanė ir organizavo Baltijos ir Turkijos kultūros akademija ("Balturka").

"Kalba yra pagrindinis būdas, leidžiantis žmonėms vieniems kitus pažinti, suprasti ir suartėti. Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo priemonė, tautos savimonės, tautos vertybių, būdo, papročių, mąstymo išraiška. Joje sukaupta tautos istorija, psichologija, kalboje atsispindi santykiai su kitomis tautomis. Dėl globalizacijos proceso nenorėdami prarasti tautiškumo, privalome suvokti gimtosios kalbos išsaugojimo reikšmę, supažindinti šalyje gyvenančius užsieniečius su lietuvių kalbos puoselėtojų nuveiktais darbais, kalbėti apie lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros kontekste, žadinti užsieniečių motyvaciją mokytis ir puoselėti lietuvių kalbą", - teigė devynerius metus Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos edukologijos universitete dėstantis "Balturka" prezidentas Ishakas Akay'us.

Puikiai lietuviškai kalbanti prancūzė Clotilde kalbą mokosi iš klausos.

Prancūzė, pamėgusi Lietuvą

Viena iš renginio "Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu" dalyvių - daugiau kaip šešerius metus Lietuvoje gyvenanti prancūzė Clotilde Rigout. Ji scenoje skaitys Sigito Gedos eilėraštį "Ežeras". "Į Lietuvą atvažiavau visai netikėtai - atlikti poros mėnesių savo studijų praktikos, - prisiminė puikiai lietuviškai kalbanti dvidešimt šešerių prancūzė. - Man čia taip patiko, kad nutariau likti ilgesniam laikui." Clotilde pasakojo, kad tada, būdama vos devyniolikos metų, nuoširdžiai ieškojo savo gyvenimo kelio, veiklos, kuria norėtų užsiimti ir kuri teiktų malonumą. Mergina nutarė, jog norėtų studijuoti Lietuvoje, todėl įstojo į Vilniaus kolegijos muzikinio teatro specialybę. "Jau tada neblogai kalbėjau lietuviškai, todėl ir studijas pasirinkau lietuvių kalba, o mokslus Prancūzijoje mečiau, jie man nebepatiko. Čia radau tai, ko ieškojau", - šypsojosi iš Orleano apylinkių kilusi prancūzė.

Pasak Clotilde, lietuvių kalbą ji išmoko pati, bendraudama su Lietuvoje sutiktais draugais. Juokėsi, esą gramatikos nesimokė visai, "gaudė" tik iš klausos, nuolat prašė bičiulių taisyti jos klaidas. Labai pravertė studijos, per kurias nebuvo kitos išeities, kaip tik bendrauti lietuviškai. Kadangi Clotilde labai muzikali, kalbas, jos žodžiais tariant, išmokstanti lengvai. Be gimtosios prancūzų, ji laisvai kalba angliškai, lietuviškai ir neblogai ispaniškai.

Turkė Sumeyya Icyer Lietuvoje jaučiasi jaukiai ir saugiai.

Turkiškos šaknys

Pamačiusi "Balturkos" internetiniame puslapyje skelbimą, jog Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai kviečiami dalyvauti renginyje "Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu", Clotilde labai susidomėjo ir nusprendė, jog jai būtų įdomu save išbandyti. "Aš taip pat turiu turkiškų šaknų, - sakė mergina. - Be to, esu muzikantė ir dainininkė. Todėl nuėjusi pas organizatorius dar ir padainavau. Iš siūlomų eilėraščių manęs nepatraukė nė vienas, tad ėmiau ieškoti pati - mano sielai itin artimas pasirodė S. Gedos "Ežeras", taigi jį ir pasirinkau. Be to, per renginį dar ir dainuosiu."

Clotilde prisipažino, kad gyvenime mėgsta iššūkius, naujoves, nepakenčia monotonijos, nuobodulio. Šis būdo bruožas ir paskatino prancūzaitę įsikurti Lietuvoje. Prancūzijoje jai, kaip prisipažino, buvo nuobodu. "Mėgstu keliauti, susipažinti su naujais žmonėmis. Lietuvoje mane labiausiai sužavėjo šalies autentika. Žmonės čia gyvena paprasčiau, čia daug mažiau arogancijos, kuri būdinga mano tėvynainiams. Man čia labai gera", - tikino mergina. Nors Prancūzijoje liko šeima, draugų būrys Clotilde supa jau Lietuvoje. Saviškių aplankyti ji nuvyksta neretai, bet dažniau juos kviečia atvažiuoti į Lietuvą.

Kinei Yiran Wag lietuvių kalbą teko pradėti mokytis nuo abėcėlės.

Yiran atvyko iš Kinijos

Dar viena renginio dalyvė - iš Kinijos į Lietuvą mokytis lietuvių kalbos atvykusi Yiran Wag. Mergina jau pusantrų metų Vilniaus universitete studijuoja kinams gana egzotišką mūsų kalbą ir jau gana laisvai kalba lietuviškai. "Į mano gimtąją Kiniją buvo atvykusi dėstytoja iš Vilniaus universiteto, kuri ten mokė lietuvių kalbos, iš jos ir išgirdau apie galimybę čia studijuoti. Apie Lietuvą pati pirmą kartą sužinojau 2010 metais per Šanchajuje vykusią pasaulinę parodą "Expo". Mane labai sudomino ir kraštas, ir daininga jo kalba. Kai tik atradau galimybę studijuoti Lietuvoje, ja nedvejodama pasinaudojau", - aiškino Yiran.

Atvykus į Vilnių merginai teko pradėti nuo lietuvių kalbos abėcėlės. Pasak Y. Wag, kinų ir lietuvių kalbos labai skiriasi. "Pradžia buvo sunki, - gražia lietuvių kalba prisipažino Yiran. - Dabar daug lengviau. Kiekvieną mėnesį sekasi vis geriau ir geriau tiek suprasti, tiek kalbėti lietuviškai."

Kinei labai patinka lietuvių poezija, skaitydama ją mergina ne tik gilina lietuvių kalbos žinias, bet ir mėgaujasi poetinio žodžio grožiu. Tai ir paskatino ryžtis dalyvauti renginyje "Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu", per kurį ji skaitys Marcelijaus Martinaičio eilėraštį "Rytą, šviežiai pasnigus". Žavisi Yiran ir gimtosios Kinijos poetais, mielai laisvalaikiu skaito ir lietuvių, ir kinų poeziją.

Tarties sunkumai turkei

Lietuvos edukologijos universitete psichologiją antrus metus studijuojanti turkė Sumeyye Icyer prisipažino, kad lietuviškai kol kas moka tik keletą frazių: "laba diena", "ačiū" ir "dvidešimt penki" - tiek merginai metų. "Visada norėjau mokytis užsienyje, - sakė Sumeyye, - todėl pasitaikius progai tai padaryti Lietuvoje, nė kiek neabejojau ir su džiaugsmu atvykau į jūsų šalį."

Pasiruošti skaityti lietuvių poeto kūrinį studentei padeda savanoriai, o Henriko Nagio eilėraštį "Namai" Sumeyye parinko jos dėstytojas. Pasak S. Icyer, tai buvo nemenkas iššūkis, pasitaikė ne vienas sunkiai ištariamas žodis. "Ilgai kankinausi prie eilėraštyje esančio žodžio "žvaigždės", vis negalėjau jo tinkamai ištarti. Patikėkite, lietuvių kalba svetimtaučiui tikrai sunki, - prisipažino pašnekovė. - Bet sulaukus geranoriškos pagalbos pavyko įveikti ir tą žodį." Studentė tikino, kad gyventi ir mokytis Lietuvoje jai labai gera, mūsų šalyje ji jaučiasi jaukiai ir saugiai.

Dalyvių sąrašas:

1. Islam Ismayil AZERBAIDŽANAS

Eilėraštis: Maironis „Pavasaris“

2. Kimas Hjermind DANIJA

Eilėraštis: Bernardas Brazdžionis „Lietuvos vardas“

3. Clotilde Solange Rigaud PRANCŪZIJA

Eilėraštis: Sigitas Geda „Ežeras“

4. Rapolas Blažaitis LIETUVA

Eilėraštis: Antanas Baranauskas „Anykščių šilelis“

5. Adomas Hendrikson JAV

Eilėraštis: Kristijonas Donelaitis „Pavasario linksmybės“

6. Sumeyye Icyer TURKIJA

Eilėraštis: Henrikas Nagys „Namai“

7. Adomas Dean DIDŽIOJI BRITANIJA

Eilėraštis: Salomėja Nėris „Draugystė“

8. Richard Udes OLANDIJA

Eilėraštis: Jonas Biliūnas „Kareivio atsisveikinimas“, Vytautas Mačernis „Atbaigimas“

9. Dmitry Nadopta RUSIJA

Eilėraštis: Antanas Jonynas „Baltoji naktis“

10. Darta Rina LATVIJA

Eilėraštis: Janina Degutytė „Meilė“

11. Halil Ibrahim Ak TURKIJA

Eilėraštis: Vincas Mykolaitis-Putinas „Ištikimybė“

12. Sophie Bustillo SALVADORAS

13. Manoelle Ancion BELGIJA

Eilėraštis: Salomėja Nėris „Draugystė“

14. Artem Kyrylov UKRAINA

Eilėraštis: Balys Sruoga „Saulė ir smiltys“

15. Paulina Hausner LENKIJA

Eilėraštis: Eduardas Mieželaitis „Mano žemė“

16. Ailbhe Noonan AIRIJA

17. Daniel Ruin ŠVEDIJA

18. Egor Fiodarau BALTARUSIJA

Eilėraštis: Salomėja Nėris „Eglė žalčių karalienė“, „Baltijos dvasia“

19. Novella di Nunzio ITALIJA

Eilėraštis: Salomėja Nėris „Iškeliaujant“

20. Aigerim Tursynova KAZACHSTANAS

Eilėraštis: Gražina Tulauskaitė „Prisipažinimas“

21. Yiran Wang KINIJA

Eilėraštis: Marcelijus Martinaitis „Rytą, šviežiai pasnigus“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"