TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuviui paklūsta net banginiai žudikai

2015 09 12 6:00
Visi kartu: Filipas, Albertas, Andželika, Dominyka ir Bernardas. Asmeninio albumo nuotraukos.

Klaipėdietis Filipas Butkinas puikiai žinomas ne tik Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams ir lankytojams. Su įspūdingiausiais jūrų žinduoliais jis dirbo Saudo Arabijoje, o šiuo metu rengia gigantiškų delfinų šeimos atstovų - orkų, dar vadinamų banginiais žudikais,- pasirodymus Maskvos jūrų akvariume.

Augdamas Klaipėdoje Filipas net nesvajojo, kad vieną dieną į jo gyvenimą visam laikui įsiverš plėšrūs, bet nuostabūs jūrų gyventojai - ruoniai, delfinai, jūrų liūtai, orkos. "Iš tiesų viskas įvyko atsitiktinai: kai baigėme mokyklą, mano klasės draugo Žygimanto mama Olga Žalienė, kuri tada dirbo Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriuje, o dabar yra jo direktorė, pasiūlė vasarą padirbėti - padėti prižiūrėti ten esančius jūrų gyvūnus. Tai buvo vasara, kai išlaikę abitūros egzaminus turėjome apsispręsti, ką darysime toliau: kur stosime, ko mokysimės. Tuomet nedvejodamas sutikau padirbėti per vasarą, nors taip pat neabejojau, kad mano kelias - medicina. Esu iš medikų dinastijos; mano tėvai, seneliai ir daug kitų giminaičių yra gydytojai, tad ir savo ateitį tada irgi mačiau tik medicinoje. Na, dar vaikystėje norėjau būti "Ikarus" vairuotoju", - linksmai apie lemtingą gyvenimo posūkį pasakojo klaipėdietis.

"Esu tokio dydžio kaip vienas orkos pelekas", - šmaikštauja Filipas Butkinas.

Pradžia buvo šuo

Filipas paauglystėje turėjo šunį, kurį jam labai patiko dresuoti. Prisimena, kad paprastai nepraeidavo nė pro vieną Klaipėdos senamiesčio šunį, nepabandęs jo prisijaukinti, padresuoti. O augintinio dresavimo patirtis paskatino išbandyti savo jėgas su Jūrų muziejuje gyvenančiais jūrų liūtais. Matydamas vaikino pastangas, vienas Lietuvos jūrų muziejaus steigėjų ir tuometinis jo vadovas Aloyzas Každailis pasiūlė jam rimčiau užsiimti šiaurės jūrų liūtais, laikomais vienais agresyviausių jūrų žinduolių.

„Man patinka iššūkiai, dažnai mano priimami sprendimai atrodo visiška avantiūra. Tačiau avantiūra užsiimti šiaurės jūrų liūtų dresūra, kaip matote, pasiteisino ir tapo viso mano gyvenimo aistra bei darbu. Beje, su šiaurės jūrų liūtais labai mažai kas dirba, kai kuriose šalyse dėl jų agresyvumo net draudžiamas bet koks tiesioginis trenerio kontaktas su jais „, - pasakojo Filipas.

Anot jo, gyvuoja legenda, kad šiaurės jūrų liūtai yra lyg ir vandens lokiai: esą prieš milijonus metų dalis jų išlipo į sausumą ir apsigyveno miškuose, tapo rudaisiais lokiais, o kiti liko vandens stichijoje, juos dabar vadiname šiaurės jūrų liūtais. Šie jūrų žinduoliai, pasak jų trenerio, pasižymi neprognozuojama nuotaikų kaita, tad dirbti su jais - tikras iššūkis. "Dažnai sulaukiu klausimų, ar mano darbas pavojingas. Taip, jis pavojingas, bet juk su pavojais susiduria daugelio profesijų atstovai, tarkime, ugniagesiai - jų darbe pavojų tikrai ne mažiau", - patikino F. Butkinas.

Gražuoliai jūrų gigantai priima lietuvio draugystę.

Be prievartos

Pašnekovo teigimu, nors žodis "dresūra", kalbant apie darbą su jūrų žinduoliais, lyg ir logiškai teisingas, treneriai jo nevartoja. Šis žodis suponuoja savotišką prievartą, savo sąlygų ir valios primetimą gyvūnui, o jie savo globotinius treniruoja. Tačiau pradėjęs dirbti su orkomis Filipas nustojo vartoti ir šį žodį, mat su jūrų gigantas jis bendrauja kaip su lygiais partneriais. "Šių gyvūnų neįmanoma išdresiruoti, su jais galima tik susidraugauti. Privalai suvokti jų tarpusavio santykius, būti šalia, tačiau priversti juos daryti, ko jie nenori, neįmanoma. Šiaurės jūrų liūtas sveria toną ir yra apie trijų metrų ūgio. Ir jis tai žino. Taigi žmogus savo valios jam tikrai neprimes. Gali būti jam draugas, bet tikrai ne valdovas", - aiškino pašnekovas.

Filipas pabrėžė, kad delfinariumuose, jūrų muziejuose dirbantys žmonės daro viską, kad gyvūnams būtu jauku, net ir nelaisvės sąlygomis. O juk kiekvienas jūrų žinduolis, anot jo, turi savo charakterį, kurį šalia esančiam žmogui reikia perprasti, prisitaikyti prie jo, rasti kontaktą. Dirbdamas su orkomis, kurios pripažįstamos kaip vienos protingiausių jūrų žinduolių, klaipėdietis įsitikino, kad kiekvienam šių jūrų gigantų vis kitaip reikia "paaiškinti", ko iš jo nori tas smulkus "padaras", vilkintis hidrokostiumą, t. y. žmogus.

Dar dirbdamas Lietuvos jūrų muziejuje Filipas keletą metų nuolat buvo kviečiamas dirbti atvykstančiu jūrų žinduolių treneriu Saudo Arabijoje. Toje šalyje jis atlikdavo jau parengtus pasirodymus su ten gyvenančiais delfinais, jūrų liūtais, ruoniais. Taip pat dirbo su gyvūnais, mokė juos nesipriešinti medikų apžiūrai. Juk, pavyzdžiui, paimti kraujo sveikatos tyrimams iš toną ar net kelias sveriančio plėšrūno - paprastam veterinarui neįveikiama užduotis. "Štai dabar gydome savo orkų dantis. Patikėkite, tai jau aukščiausio lygio pilotažas, o ne odontologinė procedūra", - juokdamasis tikino klaipėdietis.

"Nugaros slanksteliai traškėjo, kai meilus, toną sveriantis gyvūnas prigludo nusifotografuoti", - juokėsi Filipas.

Orkų magija

Daugiau nei 20 metų darbo su jūrų plėšrūnais patirtį turintis F. Butkinas džiaugėsi prieš dvejus metus pasitaikiusia proga "nuo nulio" pradėti dirbti su gražiais, protingais, bet itin pavojingais jūrų gyventojais - orkomis. Vienos iš senovės tautų mitologijoje orka buvo laikoma mirties dievu. Angliškas šio gyvūno pavadinimas "Killer Whale" - banginis žudikas. Filipas aiškino, kad čia įsivėlusi vertimo iš ispanų kalbos klaida - kadaise žodžiai "banginių žudikas" buvo išversti kaip "banginis žudikas", toks vardas ir prilipo orkoms. "Orkos persekiodavo banginių medžiotojų laivus ir pačios puldavo banginius, taip iš žmonių atimdamos grobį", - aiškino Filipas.

Rytų Europoje projektas, kuriame dabar dalyvauja klaipėdietis, yra pirmoji trenerių patirtis su šiais jūrų žinduoliais. Amerikietis orkų specialistas, su šiais gyvūnais dirbantis jau keturis dešimtmečius, Filipą perspėjo: "Delfinas mąsto tol, kol mato žuvį, o orka mąsto 24 valandas per parą. Per keturis dešimtmečius supratau, kad apie orkas visiškai nieko nežinau."

Lietuvis įsitikinęs, kad per du jo darbo su šiaurės jūrų liūtais dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje įgyta patirtis jam dažnai gelbėja gyvybę - nuolatinis budrumas dirbant baseine su orkomis yra privalomas. "Jų agresijos pasireiškimas įmanomas visada, ypač dirbant su patinu. Juk orkos gyvena matriarchato sąlygomis, tad jei patelei kas nors nepatiks, ji pati nieko nedarys, bet palieps patinui. Tam, kas neišmano šių dalykų, gali pasirodyti, jog gyvūno antpuolis - "ne į temą". Tačiau priežastis visada yra, be priežasties gyvūnas nepuola. Vis dėlto kiekvienam treneriui privalu žinoti, kad grėsmė yra visada - nesvarbu, repetuojama ar pasirodoma prieš publiką", - teigė jūrų žinduolių treneris.

Du draugai.

Neprarado ryšio

Jau dvejus metus gyvenantis bei dirbantis Maskvoje klaipėdietis tvirtina, kad per tą laiką tapo dar didesniu Lietuvos patriotu nei prieš išvažiuodamas. Net ir fiziškai nebūdamas gimtinėje, jis visa širdimi liko atsidavęs Klaipėdai, ją vadina savo lopšiu, bei Lietuvos jūrų muziejui, kur pradėjo dirbti ir įgijo daug žinių. Džiaugsmingai susidomėjęs jis seka Jūrų muziejuje vykstančias permainas. "Didžiuojuosi, kad esu klaipėdietis, džiaugiuosi Lietuvos jūrų muziejaus rekonstrukcijos darbais", - patikino Filipas. Jis prisipažino su lengva pavydo kibirštėle stebėjęs šou "Žvaigždės ir delfinai", kuris vyko Klaipėdoje, sakė girdėjęs, kad šį projektą jau bandoma kopijuoti.

Klaipėdoje gyvena aštuoniolikmetis Filipo sūnus Albertas ir du jaunesni vaikai - aštuonmetė Dominyka ir jaunėlis Bernardas. Nors santuoka su atžalų mama Andželika nutrūko, vyras džiaugiasi, kad su buvusia žmona pavyko išsaugoti gražius ir draugiškus santykius. Šią vasarą vaikai aplankė tėtį Maskvoje, šeima pasidžiaugė galimybe pabūti kartu, pabendrauti. Pasak F. Butkino, vyresnėlis Albertas seka jo karjerą, tačiau nedaugžodžiauja, kalbėdamas su tėvu, kaip būdinga paauglystę paliekantiems jaunuoliams, yra santūrus.

Mažiesiems orkos ir visas vandenyno pasaulis yra tikras stebuklas, o tėčio darbas - ne. "Dukrai ir jaunėliui jis atrodo natūralus, nes jų dar neilgas gyvenimas prabėgo šalia mano treniruojamų jūrų gyvūnų. Girdžiu, kaip jiedu apie juos kalbasi, tačiau girtis draugams, kad jų tėtis yra jūrų liūtų ir orkų treneris, vaikams net neateina į galvą. Beje, aš irgi neįsivaizduoju, kad galėčiau užsiimti kuo nors kitu", - patikino septynias dienas per savaitę po dvylika valandų su jūrų žinduoliais dirbantis treneris.

Na, argi jis ne gražuolis?
Pumos jauniklis, sutiktas zoologijos sode keliaujant, pasidavė lietuvio kerams.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"