TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuvos himnas įaugęs į kraują

2010 02 13 0:00
Kitą savaitę, Vasario 16-ąją, vėl matysime paradine uniforma pasipuošusį T.Vievesį ir kitus Garbės sargybos kuopos karius.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jis nerūko ir per naktį negurkšnoja gėrimų klubuose. Šaltas dušas rytais jam yra įprastas dalykas. Net laisvalaikiu neišjungia mobiliojo telefono, nes kas nors gali ieškoti tarnybos reikalais. Jis domisi Lietuvos istorija ir yra patriotas. Jei yra manančiųjų, kad tokie jaunuoliai - retenybė, susipažinkite su 25 metų leitenantu Tomu Vievesiu.

Švenčių dienomis jis nesiilsi, o išvakarėse apskritai be laisvalaikio lieka. Tokį gyvenimą pasirinko pats ir toks jam patinka. Sekmadieniais vidurdienį, kai prie Lietuvos prezidentūros keičiama Trispalvė, per valstybines šventes, tomis progomis, kai pasitinkami aukšto rango svečiai, ir per kitus protokolinius renginius matome Garbės sargybos kuopos karius. Tada dažną lietuvį apima pasididžiavimo savo kraštu jausmas, o vyresnio amžiaus žmonės net susigraudina. Kas yra tie pasitempę vyrai, į kuriuos žiūrint stiprėja patriotizmo jausmas? Tai bandome išsiaiškinti, kalbindami karininką T.Vievesį. Jis yra Garbės sargybos kuopos vieno būrių vadas.

Reikėjo priprasti

Jaunas, dailus, aukštas, mandagus vaikinas. Į klausimus atsako trumpai, aiškiai, be išvedžiojimų. T.Vievesį kalbinanti žurnalistė pagalvoja: tokį sūnų turinčiai mamai tikrai pasisekė. Kai vaikinas kaip daugybos lentelę išberia žinias apie kariuomenės struktūrą, klausiu, kada ir kaip nusprendė, kad jo vieta - būtent čia. "Tarnauti kariuomenėje nusprendžia tėvynei atsidavę žmonės, - vienu sakiniu atsako. - Tokia profesija tampa gyvenimo būdu."

Anot karininko, labiausiai uždega mintis, kad tai, ką darai, darai dėl Lietuvos. Ar jis taip mąstė jau tada, kai būdamas moksleivis rinkosi profesiją? Tomas nuoširdus: "Tiesiog varčiau žurnalą "Kur stoti". Daugelis bendraamžių galvojo apie teisės studijas. Man už akių užkliuvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Būdamas vienuoliktokas, apsilankiau ten per atvirų durų dieną. Tada apie kariuomenę dar nieko nenutuokiau. Tądien Karo akademijoje man patiko. Buvo nauja ir įdomu, daug sužinojau. Paskui pavyko įveikti atranką. Kai baigiau vidurinę mokyklą, įstojau. Dabar tuo džiaugiuosi."

Tikriausiai iš pradžių buvo sunku - juk kariūno gyvenimo būdas yra kitoks negu civilių bendraamžių? "Taip. Aišku, reikėjo priprasti - kaip prie kiekvieno naujo dalyko. Kartais būdavo sunku, bet Karo akademijoje bendramoksliai vieni kitus palaikė. Mes buvome vienmečiai, bendražygiai ir bendraminčiai. Tad tie ketveri studijų metai prabėgo labai greitai, - pasakoja T.Vievesis. - Po kurio laiko tampa ne sunku, o priešingai - jauti pranašumą, nes nauja patirtis praverčia ne tik tarnyboje, bet ir gyvenime. Viską išmoksti padaryti greičiau: susitvarkyti, susiruošti. Niekada niekur nevėluoji. Tarnyba kariuomenėje daug gerų dalykų įskiepija." Jaunuolis šypsosi, kai klausiu, ar namie lovą kloja ir paklodes ištempia kaip kareivinėse. Sako, kad taip pedantiškai nedaro. "Nesu robotas", - nusijuokia. Tačiau patikina, kad drabužių spinta visada tvarkinga.

Laisvalaikiu jis klausosi muzikos. Mėgsta žiūrėti filmus, ypač karinius. Tik sako pastebįs įvairių netikslumų ir nesklandumų. Mat atsiradęs profesionalaus kariškio žvilgsnis.

Požiūris keičiasi

Teiraujuosi, ar kinta požiūris į gyvenimą, gal bendraamžiai civiliai pradeda atrodyti vaikiški? T.Vievesis svarsto: "Akademijos studijų metais turbūt taip ir buvo. Kai susitikdavai su klasės ir kiemo draugais, žiūrėdavai į juos kitaip. Galbūt jūs esate teisi, jie atrodė vaikiškesni. Mūsų studijos buvo kitokios. Neturėjome vadinamojo studentiško gyvenimo... Tačiau galiausiai supranti, kad jie yra tavo draugai. Dabar, kai esu baigęs akademiją, draugus priimu tokius, kokie yra jie ir jų gyvenimo būdas. Nesuku sau dėl to galvos. Man tai nėra kliūtis bendrauti."

Tačiau T.Vievesis nepramogauja taip, kaip kai kurie bendraamžiai - baruose iki paryčių laiko neleidžia, per naktį klubuose nešėlsta. "Ką veikiu po tarnybos? Kaip ir kiekvienas žmogus, mėgstu pailsėti, atsipalaiduoti, - šypsodamasis pasakoja. - Laisvalaikį leidžiu su draugais, tarkime, keliaujame į gamtą. Savaitgalį, nors ir ne kiekvieną, važiuoju namo į Kauną."

Vienas didžiausių T.Vievesio pomėgių - kelionės. Jei tik gali, per atostogas kur nors išvažiuoja. Neseniai viešėjo JAV pas tėvą. Prieš tai poilsiavo Egipte.

Jam patinka krepšinis. Būdamas moksleivis, žaidė 10 metų - už klasę, mokyklą. Dar treniravosi A.Sabonio krepšinio mokykloje. Žaidė ir vėliau - kai studijavo Karo akademijoje. Pastaruoju metu krepšinio kamuolį į rankas paima gerokai rečiau. Mat laisvo laiko ne tiek jau daug turi. T.Vievesis vėl studijuoja - jis yra Mykolo Romerio universiteto magistrantas. Žurnalistės kamantinėjamas, Tomas prasitaria pastebėjęs, kad uniformuoti vyrai panelėms labai patinka. Tačiau paaiškina, kad turi merginą, kuri mokosi tame pačiame universitete ir dirba vienoje tarptautinėje įmonėje.

Kariškio kasdienybė

Smalsu, kokia yra kariškio kasdienybė. "Tarnyba trunka 24 valandas per parą, - tvirtai sako T.Vievesis. - Namie atsigulęs miegoti į lovą nežinai, kada gali paskambinti ir tave iškviesti." Todėl jis niekada neišjungia mobiliojo telefono.

Oficialiai tarnyba prasideda yra 8 valandą ryto, baigiasi 17 valandą. Karininkas keliasi pusę septynių. Prausiasi, pusryčiauja ir skuba į tarnybą. Tada persirengia karine slepiamosios spalvos uniforma. Susitinka ir sveikinasi su sau pavaldžiais kariais. Paskirsto užduotis. "Viskas vyksta pagal tvarkaraštį", - paaiškina. Įprasti dalykai - žygiavimas, rikiuotė aikštėje, teoriniai užsiėmimai. Neatsiejama kario kasdienybė yra karinis rengimas. Būna koviniai šaudymai, lauko pratybos ir t. t.

T.Vievesis pasvajoja, kad kada nors gal tarnaus kur nors misijoje užsienyje. Šypsodamasi primenu jam posakį: "Kiekvienas kareivis nori tapti generolu." Ir rimtai pasvarstau, kad tokia tarnyba yra rizikinga ir gali būti labai pavojinga. "Gerai tą suvokiu. Mes prisiekėme valstybei. Esame tie, kurie turime ją ginti, taip pasirinkome", - nedaugžodžiauja leitenantas.

Kaip vaikino tėvai reagavo, kad jis pasirinko tokią profesiją? T.Vievesis sako, kad jiems iš pradžių buvo keista, bet galiausiai apsiprato. "Dabar tėvai džiaugiasi", - tvirtina jaunuolis.

Daugiau kariškių šeimoje nėra. Tiesa, viena tolimesnė giminaitė irgi stojo studijuoti į Karo akademiją. O pusbrolis nuėjo tarnauti į savanorių pajėgas.

Ypatingas jausmas

Sovietinius laikus Tomas sako atsimenąs kaip per miglą - kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, jis buvo mažas berniukas. Užtat dabar patinka klausytis vyresniųjų pasakojimų apie gyvenimą okupacijos metais ir kaip siekėme vėl būti laisvi. Apskritai istorija domisi.

"Manau, kad tuos žmones, kurie gynė Lietuvą sausio 13-ąją, galima prilyginti kariškiams. Kiekvienas jų atliko pilietinę pareigą ginti savo valstybę. Turėtume nusilenkti jiems visiems", - tvirtina 25 metų jaunuolis.

Karininkas T.Vievesis sako, kad kai per valstybines šventes ir kitus renginius vilki paradinę uniformą, jį apima ypatingas jausmas. "Lietuvos himnas tiesiog įaugęs į kraują, - vaizdingai paaiškina. - Tačiau kiekvieną kartą, kai jį girdžiu, per kūną nubėga šiurpuliukai." Po renginių būna malonu, kad viskas gerai pavyko. Garbės sargybos kuopos vieno būrių vadas pabrėžia: "Atsakomybė vis dėlto didelė."

Apie tarnybą

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono pagrindinis uždavinys yra reprezentuoti Lietuvos valstybę ir kariuomenę bei užtikrinti protokolo reikalavimo vykdymą. Tam pasitelkia savo sudėtyje esančių Garbės sargybos kuopos, Lietuvos kariuomenės orkestro ir Štabo aprūpinimo kuopos pajėgumus. Garbės sargybos kuopą sudaro 8 būriai, per 200 karių. Vienam tokių būrių, kuriame yra 24 kariai, ir vadovauja leitenantas T.Vievesis. "Šiais metais mūsų uždaviniai pasipildė dar vienu - kaip karinę funkciją turime užtikrinti vadaviečių apsaugą, jei kiltų koks nors konfliktas", - paaiškina karininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"