TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuvos ir Ispanijos valdininkai panašūs

2010 01 23 0:00
Ispanijoje įsikūręs K.Kizelis į gimtinę neskuba.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vilnietis Kęstutis Kizelis tikina, kad gyvenant prie Viduržemio jūros visas ligas kaip ranka nuėmė, nors Lietuvoje vis sirguliuodavo. Dar vyras tvirtina, kad Ispanijos poliklinikose nepamatysi žmonių su saldainių dėžutėmis ar puokštėmis gėlių - medikų "pamaloninti" čia neįprasta. Tačiau abi šalys panašios tuo, jog valdininkus reikia judinti, jei nori, kad jie padarytų ką nors naudinga.

Lietuvis K.Kizelis Ispanijos Valensijos provincijoje gyvena ir dirba dešimti metai. Jiedu su žmona į Lietuvą grįžti neketina. Tačiau du suaugę sūnūs ir toliau savo gyvenimą "rikiuoja" Vilniuje.

- Dėl kokių priežasčių nusprendėte emigruoti?

- Maždaug prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo ekonomikos krizė, panašiai kaip dabar. Į Ispaniją važiuoti pasiūlė draugas, jis teigė, kad ten netrūksta darbų. Išvažiavau metams. Maniau, gal ir dvejus pagyvensiu. Tačiau planai pasikeitė, ir likau.

Žmona į Ispaniją atvyko tik po ketverių metų. Iki tol gyvenome atskirai. Ji laukė, kol jaunesnysis sūnus taps pilnametis, nenorėjome dviejų vaikų lengva ranka palikti savarankiškai gyventi Vilniuje. Dabar abu sūnūs jau turi savo gyvenimą, vis atvažiuoja atostogauti. Be to, žmona Vilniuje turėjo labai gerą darbą, tad irgi nenorėjo jo prarasti. Ji nelabai norėjo emigruoti.

Kai įsitvirtinau, ketinau Ispanijoje padirbėti kokius penkerius metus, kad vėliau Lietuvoje pasistatyčiau kokį nors vasarnamį. Netrukus sužinojome, jog nekilnojamojo turto kainos mūsų krašte yra tokios pat kaip Ispanijoje, be to, nebuvo aišku, kaip grįžus į Lietuvą būtų su čia uždirbtais pinigais ir mokesčiais, tad nusprendėme nusipirkti gyvenamąjį būstą prie Viduržemio jūros. Dabar pas mus kasmet draugai atvažiuoja atostogauti. Jie jau turi kur apsistoti, todėl atostogos Ispanijoje atsieina pigiau nei Lietuvoje.

Kita priežastis, dėl kurios emigravau, - sveikatos problemos. Lietuvoje man dvejiems metams buvo skirta invalidumo grupė. Pusmetį neišėjau iš ligoninių. Nuolat sirgdavau. Dar kamavo įvairios alergijos. Kai atvažiavau į Ispaniją, viską kaip ranka nuėmė. Draugai taip pat pastebėjo, kad pabuvus Ispanijoje sveikata pasitaiso. Už tai reikia dėkoti šio krašto klimatui.

Penkios slaugės

- Kokia buvo pati gyvenimo Ispanijoje pradžia?

- Tuo metu, kai atvykau, ispaniškai galėjau pasakyti tik "hola" ir "adios". Man pasisekė, kad čia gyveno keturi lietuviai vyrai, vienas jų - diplomuotas vertėjas. Tas žmogus man padėjo ieškoti darbo. Be kalbos kur tu pats eisi? Nors buvo tikinama, kad įsidarbinti bus paprasta, susidūriau su sunkumais. Atvažiavau rugsėjo 20 dieną, bet iki Kalėdų dirbau tik vieną mėnesį. Šventėms parvažiavau į Lietuvą. Į Ispaniją grįžau tik vasarį. Tuomet sekėsi geriau. Po truputį, po truputį vis labiau įsitvirtinau svetur.

- Kokia jums atrodo Ispanijos sveikatos apsaugos sistema?

- Daugelis peikia ir Lietuvos, ir Ispanijos sveikatos sistemas. Čia jie yra lėtoki. Pavyzdžiui, man teko laukti keturis mėnesius, kol priims traumatologas. Tačiau apskritai sveikatos apsaugos sistema atrodo geresnė nei Lietuvoje. Visų pirma čia poliklinikose nepamatysi žmonių su saldainių dėžutėmis ar puokštėmis gėlių.

Viena lietuvė Ispanijoje susilaukė vaikelio, tai ligoninėje ją prižiūrėjo penkios slaugės. Jos nuolat lakstė aplink ją ir prieš gimdymą, ir po to. Išleisdamos į namus dar davė sauskelnių, kurių užteko dvejiems metams. Be to, ligoninėse yra sukurtos geros sąlygos. Į palatas guldoma nedaug žmonių, maistas geras, aptarnavimas taip pat, visur yra televizoriai.

Kiek teko susidurti su Lietuvos ligoninėmis, taip pat negaliu skųstis, bet viskas kainuodavo nemažus pinigus. Ispanijoje turiu draudimo numerį. Todėl visa mano šeima, nesvarbu, ar ji čia dirba ar ne, turi teisę gydytis nemokamai.

Gerasis policininkas

- Kokia jūsų nuomonė apie Ispanijos valdininkus?

- Ispanijoje valdininkai tokie patys kaip Lietuvoje. Nejudink jo - ir jis nieko nedarys. Viskam reikia stumtelėjimo iš šono. Yra ilga upė, tekanti iš Castilla la Mancha, maitinanti Valensijos ir Mursijos miestus. Visos kanalizacijos srutos išteka tiesiai į šią upę, ispanai tai puikiai žino. O vėliau tas upės vanduo naudojamas ir laistyti, ir gerti. Nors nėra gerų valymo įrenginių, valdininkai dėl to galvos nesuka. Ispanijoje vanduo - viena aktualiausių problemų. Anksčiau kritulių iškrisdavo mažiau nei dabar, bet dabar vandens sumažėjo.

Teko susidurti su kelių policija ir Lietuvoje, ir čia. Irgi matyti didelis skirtumas. Lietuvoje į kiekvieną bent kiek nusižengusį žiūrima kaip į didžiausią nusikaltėlį. Ispanijoje kartą automobilį pastačiau ten, kur draudžiama stovėti, - norėjau nusipirkti duonos. Priėjęs policininkas laukė kokias penkias minutes ir jau ruošėsi rašyti baudos taloną, bet kai mane pamatė, nebaudė ir leido važiuoti.

Jei norėsi, darbo turėsi

- Kaip sekasi dirbti Ispanijoje?

- Su vienu ispanu esame įkūrę statybinę organizaciją. Taip pat esu oficialus vienos firmos produkcijos platintojas Ispanijoje. Vienas darbas kitam netrukdo. Pats gali planuotis darbo laiką. Anksčiau dirbau stambiose statybose, turėdamas verslo liudijimą. Užklupus krizei, statybų sektoriaus ir apskritai ekonomikos padėtis pasikeitė kaip diena ir naktis. Dar prieš kokius trejus metus viskas buvo labai gerai. Anksčiau mano įmonėje dirbo 12 žmonių, vėliau vis mažėjo ir mažėjo, kol likau vienas. Dabar dirbame kartu su kolega Pedro. Jei būna didesnis užsakymas, paskambinu saviškiams. Regionas, kur gyvenu, verčiasi beveik vien iš statybų ir turizmo.

- Kokių lietuvių čia sutikote?

- Teko matyti daug su teisėsauga susidūrusių lietuvaičių, nors nieko rimto jie ir nepadarė. Per veltėdžiavimą ar ką nors panašaus. Mačiau visko, tarkime, kaip žmonės atvažiuoja į Ispaniją ir "krinta žemyn", nes čia vynas pigesnis už vandenį.

Kadaise viename miestelyje, kur gyvena daug lietuvių, ieškojau sau specialistų. Reikiamų darbuotojų radau, bet jie nenorėjo su manimi dirbti. Verkia, kad vergauja, o dirbti kitur irgi nenori. Manau, jei čia atvažiavai darbo ieškoti, visada jo rasi. Aišku, gal ne visada uždirbsi tiek, kiek norėtųsi.

Per Kūčias - mėsa

- Kuo skiriasi lietuviškos ir ispaniškos šventės?

- Ispaniškų švenčių mes nešvenčiame - tik lietuviškas. Verbų sekmadienis panašus kaip Lietuvoje. Tik mūsų krašte yra verbos, o čia - alyvų šakelės. Jonines švenčiame sėdėdami prie staliukų ant jūros kranto ir klausydami koncertų. Kūčių dieną Ispanijoje iki pietų dirbama. Po to darbdavys visiems įteikia po dovaną: mėsos, alkoholio ir saldumynų, dar pakviečia į restoraną. Beje, kitaip nei Lietuvoje, per Kūčias ispanai valgo mėsą.

Su ispanais esu šventęs Juozines. Buvome pakviesti šventinių pietų. Tokie pietūs prasidėjo alyvuogėmis, bulvių traškučiais ir alumi. Vėliau stalą nurinko ir patiekė pietus. Įsidėmėjau, kad vienas iš šeimos vyriausiųjų sakė maldą. Oninės Lietuvoje šiek tiek didesnė šventė nei Ispanijoje. Ispanai labiau mėgsta vietines šventes - tokias kaip "Moros y Cristianos". Taip pat kiekvienas miestelis ar miestas dar turi ir savo šventę.

- Gal kyla minčių grįžti į Lietuvą?

- Man buvo sunku pakeisti gyvenamąją vietą. Tačiau, nors esu "namų žmogus", Lietuva nebetraukia. Kasdien keliuosi anksti, 4-5 valandą ryto. Tuomet peržiūriu lietuvišką spaudą, domiuosi, kas naujo gimtinėje. Pats į Lietuvą grįžtu nedažnai. Pastarąjį kartą buvau prieš dvejus metus. Sunku ištrūkti, o jei ir nuvažiuoju, susitvarkau reikalus ir vėl grįžtu į Ispaniją.

Iš pradžių ši šalis atrodė kaip rojaus kampelis. Nors ir dabar vis dar nerandu didelių minusų. Gal su tokiais nesusidūriau. Tačiau žmona labai ilgisi Lietuvos. Be kalbų, emigruočiau ir antrą kartą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"