TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuvos karys: esame ne vieni

2016 07 21 6:00
Viršila Laimutis Vilimas. Alinos Ožič nuotrauka

Viršila Laimutis Vilimas per 20 tarnybos kariuomenėje metų matė, kaip ši keitėsi, darėsi vis profesionalesnė, kaip buvo pradėta bendradarbiauti su NATO parteriais. Daugėjo užduočių, nuo krašto gynybos buvo pereita ir prie tarptautinių misijų, pastaraisiais metais vėl daugiau dėmesio buvo skiriama galimai priešo agresijai. Tačiau dabar jau – su aljanso narių parama.

Liepos pradžioje oficialios NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, Lenkijoje, atidarymo ceremonijos metu Lietuvos valstybės vėliavą nešė ir šalies kariuomenę reprezentavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos karys viršila Laimutis Vilimas. Lietuvai atstovavęs karys kariuomenėje tarnauja jau 20 metų, yra dalyvavęs keliose tarptautinėse operacijose, už tarnybą yra apdovanotas NATO ir Lietuvos medaliais.

Bendrumo jausmas

L. Vilimas „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt sakė, kad Varšuvoje vykusi ceremonija buvo skirta pagerbti tarptautinėse misijose žuvusiems kariams. Jo teigimu, šalies kariai turi dalyvauti tarptautinėse misijose, nes juk norima, kad kitos NATO narės, esant reikalui, taip pat mus paremtų.

„Per tokį renginį supranti, kad esi ne vienas. Dalyvauja įvairių šalių atstovai, su kuriais bendrauji, – apie NATO viršūnių susitikimą pasakojo lietuvis. – Teritorija buvo saugoma, mūsų iš jos neišleisdavo, tarp ceremonijos repeticijų turėdavome laiko susipažinti ir pabendrauti. Visi kariai buvo dalyvavę misijose. Kai kurie net atsiminė, kad buvo kartu kuriais nors metais kurioje nors šalyje. Tada yra kuo pasidalyti ir suvokti bendrystę.“

Kasdien kas nors naujo

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje L Vilimas pradėjo prieš 20 metų atlikęs nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kaip pats sakė, tuo metu dar gerai nežinojo, ką norėtų veikti ateityje. „Kariuomenė man padėjo apsispręsti“, – teigė L. Vilimas. Maždaug metus pagyvenęs civilio gyvenimą, vaikinas suprato, kad jo vieta – ne ten. Slėgė monotonija, trūko veiksmo. Ir L. Vilimas grįžo į kariuomenę. „Čia neleidžiama užsisėdėti, kasdien kas nors naujo, yra lengvos įtampos, reikia būti pasitempusiam“, – pasakojo daugiametę patirtį turintis karys.

Per tuos metus L. Vilimas tarnavo Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione, ėjo šaulio, paramediko, skyriaus vado, būrio vado pavaduotojo pareigas. Šiuo metu viršila vykdo Garbės sargybos kuopos kuopininko pareigas, jam pavaldūs daugiau nei 200 kuopoje tarnaujančių kareivių ir puskarininkių.

Pavojai ir patirtis

L. Vilimas per savo tarnybos metus dalyvavo dviejose tarptautinėse operacijose Irake ir Afganistane. Kartu su Lietuvos kariuomenės LITCON-5 būriu dalyvavo JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų operacijoje „Irako laisvė“ (angl. „Iraqi Freedom“). Vėliau pusmetį – NATO vadovaujamoje tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. NATO International Security Assistance Force, ISAF) operacijoje, tarnybą atliko Lietuvos kariuomenės nacionaliniame paramos elemente (NPE-4) Čagčarane.

Ryškiausiai tuose kraštuose L. Vilimui įsiminė kitokia kultūra. „Patenki į visai kitą, mums, europiečiams, neįprastą aplinką – nuo gyvenimo būdo iki žmogaus teisių supratimo“, – sakė jis. Nors pavojų būta, viršila teigė, kad pavyko jų išvengti. Buvo, kad važiuodami stabtelėdavo, o tuo metu priekyje išgirsdavo sprogimą. Arba su automobilių kolona pralėkdavo, o kiek vėliau už nugarų nuaidėdavo sprogimas. Lietuvis tai vadino sėkminga lemtimi.

L. Vilimas teigė, kad jam, kariui, dalyvauti tarptautinėse misijoje buvo naudinga dėl patirties. „Užduotis, kurių čia, Lietuvoje, mokaisi, ten atlieki tikrovėje“, – tvirtino viršila.

Pokyčiai

Jo teigimu, per 20 metų, kai jis tarnauja Lietuvos kariuomenėje, ji labai keitėsi. „Kai atėjau 1996 metais, kuopoje trūko karininkų, kvalifikuotų vadų. Vadovavo ankstesnio šaukimo kariai. Jie patirties turėjo tik tą savo tarnybos pusmetį. Tačiau viskas buvo vykdoma, visos užduotys atliekamos, – prisiminė L. Vilimas. – Vėliau atsirado daugiau karininkų, vadų, profesionalumo, pakilo lygis, buvo pradėti sudarinėti planai.“ Jam tarnaujant vienu metu daugiau dėmesio buvo skiriama tarptautinėms misijoms, dabar – vėl galimai priešo agresijai, karo pavojui, kaip patiems gintis.

Pasak viršilos, tarnauti Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopoje įdomu, nes visada gali būti netikėtumų, toli į priekį nieko negalima planuoti. „Vykdome ir reprezentacines, ir kovines užduotis. Iš ryto atėjai į tarnybą, o po pietų gal reikės karius surinkti į renginį, arba važiuoti pratybas“, – pasakojo L. Vilimas. Pasak jo, būtent reprezentacinės užduotys dažnokai būna netikėtos.

Viršila pasakojo, kokia būna įprasta Garbės sargybos kuopos diena. Ryte – karių rikiuotė ir patikra, tada pirmą pusę dienos dažniausiai žygiuojama, kitą pusė skiriama fiziniam, koviniam rengimui, ginklų priežiūrai, valymui. Pasak L. Vilimo, tarnyba kariuomenėje išmoko gyventi kolektyve, suteikia komandinės veiklos patirties, o tai praverčia ir kariams, kurie po privalomosios pradinės tarnybos grįš į civilinį gyvenimą, sieks savo tikslų, karjeros.

Nors L. Vilimo diena prasideda anksti, apie pusę septynių, jis su šypsena kalbėjo, kad, tarkime, viešojo transporto vairuotojai tuo metu jau dirba. „Kai budžiu, matau, kad jie važiuoja jau ketvirtą ryto, kai miestas dar miega“, – teigė viršila.

Veiklus ir laisvalaikiu

Klausiamas apie pomėgius, L. Vilimas sakė, kad mėgsta leisti laiką su šeima, su vaiku. Sportuoja dažniausiai tarnybos metu. O savaitgaliais patinka būti gamtoje, kaime – senelių sodyboje. L. Vilimas ir ten nesėdi be veiklos – pjauna žolę, tvarko aplinką.

Jis yra prisidėjęs prie XIV amžiaus kario ginkluotės ir aprangos atkūrimo projekto 2006 metais. Pasakojo, kad planavo, ką per renginius turėtų daryti šarvuoti kariai, kokias komandas vykdyti, kūrė ceremonijų scenarijų.

Viršila, tarnaudamas Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopoje, nuolat dalyvauja valstybiniuose ir kariniuose ceremonialuose, paraduose Lietuvoje ir už jos ribų, pasitinka aukšto rango Lietuvos Respublikos svečius, dalyvauja kituose protokoliniuose renginiuose.

L. Vilimas yra apdovanotas NATO ir Lietuvos medaliais už dalyvavimą tarptautinėse operacijose, NATO generalinio sekretoriaus padėkos raštu ir Lietuvos kariuomenės medaliu už pavyzdingą tarnybą, taip pat kitais Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų padėkos raštais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"