TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuvos Magelanas Afrikoje pražilo

2007 09 15 0:00
Drąsu sėdėti ant bėgių, kai jais nuo Antrojo pasaulinio karo traukiniai nevažiuoja. Tailando ir Birmos pasienyje esantis geležinkelis vadinamas mirties bėgiais, nes per karą japonai jais iš Birmos gabeno ginklus ir vežė karo belaisvius.
Asmeninio albumo nuotrauka

"Vasarai didelių planų neturėjau, buvau Maljorkoje, stebėjau Europos krepšinio čempionatą", - pasidairymų po Europą 25 metų Dainius Kinderis jau seniai nevadina tikromis kelionėmis. Po pusės metų grumtynių su Afrika, vaikinas dabar atostogauja pas tėvus, Šilutės rajone. Sako, jei ne keliautojo "profesija", greičiausiai jis būtų kontrabandininkas arba socialinis darbuotojas.

Lygiai 18 181 kilometras, keliaujant nuo šiauriausio iki piečiausio Afrikos taško, transportui išleidžiant vos 70 dolerių (pusė jų - vienai kelionei kateriu). Neveltui "Lietuvos Magelano 2006" vardą pelnęs Dainius keliones vadina darbu, o save - profesionaliu keliautoju. Balandį grįžęs iš karšto ir retai kada svetingo žemyno, lietuvis tik dabar ilgesniam laikui nutūpė savo namuose Šilutės rajono Žukų kaime, kur planuoja praleisti "labai daug" laiko - mėnesį. Dar prieš savaitę jis trankėsi po Europą. Po Škotiją, Airiją, Šveicariją, kitas Senojo žemyno šalis, Magelanas keliauja atsipalaidavęs: "Europa - kaip namai. Viskas daugmaž vienoda." Dainiui didžiausias azartas vykti ten, kur akivaizdūs kontrastai, o vaizdai, žmonės keičiasi greičiau nei gali nusibosti.

Balta varna

Visa giminė stebisi, iš kur vaikinas toks ir atsirado: nė vienas vyresnysis Kinderis neskaičiuoja aplankytų šalių dešimtimis. "Nei artimieji, nei giminės nėra keliavę, nebent į kaimynines šalis, pirmiau - po Sovietų Sąjungą. Esu toks vienas. Kitiems atrodau nenormalus. Kai man buvo 14-15 metų, neturėjau galimybės keliauti už sienos, todėl dviračiu išnaršiau visą Lietuvą. Tada nebūčiau pagalvojęs, kad nuvažiuoti į Namibiją Afrikoje, Japoniją Azijoje ar Braziliją Pietų Amerikoje taip lengva. Imi ir važiuoji. Tereikia labai norėti", - pasakoja per 60 valstybių keturiuose žemynuose aplankęs keliautojas.

Vaikinas nenurims, kol neaplenks savo vyresnio kolegos ir nesumuš rekordo. "Kiek žinau, daugiausia apkeliavęs lietuvis yra buvęs 100 šalių. Jam jau 80 metų. Tikiuosi jo rekordą sumušti. Buvau tik 62 šalyse, dar apie 200 laukia. Darbas, galima sakyti, net nepradėtas",- viską kruopščiai skaičiuoja ir statistiką veda keliautojas.

Jei pusė metų prabėga kitame pasaulio gale, tai kita pusė - būtinai kur nors Europoje, "kaupiantis" ateities žygiams. "Po šešių mėnesių kelionės reikia grįžti: pradedu jausti, kad esu be vietos", - paaiškina vaikinas, per šešerius nuolatinių kelionių metus Lietuvoje iš viso tepraleidęs metus ar pusantrų. Kitas "poilsio nuo kelionių" laikas prabėgo Škotijoje liejant prakaitą: vaikinas kepė picas, plovė indus, virė, dirbo naftos kompanijoje, vaikams aiškino, kodėl taip svarbu rūšiuoti atliekas, vežiojo baldus. Darbas Dainiui nėra tik pinigų šaltinis. "Man patinka kaupti įvairiausią patirtį: nuo juodžiausių darbų iki intelektualinių. Mačiau visko, ir švietėjiškas programas vaikams, ir juodojo aukso - naftos - purvą. Darbdaviai, kiti škotai nesuprasdavo, kodėl aukštąjį išsilavinimą turintis, penkiomis kalbomis kalbantis lietuvaitis dirba prasčiausius darbus", - prisimena nuotykių, naujų patirčių ieškotojas.

Lietuvių, rusų, anglų, lenkų ir italų kalbos Dainiui eina kaip sviestu pateptos. Be to, jis supranta ispanų, prancūzų ir dar kelias kalbas. "Visa tai - per keliones. Iš universiteto išvažiavau manydamas, kad gerai kalbu angliškai. Nieko panašaus. Tikri įgūdžiai atsirado kalbant, sutinkant žmones. Dabar kartais būna, kad rašau ir žinau, kaip mintis skamba angliškai, bet lietuviškai nemoku parašyti. Sava kalba pasimiršta", - apgailestauja pašnekovas, tuometiniame Teisės universitete baigęs socialinio darbo studijas.

"Garsina" kontrabandininkai

Gimęs ir užaugęs, kaip pats sako, ant kontrabandininkų kelio, Lietuvos Magelanas galėjo ir pats tapti cigarečių ar kito "aukso" iš už sienos vergu. "Čia beveik visi tuo užsiima. Aplinkinės vietos paženklintos nuo policijos bėgusiais ir užsimušusiais kontrabandininkais. Tuo ir garsėja apylinkės", - pasakoja Lietuvos 2006 metų Magelanas.

Kaliningrado pasienyje užaugęs lietuvis labai myli tėvynę, nenorėtų gyventi kitur. Kiekvienoje kelionėje jis garsina šalį, kai sunku - prisimena ją. "Afrikoje ar Azijoje sunkiomis minutėmis aplanko jausmas, kad geriau būtų buvę namie. Bet kai viskas gerai sekasi, tokių minčių nekyla. Geriau išvengti ilgesio. Jis atima labai daug jėgų. Reikia galvoti apie tai, kas veda į priekį", - patirtimi dalijasi Dainius, ateitį norintis sieti su Lietuva.

Keliautojas jaunystėje galėjo pasukti ir sportininko keliu. Jis ilgą laiką buvo "pusiau profesionalus" bėgikas ir lengvaatletis. Ir Šilutėje, ir pradėjęs studijuoti Vilniuje vaikinas neapleido treniruočių. Iki šiol be proto mėgsta krepšinį, keliauja į visus Europos čempionatus ir, žinoma, serga už Lietuvą. Kitą savo grandiozinę kelionę jis irgi suderino su sporto žaidynėmis. "Ketinu Kinijoje, Pekine, atsidurti kaip tik tada, kai prasidės olimpiada. Jau greitai reikės iškeliauti", - planuoja senas krepšinio aistruolis.

Pasaka apie Afriką

Pakeliavus Dainiui patinka pasakoti apie patirtus įspūdžius: "Jaučiu, kad tai, ką pamatau, būtinai noriu papasakoti. Galvoje neišsitenka vaizdai ir patyrimai." Keliautojas ne kartą rašė straipsnius internetiniams portalams, kelionių žurnalams, nuolat atnaujina savo sukurtą internetinę svetainę www.africa4corners.com. Dainius neslepia turįs ambicijų parašyti knygą apie kelionę po Afriką. Be gausybės faktų, bet su daugiau išgyvenimų ir jausmo.

"Noriu tą knygą parašyti kaip pasaką, gal net neperteikiant praktinių smulkmenų", - sako Dainius, rašantis nuo dešimties metų. Nuo vaikystės jis žavisi Ernesto Hemingway kūryba ir mato panašumų tarp rašytojo ir savęs: "Jis pradėjo rašyti nuo 16 metų. Ir aš nuo tiek metų rašiau į Šilutės rajoninį laikraštį "Šilutės pamarys". Tik nenoriu gyventi iš rašymo. Man tai hobis. Kelionės pirmiau."

Dainius su knyga neskuba, nenori, kad joje atsispindėtų pagrindinės emocijos, užplūdusi grįžus iš Afrikos. "Tai jausmas, kad ten daugiau nenoriu važiuoti. Bent kol kas. Man tik 25 metai, bet po kelionės po Afriką turiu daug žilų plaukų. Jie keliaujant taip susivėlė, kad turėjau nusikirpti. Tik tada ir pamačiau, kad pražilau. Neigiami išgyvenimai išėjo tik į bloga. Nors patirtis neįkainojama, bet neigiamų emocijų buvo daugiau nei teigiamų", - prisimena vaikinas.

Visureigiai iš dangaus

Keliaudamas po Afriką jis taip pat patyrė esant kažką aukščiau ir stipriau už žmogų. "Kamerūne porą dienų ėjau pėsčiomis, nesutikau jokio žmogaus. Tada kaip iš dangaus trys visureigiai - jais iš Europos per visą Afriką, į Keiptauną važiavo du britai, du vokiečiai ir vienas afrikietis, kuris prieš dvi dienas buvo išsiskyręs su žmona (ji, pirma važiavusi kartu, paliko keliautojus) ir visureigyje važiavo vienas. Tapau jo kompanionu. Nuvažiavome kartu 3 tūkst. kilometrų, - stebuklą prisiminė "autostopininkas", patyręs, kaip viskas išeina į gera. - Kai pavyksta išsisukti, pradedi galvoti, kad padeda kažkas iš aukščiau. Dažnai pagalvoju, kad turiu pagalbininką. Net kai ilgą laiką būna sunku, vis tiek viskas persiverčia į gera."

Nuotykiais, atradimais, nauja patirtimi keliautojas mėgsta dalytis su bendraminčiais. Grįžęs iš Afrikos Dainius surengė du pristatymus Lietuvos keliautojams ir vieną - Vokietijos.

"Bet kuris lietuvis keliautojas gali nustebinti vokiečius. Jie nemoka taip azartiškai keliauti, kaip mes. Jie lengviau gauna vizas, kitaip planuoja, turi daugiau pinigų. O mes daugiau laiko skiriame kelių ieškojimui. Ir kelionė tampa įspūdingesnė, ne tokia nuspėjama, su daugiau nuotykių", - tvirtina pašnekovas.

Keliauninkas ir publicistas mėgsta skaityti apie pirmtakų kelius, pramintus prieš 100 metų, kai nebuvo masinio turizmo ir į keliautojus vietiniai reaguodavo kaip į svetimšalius. "Dabar, kad ir kur nuvažiuosi, šimtai apsilankiusių žmonių, net džiunglėse gali rasti baltaodį. Visur keliai išvaikščioti, - apmaudo gaidelė girdėti D.Kinderio balse. - Buvo porą vietų Afrikoje, Mauritanijos dykumoje, kur mane apspitę jaunesni juodaodžiai sakė iki tol nematę baltojo. Susikalbėjome angliškai. Net Afrikoje iš šimto žmonių būna bent vienas, kalbantis angliškai, rusiškai ar prancūziškai."

Afrikietė ar lietuvaitė?

Spalį sukaks 11 metų Vilniaus autostopo klubui, kuriame jaunasis keliautojas "įklimpo" į kelionių liūną. Dabar šiam klubui priklauso 40 žmonių - profesionalių, tikrų autostopininkų. Pasak Dainiaus, jie ne šiaip "tranzuoja", bet turi savo filosofiją ir yra sukaupę didžiulę patirtį. Vaikinas dvejus metus buvo klubo prezidentas, iki šiol kartu su kitais "kelionių maniakais" važinėja po gretimas šalis, rengia savaitgalio keliones.

Bet į dideles ekspedicijas, tokias kaip kelionė po Afriką, šilutiškis važiuoja vienas. Kai yra du arba trys ir nuomonės išsiskiria, sunku keliauti.

"Jei turėčiau merginą, keliaučiau su ja, - įsitikinęs viengungis. - Panelės neturiu, nes turbūt per dažnai keičiu buvimo vietą."

Dainius žino, kad nuo įsimylėjimo niekas neapsaugotas. Jam tai dažnai nutinka keliaujant. "Vis dėlto bandau užsidėti šarvus, užsibarikaduoti. Keliautojų dalia neprognozuojama: įsimylėsi afrikietę, o po dviejų dienų jau reikės išvažiuoti", - Maroke sutikta afrikietė iki šiol jam rašo laiškus.

Meilės, tiksliau susižavėjimo, istorijų simpatiškam jaunam vaikinui Afrikoje netrūko. "Filipinuose net turėjau bėgti nuo moterų, nes ten baltieji beveik garbinami. Pirmos kelios dienos labai malonios. Paskui tai pradeda erzinti. Paprastas kaimo artojas ten gali sukelti didžiulį susidomėjimą, - pasakoja nuo meilės apsišarvavęs keliautojas. - Man patinka išraiškingos moters akys, arabiški veido bruožai. Ypač patrauklios musulmonės. Jos slepia kažkokią paslaptį. Pagal nusistovėjusius papročius merginos turi būti nekaltos iki vestuvių, dėl to net bendravimas su vaikinais kitoks. Pirmas merginų klausimas - vestuvės, o paskui galima kalbėtis. Nuotaką ten rasti labai lengva."

Bet musulmonės į žmonas Dainius nepaėmė. Per daug skirtumų tarp Lietuvos ir Afrikos šalių. Jei kada nors ves, patriotas nori žmonos lietuvaitės. Kad būtų bendra kalba, panašus supratimas, kad namie "neplyštų nervai".

Baigęs socialinius mokslus vaikinas neketina dirbti pagal specialybę. Jo profesija - keliautojas. Dainiaus dar laukia du žemynai: Australija ir Pietų Amerika. Galbūt pabandęs D.Kinderis galėtų gyventi sėsliai, bet nėra tikras, nes pastaruosius trejus metus neragavo tokio gyvenimo - "kol esu jaunas, noriu keliauti".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"