TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Lietuvos pasididžiavimas - Žemės gelmių vanduo

2007 08 16 0:00

Karštą dieną keleivių pilname autobuse ar troleibuse neretai tvyro dvokas - ko gero, kai kurie žmonės pirtyje buvo jau senokai. "Taip dažnai, kaip norėčiau, maudytis pirtyje ar po dušu pernelyg brangu", - neslepia ne vienas.

Lietuva gali didžiuotis turinti daug puikaus požeminio geriamojo vandens. Tačiau kol kas jis tiekiamas daugiausia tik miestiečiams, o dauguma kaimo gyventojų semia užterštą gruntinį vandenį iš savo šulinių. Beje, ir centralizuoto vandentiekio vanduo toli gražu ne visada skanus - tai žino, pavyzdžiui, pajūrio miestų žmonės.

Apie šias ir kitas vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo problemas kalbamės su Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktoriumi Rimgaudu ŠPOKU.

Lietuviai labai taupūs

- Aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategijoje teigiama, jog geriamojo požeminio vandens Lietuvoje susidaro apie 3,2 mln. kubinių metrų per parą ir šio kiekio šalies gyventojams pakaks maždaug 20 metų. O kaip gyvensime paskui?

- Geologijos ir kitų specialistų atlikta studija rodo, jog geriamojo vandens sunaudojame keletą kartų mažiau, negu galima būtų sunaudoti nepakenkiant jo ištekliams. Pastaraisiais metais per parą jo sunaudojama tik apie 0,4 mln. kubinių metrų.

Prognozuojama, jog iki 2025 metų požeminio vandens poreikis gali padidėti iki 0,9-1 mln. kubinių metrų per parą, bet ir šis kiekis trigubai mažesnis, negu vandens susidaro. Taigi nerimauti neverta - geriamojo vandens atsargos nuolat pasipildo. Mes nespėjame išgerti net to kiekio, kuris papildo pagrindines vandens atsargas.

Šalies centralizuotame vandentiekyje visas vanduo yra iš požemio gelmių. Pavyzdžiui, Norvegijoje požeminio vandens centralizuotai tiekiama tik 10 proc., Ispanijoje - 17, Liuksemburge - 20, Ukrainoje, Anglijoje, Čekijoje - apie 30, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje - 40, Austrijoje, Belgijoje - 50 procentų. Kitą centralizuotai tiekiamo vandens dalį šiose šalyse sudaro daugiausia gruntinis vanduo, kurį tenka apvalyti, pagerinti.

- Sakoma, apie šalies kultūringumą sprendžiama ir iš sunaudojamo vandens bei muilo kiekio. O Lietuvoje vandens sunaudojama nedaug...

- Vienas Lietuvos gyventojas sunaudoja vidutiniškai 97 litrus geriamojo vandens per parą. Pagal šį rodiklį esame paskutinėje vietoje Europoje. Antai norvegas sunaudoja per parą 550 litrų, anglas - 343, ukrainietis - 320, ispanas - 265, kroatas - 232, prancūzas - 164, šveicaras - 160, suomis ir vengras - po 150, vokietis - 127 litrus geriamojo vandens.

- Ar esame labai taupūs, ar praustis nemėgstame?

- Turbūt taupumą pirmiausia lemia vandens skaitikliai, kurie dabar yra daugumos šalies gyventojų būstuose. Be abejo, didelę įtaką turi ir vandens kaina bei mūsų piniginė. Tačiau ir apskritai lietuviai yra taupūs. Šios savybės kitos Europos šalys iš mūsų galėtų pasimokyti.

Planuojama, jog 2025 metais vienas Lietuvos gyventojas per parą vidutiniškai sunaudos 150 litrų vandens.

Kaimiečiai prausiasi rečiau

- Ypač mažai požeminio geriamojo vandens naudoja kaimo žmonės - net mažiau, negu reikalauja elementari higiena.

- Statistika rodo, jog vienas kaimo gyventojas per parą sunaudoja tik 30-40 litrų geriamojo vandens - daug mažiau negu miestietis. Šis skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų - viena didžiausių mūsų vandens ūkio problemų.

Panašiai yra ir su centralizuotu nuotekų surinkimu bei tvarkymu. Ši paslauga prieinama tik 58 proc. šalies gyventojų. Kaime šis rodiklis dar mažesnis. Tai dar viena svarbi priežastis, kodėl kaimo regionai ekonomiškai lėčiau vystosi, negu miestai.

Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas - tai vadinamojo bendrojo intereso paslaugos, kuriomis vienodai turėtų būti aprūpinti visi šalies žmonės, nesvarbu, kur jie gyvena - mieste ar kaime. Visi turi teisę į jas ir jei kaimas šiuo atžvilgiu atsilieka nuo miesto - didėja jo žmonių socialinė atskirtis, blogėja gyvenimo sąlygos.

Prieš metus Seimo priimtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio projektą rengė Aplinkos ministerija, įpareigoja šią disproporciją tarp miesto ir kaimo pašalinti.

Šuliniuose - nuodai

- Daugumai kaimo gyventojų iki šiol tenka naudotis šachtiniais šuliniais, į kuriuos subėga gruntinis vanduo. Kai kuriuose šuliniuose yra tiek daug nitratų, nitritų ir kitokių teršalų, jog net miršta šiuo vandeniu pagirdyti kūdikiai.

- Tai didelė problema. Didžiuojamės, kad pas mus yra daug požeminio vandens, tačiau gruntiniu naudojasi net milijonas, arba beveik trečdalis, šalies gyventojų. Ir tai - XXI amžiuje! Lietuvos kaime tebėra apie 300 tūkst. šachtinių šulinių. Daugelio jų vanduo neatitinka kokybės reikalavimų.

Centralizuotai geriamasis vanduo tiekiamas kol kas tik 66 proc. visų šalies žmonių (90-95 proc. didžiųjų miestų gyventojų ir tik 20-30 proc. kaimo gyventojų).

Minėtame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nurodyta, jog iki 2015 metų sausio 1 dienos ne mažiau kaip 95 proc. šalies gyventojų turi centralizuotai gauti požeminį geriamąjį vandenį iš artezinių šulinių.

- Ar tai realu?

- Priklausys nuo savivaldybių: jas mūsų šalies įstatymai įpareigoja organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Kai kurių savivaldybių vadovai neslepia manantys, jog vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas - ne didžiausia būtinybė.

Aplinkos ministerija įpareigota padėti savivaldybėms atlikti šias pareigas. Be to, tam skiriama labai daug Europos Sąjungos finansinės paramos. Didžiąją dalį visų vandentvarkai reikalingų investicijų gauname iš europinių Sanglaudos ir struktūrinių fondų. Likusią investicijų dalį teks padengti valstybei, savivaldybėms ir įmonėms, kurios tiekia vandenį bei valo nuotekas.

Aplinkos ministerija jau priminė savivaldybių merams, jog įgyvendindamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą savivaldybės turi iki 2008 metų birželio 30 dienos nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas, parengti ir patvirtinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, pradėti stambinti vandens įmones, perimti iš juridinių ir fizinių asmenų vandentvarkos ūkio objektus.

Reformuoja vandentvarką

- Ar stambinti vandens tiekimo įmones būtina?

- Priešingu atveju mums nepavyks sumažinti nei minėto skirtumo tarp miesto ir kaimo, nei vandens tiekimo ir nuotekų valymo savikainos, taip pat šių paslaugų kainos. Tik pertvarkius šalies vandens ūkį sustiprėjusios vandens tiekimo ir valymo įmonės galės savarankiškai plėtoti ir finansuoti infrastruktūrą, gerinti paslaugų kokybę.

Mūsų šalies ir Vakarų ekspertai nustatė pagrindinę "ligą", kuria "serga" mūsų vandens ūkis - tai daugybė vandens tiekimo įmonių. Dar gana neseniai jų buvo net 700, mums jau pavyko jų skaičių sumažinti iki 460, bet ir tai per daug, šios įmonės pernelyg mažos, kad galėtų dirbti ir kokybiškai, ir pelningai.

Tad numatoma, jog per artimiausius dvejus metus Lietuvoje vandens tiekimo įmonių liks ne daugiau, kiek yra savivaldybių - po vieną kiekvienoje. Vėliau galbūt steigsis regioninės vandens tiekimo įmonės.

- Tačiau ar tokiu būdu nesukursime monopolijų, kurios nesiskaitys su vartotojais ir diktuos jiems savo kainas? Jau ir dabar daug vartotojų skundžiasi vandens tiekimo įmonių diktatu, nesiskaitymu su žmonėmis.

- Tai ne monopolijų steigimas, o rinkos stambinimas. Geresnio būdo įveikti šią problemą dar niekas nerado. Tarkime, jei būtų nutiesta daug skirtingoms įmonėms priklausančių vandens tiekimo, nuotekų šalinimo vamzdžių, taptų ne geriau, o dar blogiau. Vandens įmonės stambinamos visoje Europoje.

Ekspertų skaičiavimu, viena vandens tiekimo įmonė turėtų aptarnauti ne mažiau kaip pusę milijono gyventojų. Norime, jog vietoj 460 įmonių liktų 60 ar dar mažiau. Tada bus įmanoma sumažinti paslaugų savikainą ir kainas vartotojams. Mažiau įmonių lengviau ir prižiūrėti, kontroliuoti.

Pavyzdžiui, didelė bendrovė "Vilniaus vandenys" geriamąjį vandenį anksčiau tiekė ne tik vilniečiams, bet ir Trakų rajono gyventojams. Trakų savivaldybė atsisakė "Vilniaus vandenų" paslaugų ir įsteigė savo vandens tiekimo įmonę. Dabar trakiškiai už geriamąjį vandenį moka gerokai daugiau negu vilniečiai.

Privatizuoti neįmanoma?

- Ar nedidėja grėsmė, jog kuo toliau, tuo labiau vandens tiekimo ir valymo paslaugos taps nebeįperkamos? Juo labiau jog teks įgyvendinti naujus griežtesnius europinius kokybės reikalavimus, be to, reikės padengti dalį naujų objektų statybos išlaidų.

Nemanau, jog vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos mūsų šalyje pernelyg brangios. Dabartiniu metu gyventojų išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymo paslaugoms sudaro vidutiniškai 2-2,5 proc. šeimos pajamų. Tiesa, šis rodiklis gerokai didesnis kaimo regionuose, kur vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos didesnės, o žmonių pajamos - mažesnės. Europos šalyse bendras minėtasis rodiklis yra nuo 1 iki 7 procentų.

Iš tiesų Europos Sąjungos direktyvose nurodoma, jog vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos turi būti ne tik kokybiškos, tačiau ir įperkamos. Mano paminėta vandentvarkos reforma ir stabdys kainų didėjimą.

- Geriamasis vanduo - strateginis šalies turtas. Juo labiau toks geras požeminis vanduo, kokiu gali pasigirti Lietuva. Tačiau pastaruoju metu atrodo, jog kai kurios partijos siekia iš to daryti politiką - prisiminkime, pavyzdžiui, sostinės savivaldybės politikų peripetijas su bendrove "Vilniaus vandenys". Ką apie tai manote?

- Tokios gyvybiškai būtinos paslaugos kaip vandens tiekimas, nuotekų šalinimas neturėtų būti politikos ir politikų instrumentas.

Kita vertus, kaip jau sakiau, už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Būtų dar blogiau, jei jų politikai visiškai atsiribotų nuo šios veiklos. Tačiau, be abejo, jie turėtų pasverti, kokiais metodais, būdais reikia valdyti, prižiūrėti šią sritį, kur neretai kertasi interesai.

Pavyzdžiui, kad sumažintų vandens kainas, tiekimo įmonė pareiškia, jog ji pradės taupyti savo išlaidas - atleis iš darbo kelias dešimtis žmonių. Savivaldybės politikams nedarbo didėjimas yra neparanku. Tad ką daryti: didinti paslaugų kainas ar bedarbių skaičių? Tokių ir panašių situacijų pasitaiko.

- Į vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą investuota labai daug, o ir vanduo yra didžiulis turtas. Turbūt netrūktų norinčiųjų privatizuoti. Ar tai įmanoma?

- Per pastaruosius keliolika metų vien į didžiųjų miestų nuotekų valymo įrenginių statybą buvo investuota apie 1,2 mlrd. litų, dar ne mažiau numatoma investuoti. Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio ilgalaikio turto vertė dabar sudaro apie 3,5 mlrd. litų.

Strateginės svarbos objektų ir kituose mūsų įstatymuose aiškiai pasakyta, jog vandens tiekimas priklauso savivaldybėms. Jos yra vandens tiekimo įmonių steigėjos, privalo turėti ne mažiau kaip 75 proc. šių įmonių akcijų ir t. t. Tad dabar privatizuoti vandens tiekimo infrastruktūros neįmanoma.

Visiems įtikti nelengva

- Požeminiame geriamajame vandenyje, kuris tiekiamas devyniems Šiaurės Vakarų Lietuvos rajonų gyventojams, yra pernelyg daug fluoro. Didelis jo kiekis pakenkia dantims, kartais net kaulams. O vilniečių ir kitų Rytų Lietuvos vietovių gyventojų dantis apninka ėduonis, nes fluoro vandenyje per mažai... Kaip visiems įtikti?

- Iš tiesų apie 128 tūkst. Šiaurės Vakarų Lietuvos žmonių gauna vandenį, kuriame didesnis fluoro kiekis. Tai nėra labai pavojinga. Lėšų spręsti šiai problemai yra numatyta. Technologiškai tai nelabai sudėtinga. Kaip jau minėjau, daugelio Europos šalių gyventojams tenka gerti apvalytą upių vandenį - iš tokio pašalinti pernelyg didelį fluoro ir kitokių priemaišų kiekį kur kas sudėtingiau negu mums iš požeminio.

Daug kur valome iš geriamojo vandens ir geležį. Pavyzdžiui, labai geležingas vanduo buvo tiekiamas Vilniuje, Radviliškyje. Pastačius geležies šalinimo įrenginius, šios problemos minėtuose miestuose nebeliko. Šiuo metu geležis iš geriamojo vandens šalinama 64 Lietuvos miestuose, arba iš 70 proc. viso centralizuotai tiekiamo vandens.

- Ligi šiol netyla diskusijos dėl vandens skaitiklių žmonių būstuose.

- Vandens apskaita yra beveik visose Europos šalyse. Tiesa, dar palyginti neseniai to nebuvo net kai kuriose labai civilizuotose valstybėse, pavyzdžiui, Anglijoje - už vandenį ten tekdavo mokėti pagal tai, kiek turi turto. Dabar toje šalyje vandens skaitikliai nieko nestebina. O Norvegijoje, atrodo, ir dabar vandens mokesčiai skaičiuojami pagal gyvenamojo būsto plotą.

Be abejo, vandens skaitikliai drausmina vartotojus, mažina šio gamtos išteklio naudojimą. Žinoma, kainuoja jų įrengimas, patikra ir t. t. Svarbiausia - žmonėms suteikta pasirinkimo laisvė. Kas nenori skaitiklių, moka pagal nustatytus įkainius. Tačiau vandens apskaita mūsų šalyje dabar juridiškai jau įteisinta.

Teršia miesteliai ir kaimai

- Neseniai su lietuvių ir baltarusių mokslininkais keliavome Nerimi nuo jos ištakų Baltarusijoje iki Kauno. Plaukdami pro Ruklos miestelį (Jonavos r.) užuodėme stiprų dvoką. Vietos gyventojai paaiškino, jog upę ten teršia Ruklos nutekamieji vandenys. Panaši situacija yra ne viename šalies miestelyje ir kaime.

- Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pagrindinis valstybės dėmesys buvo skiriamas didžiųjų miestų nuotekoms valyti - įrenginiai buvo statomi pirmiausia ten, ir dabar pagal galiojančius reikalavimus valoma 69 proc. centralizuotai surenkamų nuotekų. Tam buvo skirta daugiau kaip milijardas litų. Šie darbai didžiuosiuose miestuose beveik padaryti - liko tik baigti statyti biologinio valymo įrenginius Kaune.

Dabar pereiname prie mažesnių miestų ir miestelių, kaimų. Jų nuotekų dalis atsižvelgiant į bendrą kiekį nelabai didelė, tačiau objektų labai daug, todėl ir lėšų teks investuoti maždaug 5 kartus daugiau negu didžiuosiuose miestuose. Susidėvėję yra apie 600 nuotekų valymo įrenginių miesteliuose ir kaimuose - reikia statyti naujus ar bent senuosius modernizuoti.

Tad nesistebėkite, jog tai vyksta ne taip greitai, kaip mes visi norime. Vis dėlto turite pripažinti - daugelis Lietuvos vandens telkinių švarėja, juose vėl veisiasi ne tik švarius vandenis mėgstantys upėtakiai, kiršliai, bet ir vėžiai.

Per pastaruosius dvejus metus modernizuoti geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų valymo tinklai ir įrenginiai Vilniuje, Druskininkuose, Jonavoje, Radviliškyje, Mažeikiuose, Neringoje.

Šiuo metu tokie darbai atliekami Vilniaus rajono Riešės miestelyje, Klaipėdoje, Palangoje, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje, Panevėžyje, Plungėje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Šakiuose, Lukšiuose, Jurbarke, Raseiniuose, Ariogaloje, Kelmėje, Kretingoje, Pagėgiuose, Rietave, Šilalėje, Šilutėje, Skuode, Gargžduose, Molėtuose, Švenčionėliuose, Birštone, Vilniaus miesto Tarandės ir Bajorų mikrorajonuose ir kituose miestuose, miesteliuose.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"