TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Liudas: po triumfo "Triumfo arkoje"

2009 01 10 0:00
Dainininkas L.Mikalauskas džiaugiasi, kad atrado savo sritį ir nesiblaško kaip kiti bendraamžiai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Atrodo, į Lietuvos geidžiamiausių jaunikių sąrašus bus įtrauktas ir Liudas Mikalauskas. 23-ejų vaikinas Lietuvos televizijos (LTV) konkurse "Triumfo arka" iškovojo auksinio balso titulą. Iškart po to išvyko gastrolių į Lenkiją ir sugrįžo tik prieš porą dienų. Lietuvoje jį pasitiko ne tik pūga, bet ir pasiilgusi mergina.

Pastarąsias dvi dienas Liudui tenka atlaikyti žurnalistų antplūdį, nes vos laimėjęs konkursą ir išvykęs gastrolių visus paliko "ant ledo". Dabar net pačiam juokinga, kad per dieną tenka pasikalbėti daugiau nei su penkiais žurnalistais. Atlikėjas nenori aplinkinių nuvilti ir kaip įmanydamas stengiasi su visais bendrauti. Tiki, kad jau po savaitės baigsis šturmas ir galės toliau ramiai grįžti prie įprastinės veiklos.

Laimėjimas nesuplanuotas.

- Žurnalistų dėmesiu nesiskundžiate. Ar ir gatve negalite ramiai eiti?

- Sulaukiu dėmesio, bet tai labai malonu, nes žmonės priėję pasveikina, padėkoja už pasirodymus - tikrai nesijaučiu persekiojamas. Žinoma, nesitikėjau, kad taip viskas baigsis. Nemaniau, kad žmonėms "Triumfo arkos" projektas bus patrauklus - dėl muzikos žanro. Tai graži pradžia populiarinant akademinį meną, puiki galimybė parodyti, kokia įdomi ir smagi gali būti opera.

- Laimėjote žiūrovų simpatijas. O kaip piniginis prizas?

- Pasirašiau pinigų perdavimo aktą, jų dar negavau. Labai nustebau, kad nuo mano laimėjimo nebus atskaičiuojami mokesčiai. LTV pasakė, kad kiek pažadėjo, tiek ir išmokės. Taigi turėčiau gauti visus 50 tūkstančių. Kaip juos išleisiu, dar neturėjau laiko apgalvoti. Šiemet turiu nemažai planų dalyvauti įvairiuose konkursuose užsienyje, tad pinigai tikrai pravers keliaujant. Žinoma, norėčiau įsigyti savo būstą, bet tam laimėtos sumos tikrai nepakaks. O prie kitų daiktų esu labai prisirišęs. Turiu 10 metų senumo automobilį, kurį, tikiuosi, mechanikai sėkmingai sutaisys. Net ir mano piniginė suplyšusi, sena. Nenoriu jos keisti, nes turiu savybę pamesti naujus daiktus.

- Kas buvo sunkiausia pastarajame projekte?

- Sunkiausia, kad konkursas tęsėsi tris mėnesius, per kuriuos buvo 12 etapų. Kituose konkursuose būna trys etapai - jau tuomet pavargsti, o čia juo labiau. Nuolat buvo įtampa, kiekvieną savaitę reikėjo parengti kūrinį - nemigo naktimis sukau galvą, kaip viską įgyvendinti, kad žmonėms būtų įdomu.

Kadangi projektas buvo filmuojamas, laidos redaktorius mane nuolat bardavo, kad scenoje nestoviu nurodytoje vietoje, o vis judu. Turėjome žiūrėti į kamerą, ant kurios buvo pakabinta nupiešta akis. Nuolat tam priešinausi. Maniau, turime dainuoti žiūrovams salėje. Tikėdavausi, kad operatoriai patys viską pagaus. Nebuvo laiko išmokti dirbti prie kamerų - tik paskutinėse laidose ėmiau jas jausti.

Mėgsta rungtyniauti

- Dažnai dalyvaujate konkursuose. Patinka varžytis?

- Taip, labai mėgstu rungtyniauti. Dalyvavau jau daugiau nei dešimtyje konkursų. Pergalė man nėra svarbi. Kiti labai džiaugiasi pasiekę tikslą, o aš labiausiai mėgaujuosi judėjimu tikslo link. Po "Triumfo arkos" žiūrėjau į diplomą ir galvojau: kokia čia laimė? Juk buvo taip smagu konkuruoti, dainuoti. Dabar viskas baigėsi... Prizas man suteikė ne daugiau laimės nei pats konkursas.

- Gal dalyvautumėte ir kitokio pobūdžio laidose, tarkim, varžytumėtės šokių aikštelėje?

- Geriausia daryti tai, ką moki. Man niekada nepatikdavo šou, kur iš visiško bebalsio bandydavo padaryti dainininką. Kam to reikia? Paskui visiems ima atrodyti, kad "didieji žvaigždūnai" po poros mėnesių, praleistų šou, gerai dainuoja. "Triumfo arka" parodė, kas yra tikrasis dainavimas, suteikė eterį tiems žmonėms, kurie moka tai daryti. Todėl geriau nešoksiu.

- Esate pasiryžęs visą gyvenimą atiduoti muzikai?

- Vaikystėje draugai norėjo būti kosmonautai, prezidentai - daugelio svajonės neišsipildė. O aš norėjau būti dainininkas. Todėl juokiuosi, kad jie išaugo iš vaikystės svajonių, o aš taip ir likau su saviške. Džiaugiuosi, jog atradau savo sritį, nesiblaškau kaip kiti bendraamžiai, ieškantys savo kelio, nuolat keičiantys darbus.

- Tačiau tėvai iš pradžių nesidžiaugė tokiu jūsų pasirinkimu. Nepatiko, kad metėte kultūros vadybos studijas.

- Iš pradžių buvo nepatenkinti, bet paskui suprato, kad dainavimas - mano svajonė ir pašaukimas. Tėčiui dar nepatiko, kad manęs nerodo per televiziją. Siūlė dalyvauti "Kelyje į žvaigždes" ar "Danguje", tuomet esą būčiau žvaigždė, tikras dainininkas. "Triumfo arkoje" pavyko šiuos lūkesčius išpildyti, dabar jis tikrai patenkintas.

- Ar draugė nepyksta, kad pernelyg daug dėmesio skiriate muzikai?

- Sigita nepriekaištauja, nes pati yra melomanė. Nuolat atvažiuodavo manęs palaikyti. Ir jos tėvai - ištikimiausi mano gerbėjai, nė vieno laidos filmavimo nepraleido, visuomet būdavo salėje. Smagu, kad mus visus sieja muzika.

- Su Sigitos tėvais labai gerai sutariate. Gal seniai draugaujate?

-Su jos tėčiu pažįstami trejus metus, dainavome viename chore, o štai su Sigita - tik pusę metų. Tačiau viskas gražiai "klijuojasi". Ji studijuoja politikos mokslus. Su Sigita namie galiu sau leisti būti paprastas žmogus, ne atlikėjas. Kartais taip gera grįžti į namus ir nieko negalvojant žiūrėti televizorių.

Uolus krikščionis

- Draugams padainuojate?

- Visa kompanija mėgsta dainuoti, ypač lietuvių liaudies dainas. Kai vakarojame, kad ir kaip būtų keista, klausomės operos, analizuojame - mums nuolat jos maža. Kiekvienas, radęs ką nors naujo "Youtube", skuba pasidalyti su kitais.

- Turite muzikinių svajonių?

- Svajonę norėčiau paskirti Kaunui. Šį miestą labai myliu, planuoju jame ir likti. Labai norėčiau, kad Kauno valstybiniame muzikiniame teatre būtų pastatytas Arrigo Boito "Mefistofelis" ir turėčiau galimybę dalyvauti. Tai būtų pasiekimas ne tik man, bet ir Kaunui, nes į jį pagaliau grįžtų tikra opera, sumažėtų operečių skaičius.

- Ko dar nežinome apie Liudą Mikalauską?

- Esu uolus krikščionis liuteronas - reformatiškos krypties atstovas. Religija man labai svarbi. Ji atsirado paauglystėje, kai ėmiau su draugais važinėti į krikščioniškas stovyklas. Buvau ateistas, kol kartą naktį praleidau bažnyčioje. Tuomet viskas pasikeitė, į mano širdį atėjo religija. Ji - mano gyvenimo dalis, bet tikrai nesu fanatikas. Tiesiog man lengviau, kai žinau, kad esu ne vienas, kad ir scenoje kažkas yra uždėjęs ranką ant peties, palaiko ir skatina gerai pasirodyti.

Žurnalistė - vadybininkė

- Po projekto tikriausiai sulaukiate daugiau pasiūlymų dainuoti?

- Gaunu įvairių pasiūlymų, bet ne visi man priimtini. Tik Klaipėdos muzikinio teatro pasiūlymui negaliu atsispirti. Daugiau rimtesnių pasiūlymų, kurie būtų man mieli, lyg ir nėra.

- Dabar galite rinktis, kur norite dalyvauti.

- Taip, galiu. Kaip tik svarstau, ar dalyvauti viename projekte. Pinigai geri, bet ne viskas prie širdies. Ką siūlytumėte daryti?

- Žinoma, veikla turi patikti. Bandykite diskutuoti ir ieškoti kompromiso su organizatoriais, kad abiem pusėms tiktų sąlygos.

- Teisingai sakote, taip ir manau daryti.

- Taigi galėčiau būti jūsų vadybininkė.

- Puikiausiai. Ir buvę kultūros vadybos studijų bendrakursiai rašo, kad nori būti mano vadybininkai.

Įdomu

* Po poros savaičių dainininkas pasirodys naujame spektaklyje, tačiau ne tik nepradėjo mokytis teksto, bet ir libreto dar nepasiėmė.

* Didžiausios Liudo silpnybės: alus ir moterys.

* Mama jį vadina Liu, o mokykloje turėjo Mikašiaus pravardę.

* Šį savaitgalį Liudas kartu su drauge Sigute ketina pailsėti Druskininkuose. "Reikia pašalinti įtampą, kuri susikaupė. Per praėjusį mėnesį, tikriausiai, daugiau įvairiausių vitaminų gėriau, nei valgiau", - šypteli atlikėjas.

* Tėtį jis vadina visų galų meistru, linkusiu į mechaniką. Mama - vadybininkė. Metais jaunesnė sesuo Vestina studijuoja maisto saugą.

* Liudui patinka suktis virtuvėje. Tik dabar beveik neturi tam laiko. Kulinarinių subtilybių privertė išmokti gyvenimas, kai pirmaisiais studijų metais iš tėvų gaudavo po 400 litų per mėnesį - reikėjo ir už nuomą susimokėti, ir pavalgyti... Jo firminis patiekalas - pica, kuriai tešlą pats maišo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"