TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Loretos stiprybės paslaptis

2008 02 23 0:00
Dvi dukras auginanti Loreta - laiminga motina.
Autorės nuotrauka

134 centimetrų ūgio Loreta Kavaliauskienė šiandien drąsiai sako, kad gyvenimo atsiųstus skaudžius išbandymus sėkmingai įveikė ir neabejoja, kad su jais susidoros ir ateityje. Praeities dulkės užklojo pašaipius žvilgsnius, užgaulius žodžius ir paauglių paleistus akmenis.

Alytiškė L.Kavaliauskienė žmonėms, niurzgantiems ant gyvenimo, gali būti pavyzdys, kaip išmokti gyventi su negalia, džiaugtis kiekviena diena ir dalyti džiaugsmą kitiems.

"Dabar viskas gerai - žmonės tapo tolerantiškesni. Esame sveiki ir laimingi. Gal tik pinigų galėtų būti daugiau, tačiau ne jie gyvenime svarbiausi", - Loreta trykšta optimizmu, kurį teigia paveldėjusi iš savo mamos Janinos.

Dabar moteris - laiminga motina ir žmona. "Niekada nemėgau verkšlenti ir skųstis dėl įvairių sunkumų. Myliu gyvenimą, ir tai yra mano stiprybės paslaptis", - tvirtina moteris.

Likimo pokštas

Alytiškė L.Kavaliauskienė šeimoje buvo antroji dukra. Devyneriais metais vyresnė sesuo Audronė gimė ir augo sveika - neturinti fizinių negalių, todėl visuomenė ją priėmė kaip lygiateisę narę. Loretai likimas lėmė kitaip. Pirmą kartą, kad yra ne tokia, kaip kiti vaikai, mergaitė pajuto darželyje - visi bendraamžiai buvo už ją didesni. Didelį vaikų susidomėjimą mažąja drauge rūpestinga auklėtoja sugebėjo nuslopinti paaiškinusi, kad Loreta - tokia pat kaip ir jie, tik mažesnė, todėl ir elgtis reikia taip pat, kaip ir su kitais vaikais.

Atėjus laikui eiti į mokyklą, tėvai dukrą nykštukę nuvežė į Prienų internatą. Ten prabėgę mokslo metai Loretai paliko šviesių ir gražių prisiminimų. Dėl savo ūgio ji nejautė didelių nepatogumų. Iš prigimties linksma ir gyvybinga mergaitė sportavo, šoko, dainavo, išmoko gražiai megzti, siuvinėti, gaminti maistą.

Kad už internato sienų gyvenimas yra kitoks, Loreta pajusdavo tik savaitgaliais grįžusi į gimtąjį Alytų. Einančią gatve mergaitę nulydėdavo smalsūs, kupini priešiškumo žvilgsniai ir užgaulios replikos. "Žvilgsniai taip nežeisdavo - jie nuslysdavo ir pasimiršdavo, o ištarti žiaurūs žodžiai į širdį susmigdavo ilgam", - su liūdesio gaidele patirtus išgyvenimus prisimena moteris.

O gyvenimas Prienuose Loretai ne tik paliko šiltų prisiminimų, bet ir suvedė su gyvenimo meile - Giedriumi.

Laimės vardas - meilė

Mažutė Loreta ir puse metro aukštesnis jos vyras Giedrius, vienų džiaugsmui, kitų nuostabai, kartu - jau šešiolika metų. Šeimoje auga dvi dukros - keturiolikmetė Odeta ir aštuonerių Otilija.

Kai mažutė mergina ir aukštas dailus vaikinas pranešė, kad ketina sujungti savo likimus, sunerimo ne tik jų artimieji. Smalsuoliai tuoj pat niekieno neprašomi puolė dalyti patarimus ir perspėjimus, kad tokių skirtingų fizinių duomenų šeima negali turėti ateities. Daugelis aplinkinių negalėjo, o gal nenorėjo, suprasti, kodėl Giedrius nesusiranda sau "tinkamos poros". "Niekas nepajėgė suprasti, kad tikrai mylime vienas kitą, ir fiziniai trūkumai prieš mus siejančius aukštesnius dalykus nublanksta, o meilės negalima išmatuoti centimetrais", - pasakoja G.Kavaliauskas.

"Apsivilkusi baltą nuotakos suknelę jutau pasididžiavimą, kad prilygau toms aukštoms merginoms. Neskaudino net smalsūs žvilgsniai, mane lyginantys su Giedriumi. Tą dieną aplinkinis pasaulis ir jo sukurtos normos man neegzistavo. Aš buvau laiminga", - šypsodamasi sako Loreta.

Auga dvi dukros

Kokie namai be vaikų krykštavimo? Mintis apie vaikus jauną šeimą viliojo ir kartu baugino. Vis nedavė ramybės klausimas: "O jeigu?" Daug ramiau Kavaliauskams pasidarė po apsilankymo Vilniaus genetikos centre. Po atliktų tyrimų gydytojai patikino, kad Loreta gali turėti vaikų, ir 80 proc. garantavo, jog kūdikis gims sveikas. Tik prognozavo, kad nėštumas gali būti labai sunkus. Tačiau nuogąstavimai nepasitvirtino. Vietoj pranašautų devynių mėnesių lovoje, moteriai tik dešimt iki gimdymo likusių dienų reikėjo praleisti Kauno medicinos universiteto klinikose, kur ji buvo įdomus eksponatas ir profesūrai, ir studentams.

Po Cezario pjūvio Kavaliauskų pirmagimė Odeta pasaulį išvydo sveika ir žvali. 47 centimetrų ūgio mergaitė svėrė du kilogramus keturis šimtus gramų. Prabėgus dar šešeriems metams, alytiškių šeimoje krykštavo antroji dukra - Otilija. Kaip ir pirmojo nėštumo metu Loretai nė dienos neteko praleisti lovoje, nereikėjo išgerti nė vienos tabletės. Odetos sesutė irgi po Cezario pjūvio gimė tokio paties ūgio, tik 70 gramų už ją sunkesnė.

Šiandien Kavaliauskų vyresnėlė - jau aštuntokė, o jaunėlė - antraklasė. Abi mergaitės, tėvų džiaugsmui, ūgiu nuo bendraamžių ne tik nesiskiria, bet kai kuriuos net pranoksta. Odeta gal kiek ramesnį būdą paveldėjo iš tėvo, Otilija - gyvesnį iš motinos. Dukra, kaip ir motina, labai mėgsta dainuoti bei šokti.

Nepatogumų nejaučia

Užsukęs į Kavaliauskų dviejų kambarių butą negalėtum pasakyti, kad namų šeimininkė vos 134 centimetrų ūgio. Nėra nei vieno baldo ar kitokio įrenginio, pritaikyto mažaūgiam žmogui. Giedrius norėjo kai ką pritaikyti žmonai ir palengvinti buities darbus, bet Loreta nesutiko.

"Nieko nemažinome ir nedidinome. Man vienai lengviau prie visų prisitaikyti, negu visiems prie manęs. Ūgio trūkumą kompensuoja kėdutė. Aš nuo mažens pripratusi. Strykt ant kėdutės - ir pasiekiu, ko reikia. Niekada nesišaukiu pagalbos, kad ką nors paduotų", - šypsosi alytiškė. Ji priduria, kad auga dukros, tad su kiekvienais metais ruoštis namuose tampa vis lengviau ir lengviau.

Anksčiau kiekvieną drabužį, kad galėtų dėvėti, Loreta nešdavo siuvėjai taisyti. Dabar šios problemos nebeliko. Suaugusiųjų parduotuvėje Loreta išsirenka patikusį drabužį ir pati jį persiuva. "Ir išeiginį, ir kasdienį drabužį pati susitvarkau", - džiaugiasi alytiškė.

Su šypsena ir optimizmu

"Tikriausiai gimiau turėdama stiprų imunitetą verkšlenimo virusui. Sugebu juoktis ir tada, kai "iš nieko" pietus šeimai pagaminu, kai per televizorių, o ne salėje, pasiklausau koncerto ar pažiūriu spektaklį", - tvirtina moteris.

Anot Loretos, bjauriausia, kai žmonės maudosi prabangoje ir dejuoja dėl smulkmenų, o jų gyvenimo būdu tampa rietenos ir apkalbos, kai pro savigraužos šydą nepastebi šalia vykstančių, nors ir mažų, bet gražių dalykų.

Šiandien bene didžiausia problema Kavaliauskų šeimoje - pinigai. Giedrius dirba Darbo rinkos konsultavimo tarnyboje, tačiau jo ūkvedžio atlyginimo keturių asmenų šeimai kiek mažoka.

Iš prigimties būdama energinga ir žingeidi, Loreta taip pat norėtų dirbti, tačiau kol kas šio tikslo įgyvendinti nepavyksta. "Tai tik laikini sunkumai", - nepraranda optimizmo alytiškė.

Loreta tikisi, kad artimiausiu metu jai pavyks vėl susirasti slaugytojos darbą. Dabar ji jau kvalifikuota šios srities specialistė - turi slaugytojos diplomą ir du pažymėjimus, patvirtinančius, kad išklausyti specialių paskaitų ciklai.

Loreta neneigia, kad jai, kaip ir kitiems, būna liūdnų bei sunkių momentų. "Tačiau tam ir skirti artimieji, draugai, į kuriuos reikalui esant gali atsiremti, kad vėl įgytum jėgų eiti savuoju gyvenimo keliu. Svarbiausia, kad mylėtum gyvenimą, o išeitį galima rasti iš kiekvienos situacijos. Ir tada tamsias dienas pakeičia šviesios", - įsitikinusi Loreta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"