TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

M.Gorbačiovas pakvietė į 90-ąjį gimtadienį

2012 11 15 6:14
M.Gorbačiovas džiaugdamasis jam rodomu dėmesiu noriai pasirašinėjo knygas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Maskvoje visi norintieji negalėjo patekti į knygyną, kur  Michailas Gorbačiovas pristatė savo naują knygą "Vienas su savimi". Joje buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas papasakojo apie padarytas didžiausias klaidas, meilę žmonai Raisai ir nepagailėjo kritikos Borisui Jelcinui. 

Žmonės plūdo į vieną Maskvos knygyną, kad gautų M.Gorbačiovo autografą, o gerai nusiteikęs buvęs politikas žadėjo tol pasirašinėti knygas, kol visi norintieji autografo pavargs. 81 metų buvęs Sovietų Sąjungos vadovas pabrėžė, kad rašys ir toliau, bei juokaudamas pasakė: "Kviečiu draugus į savo 90-ąjį gimtadienį. Tai įžūlu, ar ne?"

Knygyną užplūdusiems maskviečiams M.Gorbačiovas prisipažino, kad pastarieji metai jam buvo nelengvi. "Per praėjusius penkerius metus man atliktos keturios operacijos. Aš labai sirgau. Pastaruosius pusantrų metų beveik neišėjau iš ligoninės ir beveik iš naujo mokiausi vaikščioti", - sakė jis.

M.Gorbačiovas paaiškino, jog knygą, kurią paskui pavadino "Vienas su savimi" ėmėsi rašyti 1999 metais, iš karto po savo žmonos Raisos mirties, tačiau ją kelis kartus perrašė. R.Gorbačiova, labai išgyvenusi dėl to, kad jos vyras ir jo "perestroika" buvo smarkiai kritikuojami, norėjo pati parašyti knygą. Po žmonos mirties M.Gorbačiovas tarp jos popierių rado knygos planą ir nusprendė pats popieriuje išlieti asmeninius išgyvenimus.

Knugos įvade M.Gorbačiovas kalba apie po žmonos mirties užplūdusią vienatvę ir jį apėmusį kaltės jausmą, kad nepajėgė jos išgelbėti, nes paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio politiniai įvykiai Rusijoje palaužė Raisos sveikatą. Per 1991-ųjų pučą R.Gorbačiova patyrė mikroinsultą, po kurio jos sveikata vis blogėjo.

"Knyga labai asmeniška", - sakė ir knygos pristatyme dalyvavęs laikraščio "Novaja Gazeta" vyriausiasis redaktorius, padėjęs M.Gorbačiovui ją parašyti. Jis pabrėžė, kad šis Vakaruose garbintas, o Rusijoje labiau nekenčiamas politikas knygoje atskleidė savo žmogiškąją pusę, pasakojo apie savo šeimą, Stalino režimo aukomis tapusius senelius, savo vaikystę karo metais. M.Gorbačiovas aprašė ir karjerą komunistų partijoje, išdėstė, kaip jo galvoje susiformavo demokratijos ir "glasnost" idėjos. "Esu įsitikinęs, kad demokratinės reformos, prasidėjusios 1985-ųjų vasarą, istoriniu požiūriu buvo teisingos", - tebėra įsitikinęs "perestroikos" autorius, jis tik apgailestauja, kad jo idėjos nebuvo iki galo įgyvendintos. "Vis dar apgailestauju, kad man nepavyko į gerą uostą nukreipti laivo, prie kurio vairo stovėjau. Mes laiku nereformavome Sovietų Sąjungos. Nepavertėme komunistų partijos šiuolaikine demokratiška partija. Tai buvo didžiausios klaidos", - rašo M.Gorbačiovas.

Knygoje jis negaili kritikos pirmajam Rusijos prezidentui B.Jelcinui, kad šis po "perestroikos" įteisino "asmeninės ir šeimos valdžios režimą", pradėjo neapgalvotą privatizaciją, paskatinusią socialinę nelygybę, ypač smerkdamas už Čečėnijos karą ir 1993 metais duotą įsakymą užimti Rusijos parlamentą. M.Gorbačiovas kaltina ir tuometį elitą, diskreditavusį tokias sąvokas kaip "demokratija" ir "reformos" bei kritikuoja Vakarų politikus, palaikiusius B.Jelcino politikos kursą. Didžiausiu "perestroikos" laimėjimu M.Gorbačiovas laiko pilietinės visuomenės atsiradimą. "Kelio atgal nebėra. Jauni žmonės daugiau nesitaikstys su senuoju gyvenimu", - sakė jis ir per knygos pristatymą.

Po žiemą prasidėjusių pilietinių protestų buvęs SSSR prezidentas ragino Vladimirą Putiną nekelti savo kandidatūros per prezidento rinkimus ir pasitraukti iš politikos. Tačiau pristatydamas knygą jis jau tiesiogiai nebekritikavo dabartinės politinės sistemos, nors ir nesusilaikė nepacitavęs jam V.Putino taikytų žodžių, kad "verčiau palaikytų liežuvį už dantų".

Demokratiškai nusiteikę rusai kritikuoja M.Gorbačiovą dėl to, kad leido naudoti smurtą malšinant žmonių nepasitenkinimą ir karinės jėgos panaudojimą Tbilisyje, Vilniuje ir Baku 1991 metais. Į tai savo memuaruose buvęs politikas atsako, kad šie tragiški įvykiai "buvo panaudoti politiniams tikslams".

Tačiau didžioji dalis rusų toliau kaltina M.Gorbačiovą dėl Sovietų

Sąjungos žlugimo, o Kremliui ištikima organizacija "Rusijos piliečių profsąjunga" net siekia, kad jis būtų teisiamas dėl tėvynės išdavimo. Tačiau savo knygoje M.Gorbačiovas dėl "Sovietų Sąjungos sunaikinimo" pirmiausia linkęs kaltinti B.Jelciną.

Welt.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"