TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

M.Jampolskis: "Nenukritau iš dangaus"

2008 06 07 0:00
Aktorius M.Jampolskis dabar kviečiamas daug kur, bet nenorėtų visiškai palikti teatro scenos.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Marius Jampolskis dabar - "ant bangos", bet jis sako šito termino nežinąs - tik animacinį filmą tokiu pavadinimu yra garsinęs. Vis dėlto matyti jį galima Nacionaliniame dramos teatre, kine, televizijos serialuose ir laidose, įvairiuose renginiuose, balsą išgirsti jo įgarsintuose filmuose. Tačiau pradžia nebuvo tokia paprasta ir lengva. Todėl aktorius šypsosi, teigdamas, kad iš dangaus nenukrito, o sėkmė aplankė, nes visada daug dirbo.

Populiaraus aktoriaus M.Jampolskio darbotvarkėje sunku rasti ramią valandėlę, todėl pakalbėti pavyko tik įsiprašius kartu kavinėje stebėti draugiškas rungtynes tarp Lietuvos ir Rusijos futbolo rinktinių. Aktorius yra didelis šios sporto šakos gerbėjas, bet nespjauna ir į kitus komandinius žaidimus. "Esu azartiškas žmogus. Man neužtenka pažiūrėti gražų žaidimą, labai svarbu už ką nors sirgti. Bet lažybų nemėgstu, nes reikia statyti už tą komandą, kuri, tikiesi, laimės. Tačiau tai gali būti ne ta komanda, už kurią sergi. Tada atsiranda priešprieša su savimi ir prarandi malonumą. Pavyzdžiui, dabar sergu už Lietuvos rinktinę, nors ji ir pralaimi, bet jei norėčiau iš šio žaidimo uždirbti pinigų, statyčiau už rusus. Tada taip išeina, kad už juos ir sirgti turėčiau", - logiškai svarsto aktorius.

Repeticijos namie

Bet apie viską - iš pradžių. Vasaros pabaigoje trisdešimtmetį švęsiantis Marius Jampolskis yra gimęs ir augęs Kaune, vestuvių muzikanto, nors oficialiai - inžinieriaus, ir konditerės šeimoje. Jam ir ketveriais su puse metų jaunesniam broliui Aisčiui tėtis buvo tikras vyriškumo simbolis, į jį berniukai lygiavosi. Meniška aplinka namie brolius paskatino rinktis atitinkamas profesijas: Marius tapo aktoriumi (tiesa, prieš tai buvo trumpam įstojęs į Kauno technologijos universitetą studijuoti eksporto inžinerijos), o Aistis pasirinko tekstilės dizainą. Dabar jis gyvena Kaune ir dirba žemės ūkio technikos įmonėje. "Namie vaikams buvo rengiamos įdomios repeticijos su tikrais būgnais, gitaromis, klavišiniais instrumentais. Kartu repetuoti ateidavo ir tėčio draugai. Tai mums darė įtaką, nes šeima veikia pasaulėjautą", - pasakoja Marius.

Teko dirbti kioske

Nesilankydamas teatre, bet dalyvaudamas tėčio koncertuose, Marius subrendo aktoriaus karjerai ir stojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. "Niekada nesvarsčiau, kas būtų, jei manęs nebūtų priėmę - gal būčiau gamtos operatorius... Priėmė, nes mano motyvacija buvo labai stipri. Per atranką parodžiau, kad man įstoti yra gyvybės ar mirties klausimas", - sako aktorius. Tiesa, toks pasirinkimas tėvus privertė jaudintis, kaip sūnus pragyvens iš tokios profesijos. Pats Marius prisipažįsta - būta iš tiesų sunkių dienų, kai net valgyti nebūdavo. "Teko dirbti ir su vaidyba nesusijusį darbą: pardavinėjau šaldytus produktus parduotuvėms ir kioske stovėjau. Nėra tokių darbų, dėl kurių man būtų gėda. Visi darbai yra vienodai svarbūs, ypač jei duoda naudą - finansinę ar moralinę. Nesigėdyčiau ir plytas nešioti, jeigu ateitų toks laikas, kad būčiau niekam nebeįdomus. Iš bado tikrai nenumirsiu", - tvirtina Marius.

Reikia grąžos

Marius teigia, kad ir teatre būna nesaldžių akimirkų. "Aktoriui nieko nėra baisiau už abejingą publiką. Tada apima didžiulė neviltis. Užduodi sau egzistencinį klausimą: ką čia veikiu? Mes atiduodame visą energiją ir širdį, tad, aišku, mums reikia grąžos. Svarbu, kad vyktų apykaita. Viską darome ne sau. Visada jaučiame žiūrovų reakciją, girdime tylą, atodūsius... Publiką jaučiame kaip vieną organizmą", - pasakoja aktorius.

Jei leistų finansinės galimybės ir neliktų laiko kitiems projektams, Marius liktų tik teatre. Čia jis nuolat save tikrina ir tobulėja. Taip pat gauna tokių adrenalino dozių, kad nebesinori jokios ekstremalios veiklos. Ką reiškia vien kuriozai scenoje! "Sunkiausia yra tada, kai tavo kolega pamiršta tekstą arba pradeda kažką ne tą vaidinti. Supranti, kad gali improvizuoti, bet taip pat žinai, kad negali peržengti tam tikrų spektaklio rėmų. Tada prasideda žaidimas, kaip padėti kolegai grįžti į kelią, o drauge nenueiti į lankas ir nesugadinti spektaklio. Kai pačiam toks dalykas atsitinka, tuomet išsiplėtusiomis akimis kolegos prašai: "Padėk man, nes nesuprantu, kur atsiradau", - pasakoja Marius.

Darbe - kaip žvėris

Būna ir nusivylimų. "Kai nesiseka, imi galvoti, kad galbūt reiktų kažkuo kitu užsiimti, galbūt nesu pakankamai talentingas. Tai normalu, nes visą laiką turi save tikrinti, ar tikrai esi tinkamoje vietoje. Turi būti kažkiek nepatenkintas - kad eitum toliau, kad kiltų azartas, atsirastų jėgų daryti geriau", - linkęs į perfekcionizmą Marius.

Tobulėti jį skatina ir profesinis įvertinimas: prieš trejus metus Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas už bene sudėtingiausią savo vaidmenį - Mordredą Gintaro Varno spektaklyje "Nusiaubta šalis" (suteiktas geriausio jaunojo menininko titulas). Šiemet per pirmuosius Lietuvoje kino ir televizijos apdovanojimus pripažintas geriausiu aktoriumi. "Kiekvienas įvertinimas yra vertingas, kaip ir plojimai po spektaklio. Tai malonu. Tik svarbu nepastatyti sau paminklo, kol dar esi gyvas", - sako aktorius.

Jis patikina, kad žvaigždės liga nebegresia. "Persirgau, kai man buvo 18. Sveikindavausi su draugais, bet, matyt, kažkaip kitaip. Kai per savaitę penki žmonės pasakė, kad nutaisyčiau paprastesnį veidą, susimąsčiau. Dabar visada save kontroliuoju", - šypsosi aktorius.

Pripažinimas neatėjo lengvai mostelėjus ranka - teko padirbėti. "Dirbu ne mažiau ir ne daugiau už kitus. Tiesiog tokia specifika - ką darau, yra vieša, todėl susikuria iliuzija, kad dirbu daugiau", - ramina susirūpinusius aplinkinius.

Vis dėlto grįžus į namus energijos lieka ne itin daug. "Kaip žvėris dirbu daug ir intensyviai. O namie dažniausiai būnu pasyvus, nes aktorystė - velnio profesija, reikia visiškai atsiduoti. Namie stengiuosi energiją susigrąžinti. Čia esu labai nevalingas. Prisiversti viską daryti - grindis ar indus išplauti - didžiausia kankynė. Todėl nuolat pasiteisinu, kad darbe prarandu labai daug energijos", - prisipažįsta aktorius.

Pokalbis balkone

Namuose Mariaus laukia 26-erių žmona Aistė ir greit dvejų metų gimtadienį švęsiantis sūnus Dovydas. "Buvo nuostabu, kai jis gimė. Vaikas buvo labai lauktas. Visi rūpesčiai ir vargai atsiperka - džiaugsmas nesulyginamas. Planuojame turėti daugiau vaikų, tik neaišku kada", - šeima džiaugiasi Marius.

Savo gyvenimo jis nelinkęs tiksliai planuoti. "Buvo daug spontaniškų dalykų. Pavyzdžiui, tuoktis susitarėme spontaniškai, po trejų bendro gyvenimo metų. Sėdėjome balkone ir sugalvojome: kodėl mums nesusituokus? Ir susituokėme", - pasakoja aktorius.

Apskritai Aistės ir Mariaus meilės istorija - neįprasta. Pirmiausia pradėjo kartu gyventi, t. y. tik tapę nuomininkais susipažino, paskui ėmė draugauti. Aistė taip pat susijusi su teatru - baigė teatro vadybą, dabar studijuoja tarptautinio turizmo administravimą. Kurį laiką dirbo teatre, todėl gerai supranta, koks nepastovus vyro darbo grafikas.

"Kai gimė sūnus, mano požiūris pasikeitė, pasidarė aišku, dėl ko viską darau. Gyvenimas atsistojo į savo vėžes. Anksčiau dėl ko nors abejodavau, o dabar nebe. Kai gimsta vaikas, tikslu tampa padėti jam pradėti savo gyvenimą. Atsisakiau bet kokios veiklos, kuri keltų grėsmę mano sveikatai. Jaučiu atsakomybę ne tik vaikui, bet ir sau pačiam. Juk jei susilaužyčiau koją, labai ilgam "iškrisčiau". O juk mano kūnas yra mano instrumentas", - sako Marius.

Įdomu

* Marius draugavo su mergina, gimusia tą pačią dieną kaip ir jis - rugpjūčio 18-ąją. Tą pačią dieną gimusi ir jo mama.

* Turi žydiško kraujo. Aktoriaus senelis kilęs iš Rusijos.

* Septynerius metus lankė muzikos mokyklą - grojo smuiku.

* Marius nenori pažadėti, bet galbūt užlips ant scenos kaip dainuojamosios poezijos atlikėjas.

* Apie pravardes: "Mokyklos laikais neprilipdavo, nes būdamas mažas mokėdavau atsikirsti. Pirmasis pravardę Jampopolskis man prilipdė choreografas Jurijus Smoriginas. Vėliau serialo "Moterys meluoja geriau" filmavimo aikštelėje mane ėmė vadinti Limpopolskiu, tapau beveik Limpopo. Ar pravardė prilips, bus matyti antro sezono filmavimo metu."

* Apie literatūrą: "Esu knygas perskaitęs ir po šešis kartus, pavyzdžiui, Stendalio "Raudona ir juoda". Save įsivaizdavau Žiuljeno Sorelio vietoje, net nešiojau raudoną rožę atlape. Kodėl dabar be jos? Dabar esu kitoks."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"