TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

M.L.Kingas: nuo plagiatoriaus iki juodaodžių išlaisvintojo

Jei sumanytume vidury gatvės pažaisti viktoriną ir praeiviui užduoti klausimą, kas yra Martinas Lutheris Kingas, ko gero, išgirstume įvairiausių atsakymų, bet mažai teisingų. Tas pats turbūt lauktų paminėjus frazę "Aš turiu svajonę..." Tačiau milijonai žmonių žino ne tik šį vardą, bet ir galėtų užbaigti sakinį: "Aš turiu svajonę, kad vieną dieną mano dukra bus vertinama ne pagal jos odos spalvą, bet pagal jos charakterio savybes."

Jį ištarė viena iškiliausių žmonijos asmenybių, taikus kovotojas su rasiniu skurdu bei diskriminacija. Kalba, iš kurios cituota minėta frazė, nuskambėjo Vašingtone 1963 metų rugpjūčio 18 dieną per eitynes už darbą ir laisvę. Ji laikoma retorikos meno šedevru ir iki šiol yra cituojama, o ją pasakęs M.L.Kingas buvo įrašytas į geriausių JAV oratorių sąrašą.

Vienas iš 1 proc. žmonių

Prieš pradėdami pasakoti apie M.L.Kingą trumpam suktelkime psichologijos link. Yra toks psichometrinis instrumentas - testas, vadinamas MBTI (Myers-Briggs Type Indicator), kuris padeda nustatyti žmonių psichologines nuostatas pasaulio suvokimo ir sprendimų priėmimo lygyje. Jį 1921 m. pasiūlė šveicarų psichologas Carlas Gustavas Jungas.

Mūsų herojus išsiskiria iš kitų unikalių ir neįprastų savybių rinkiniu. Pavadinkime jį santrumpa INFJ (introversion, intuition, feeling, judging - angl. intraversija, intuicija, jautimas, vertinimas). Šiam asmenybės tipui priklauso tik 1 proc. pasaulio gyventojų. Kuo ypatingas šis tipas? Šie žmonės gali ne tik fantazuoti, bet ir veikti. Jie veikia išmintingai ir spontaniškai net ypatingų įvykių akivaizdoje. Jie puikiai supranta kitus žmones, supranta ir pritaiko teorinius dalykus.

Disertacijoje nevengė plagijuoti?

C.G.Jungo teorija pasiteisino gyvenime. Būdamas vos penkiolikos, praleidęs 9-12 klases, M. L. Kingas įstojo į juodaodžių koledžą "Morehouse" Atlantoje, kur įgijo sociologijos bakalauro laipsnį. Todėl nenuostabu, kad juodaodis baptistų dvasininkas M. L Kingas tapo jauniausiu Nobelio taikos premijos laureatu, dviejų krikščioniškų bažnyčių pripažintu kankiniu, atidavusiu gyvybę už krikščionišką tikėjimą. Vestminsterio abatijoje Londone jam pastatytas paminklas šalia kitų XX a. kankinių. Jis buvo apdovanotas Prezidento laisvės medaliu, kuriuo apdovanojami ypatingai nusipelniusieji JAV saugumui, nacionaliniams interesams arba taikai pasaulyje, ir Kongreso aukso medaliu, skiriamu asmenims, pasižymėjusiems išskirtiniais darbais: tarnyba saugumui, klestėjimui, nacionaliniams JAV interesams.

M.L.Kingas taikiomis priemonėmis stojo į kovą su rasiniu skurdu. Jį neramino, kad spalvotieji gauna mažesnes vidutines pajamas, yra menkiau apsirūpinę būstu, naudojasi prastesne sveikatos apsauga, dirba žalingus ir sunkius darbus pusiau legaliose dirbtuvėse ar žemės ūkyje. Istorijos puslapiai neleis pamiršti, kad juodaodžiai į Amerikos žemyną buvo atvežti darbams. Prekyba vergais iš Afrikos klestėjo dar viduramžiais. Žmones vergijon parduodavo patys afrikiečiai - būtent jie nustatydavo kainą. Į Amerikos žemyną nežmoniškomis sąlygomis juos gabendavo galingus laivus įsigiję portugalai, olandai, prancūzų ir anglų prekybininkai. Į Pietų Ameriką vyko vergų karavanai darbams cukranendrių plantacijose, o į Naująjį pasaulį - dirbti prie medvilnės valymo mašinų, žemės ūkyje. Pirmoji vergų banga buvo atvežta 1619 metais į anglišką Virdžinijos valstiją. 1860 metais vergų skaičius siekė iki 4 mln.

Būdamas 25-erių, 1954 metais M.L.Kingas tapo pastoriumi Alabamos mieste Montgomeryje, Dexer prospekto Babtistų bažnyčioje. Jo senelis buvo pastorius, pastoriavo ir tėvas. Neturėdamas polinkio į religiją, vaikystėje M.L.Kingas skeptiškai interpretavo religines tiesas sekmadieninėje mokykloje, tačiau po idėjinio persilaužimo jis įstojo į Crozer teologijos seminariją Pensilvanijoje. Vėliau Bostono universitete jis apgynė daktaro disertaciją tema "Dievo sampratų Paulo Tillicho ir Henry'io Nelsono Wiemano darbuose palyginimas. 9-ajame dešimtmetyje atliktas tyrimas parodė, kad kai kurias disertacijos dalis M.L.Kingas nuplagijavo. Nors jis ir nesielgė deramai, disertacija pripažįstama kaip puikus įnašas į mokslą.

Žavėjosi M.Gandhi

Priklausydamas Nacionalinei spalvotųjų žmonių pažangos asociacijai, babtistų pastorius Michaelas Lutheris Kingas (dabar žinomas kaip Martinas, nes 1934 metais, šeimai apsilankius Vokietijoje, tėvui kilo mintis vokiečių protestantų lyderio garbei pakeisti sūnaus vardą į Martinas Liuteris). Jaunasis pastorius organizavo juodaodžių sueigas ir sakė kalbas, skatinančias be smurto bei jėgos protestuoti prieš nelygybę amerikiečių visuomenėje. Laisvė – tai orumo dalis. Atimti iš asmens laisvę reiškia atimti jo asmeniškumą, versti jį būti daiktu ar priemone.

Per vienuolika metų M. L. Kingas nukeliavo 6 mln. mylių ir pasakė daugiau nei 2,5 tūkst. kalbų. Parašė penkias knygas (šaltiniuose teigiama, esą kai kurios buvo nuplagijuotos) ir daugybę straipsnių. Įtakos jo gyvenimo būdui turėjo kovotojas už žmonių teises, teologas, filosofas, 21 knygos autorius H.Thurmanas. Šis dažnai keliavo po pasaulį su krikščioniškąja misija, susitiko su viena ryškiausių XX a. figūrų Mahatma Gandhi, kuris savo gyvenimą skyrė tarnavimui kitiems, nesavanaudiškai atstovaudamas jų interesams, gebėjo derinti dvasingumą, politinį įžvalgumą, moralę, sutaikyti priešingų požiūrių žmones. Pilietiniu nepaklusnumu (badavimą naudodamas kaip protesto išraišką), vadovaudamasis įžadu Satyagraha (tiesa, meilė ir prievartos neigimas) kovojo su rasizmu, kolonializmu (siekė Indijos bei jos žmonių transformacijos) ir prievarta (organizavo medicininės pagalbos misiją į Zululandą). Jam buvo artima Levo Tolstojaus veikale "Dievo karalystė tavyje" parašyta mintis, kad visos valdžios remiasi karu, o kovoti su šiuo blogiu galima tik per pilietinį nepaklusnumą, nebendradarbiaujant, taikant ekonominį boikotą, bado streikus, nepaklusnumo aktus.

Sekdamas H.Thurmano pėdomis ir žavėdamasis M.Gandhi idėjomis, M.L.Kingas apsilankė Indijoje ir iš pastarojo sėmėsi Jėzaus etika pagrįstos taikios kovos technikos.

Jaunojo pastoriaus judėjimas nepatiko daugeliui baltaodžių. Nenuostabu, kad dėl to jis sulaukdavo daug grasinimų ir patyrė nemažai pasikėsinimų. Pavyzdžiui, jo namas buvo sprogdintas, o telefonas netilo nuo grasinimų susidoroti. M.L.Kingas ne kartą buvo areštuotas. Jis buvo FTB akiratyje. 

Autobusų boikotas

M.L.Kingo vardas tapo plačiai žinomas po Montgomerio autobusų boikoto. 1955 metais buvo pasipriešinta draudimui juodaodžiams visuomeniniuose autobusuose sėdėti šalia baltaodžių.

Istorija buvo tokia. 1900 metais Montgomeryje buvo priimtas įstatymas, skiriantis autobuso keleivius pagal rasę. Bilietų pardavėjas turėjo teisę nurodyti, kur kam sėdėti. Juodaodžiai keleiviai galėjo būti pakelti ir priversti užleisti vietą baltaodžiams. Pirmos keturios eilės buvo skirtos baltiesiems, autobusas turėjo ir "spalvotą" skyrių. Juodieji galėjo sėdėti vidurinėse eilėse tik tuo atveju, jei baltųjų buvo mažuma. Prisipildžius keleivių jie turėjo persikelti į autobuso galą, o jei visai nebuvo vietos, išlipti. Sėdėti šalia baltųjų buvo draudžiama. Jei autobuso priekyje sėdėjo baltieji, juodaodžiai turėjo įlipti per galines duris.

Ketverius metus juodaodžiai ieškojo tiesos, skųsdamiesi, kad tai nėra moralu. Lygybė buvo įvesta tik po Rosos Parks boikoto. Šią afroamerikietę JAV Kongresas vėliau praminė moderniųjų laikų pilietinių teisių judėjimo motina. 1955 metų gruodžio 1 dieną 42-ejų R.Parks atsisakė paklusti vairuotojo įsakymui užleisti vietą baltajam. Jos veiksmai nebuvo staigmena. 9 mėnesiais anksčiau taip pat pasielgė netekėjusi nėščia juodaodė 15-metė C.Colvin. Vyriausybė į tai pažiūrėjo atlaidžiai. O R.Parks buvo nubausta 10 dolerių bauda ir turėjo sumokėti 4 dolerius teismo išlaidų.

Žmonės suplūdo į juodaodžių rajonuose esančias bažnyčias tartis, kokiu būdu pareikšti nepasitenkinimą. Akcijos lyderiu tapo M.L.Kingas. Pradedant gruodžio 4-ąja, 381 dieną iš eilės juodaodžiai keliavo į darbą pėsti. Kai kuriems tekdavo įveikti net po 20 mylių (apie 30 km) arba važiuoti spalvotųjų vairuojamais taksi. Autobusų kompanijos atsidūrė ant bankroto ribos. Vyriausybė ėmėsi radikalių priemonių ir 1956 metų gruodžio 21 dieną įstatymą, kuris draudė į tą patį autobusą kartu lipti baltiesiems ir juodiesiems, pripažino nekonstituciniu. Nuo tada visų rasių atstovai autobusais važinėjo kartu. Po autobusų boikoto M.L.Kingas buvo areštuotas, nes buvo aptiktas namie apsvaigęs nuo narkotikų. Tai buvo paaiškinama nuovargiu, įtampa, nuolatine kova dėl laisvės, nesitaikstymu su esama situacija, geresnio rytojaus troškimu. R.Parks, atleista iš siuvėjos darbo vietos universalinėje parduotuvėje, persikraustė į Detroitą, kur buvo įdarbinta.

Pakirto žudiko kulka

Kartą grupelė juodaodžių studentų susirinko į restoraną "Woolworth's" parduotuvėje Greensbore Šiaurės Karolinos valstijoje. Tuomet buvo draudžiama aptarnauti juoduosius. Prie jų prisėdo daugiau žmonių, jaunuoliai skaitė knygas. Studentai buvo užpulti. Tačiau, kaip mokė M.L.Kingas, jie nekirto atgal. Pasipriešinimo akcija buvo sutikta tylomis.

1964 metų liepos 2 dieną, pasirašius Pilietinių tesių aktą, buvo uždrausta rasinė diskriminacija mokyklose, viešose vietose ir darbovietėse. Šis įstatymas buvo skirtas padėti afroamerikiečiams, taip pat buvo sukurta Lygių galimybių įsidarbinimo komisija.

M.L.Kingas pasisakė prieš karą Vietname, kurio metu žuvo 3-5 mln. vietnamiečių, padėjo galvas dešimtys tūkstančių JAV karių, o šimtai tūkstančių buvo sužeisti. Kiti kariai prarado norą kariauti, atsisakydavo, išsisukinėdavo. Valstybė tapo pažeidžiama finansiškai.

Greta pacifistinės M.L.Kingo "Southern Christian Leadership Conference" (SCLC) veikė karinga revoliucinė grupuotė - Juodųjų panterų partija (Black Panther Party). Kai protestuodami pacifistai nepasiekdavo norimo rezultato, jie ėmėsi riaušių segregacijos apimtame Birmingeme, protestavo prieš vyriausybę, mėtė į policiją akmenis ir butelius. Būtent tokie metodai privertė vyriausybę skubiau priimti vilkinamus įstatymus juodaodžių atžvilgiu.

Ypač plačiai pagarsėjo eitynės į Vašingtoną 1963 metų rugpjūčio 28 dieną. Jį transliavo televizijos. Priskaičiuota daugiau nei 2 tūkst. atriedėjusių autobusų, 21 specialus traukinys, 10 išnuomotų lėktuvų ir daugybė mašinų. Visi reguliarieji lėktuvai, traukiniai ir autobusai buvo perpildyti. Susirinkusiųjų skaičius siekė 200-300 tūkst. Apie 80 proc. akcijos dalyvių buvo afroamerikiečiai. Jų lyderiai susitiko su Kongreso nariais. Mitinge paskutinis kalbėjo M.L.Kingas. Savo kalba jis skatino rasinę harmoniją, piešė suvienytos Amerikos vaizdą: "Vergų išlaisvinimas atėjo kaip džiaugsminga aušra po ilgos nelaisvės nakties", "Ne, ne, mes nesame patenkinti ir mes nebūsime patenkinti, kol teisingumas nenusileis lyg vandenys ir galinga srovė", "Aš turiu svajonę, kad kiekvienas slėnis būtų iškeltas į viršų", "Ši tvanki teisėta negro nepasitenkinimo vasara nepraeis, kol neateis gaivinantis ruduo".

Pripažįstama, kad žygis į Vašingtoną paskatino greičiau priimti 1964 metų Pilietinių teisių aktą ir 1965 metų Balsavimo teisių aktą. Šiame marše dalyvavo gospelo legenda Mahalija Jackson, muzikantai Bobas Dylanas, Joan Baez. 

1968 metų balandžio 4 dieną M.L.Kingas buvo nušautas Memfyje, Tenesio valstijoje, viešbučio balkone. Profesionalus žudikas James Earlas Ray'us buvo tik sąmokslo dalyvių užduoties vykdytojas. Nusikaltėlis gavo didžiulę sumą, kurią dar iki įvykio suskubo išleisti. Teismas žudiką nuteisė kalėti 99 metus.

M.L.Kingas taikia kova pakeitė Ameriką. Jo garbei Vašingtone buvo atidengtas 9 metrų aukščio monumentas. Juodaodžių teisių gynėjas pavaizduotas sukryžiuotomis rankomis, vienoje iš jų laikantis susuktą lapą su kalbos "Turiu svajonę" tekstu.

 Už šios statulos iš abiejų Nusivylimo kalno pusių įrengta 137 metrų ilgio siena, ant kurios išraižytos 14 citatų iš šio garsaus oratoriaus kalbų, pamokslų ir raštų.

Beveik visada pasaulį tobulino kūrybiška mažuma.

Jei žmogus nerado, dėl ko verta mirti, jis gyvenimui netinkamas.

 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"