TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

M. Mikkelsenas: Hanibalas ir dviračių entuziastas

2014 12 30 11:56
Madsas Mikkelsenas estetiškai žiauriame „Hanibale“ vaidina visų laikų blogiausią nusikaltėlį, iš kurio randa ko pasimokyti. mads-mikkelsen.net nuotraukos

Danų aktorius, filmų „Adomo obuoliai“, „Medžioklė“ ir TV serialo „Hanibalas“ žvaigždė Madsas Mikkelsenas nacionalinį savo šalies kiną pakylėjo į holivudines aukštumas. Kol žiaurumo estetikos „Hanibalas“ įsitvirtina kaip netradicinis aukštos kokybės kūrinys, šiemet M. Mikkelsenas buvo įvertintas aštuoniais nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais. „Prieš pradedant kalbėti turiu jus įspėti, - sako aktorius. – Mes, danai, mokame puikiai iš savęs pasijuokti. Už visko, ką sakome, paslėptas baisus humoro jausmas.“

M. Mikkelsenas visuomet vaidina ne paprastus, nebūtinai blogus, kaip Hanibalas Lekteris, tačiau ekstremalius personažus. - Kodėl?

- Atsakymas paprastas – mano gyvenimas nuobodus, tad scenarijus turi įtraukti. Jis turi būti dramatiškas, jaudinantis ir net beprotiškas. Man reikalingos priešpriešos. Pavyzdžiui, komedijose nevaidinu. Nebent jos iš tiesų kvaištelėjusios. Filmuojame trečią „Hanibalo“ sezoną – jis tikrai ne juokams.

- Turėjote nuogąstavimų dėl žinomiausio fiktyvaus nusikaltėlio rolės?

- Tik ne po to, kai susitikai su Bryanu Fulleriu, serialo kūrėju. Jis norėjo papasakoti man istoriją per dešimt minučių. Po dviejų valandų vis dar kalbėjo. Jis žavėjosi „Hanibalu“ kaip žmogus žavisi meilės romanu. Po mūsų pokalbio buvo aišku – tikrai noriu dirbti su tokiu pamišusiu vaikinu.

Aktoriui patinka, kaip jis sako, beprotiški vaidmenys, tačiau filmavimo aikštelėje jis savimi pernelyg nepasitiki.

- Kaip giliai studijavote šiam vaidmeniui?

- Turite galvoje ar aš?.. (Juokiasi.) Be jo valgymo įpročių, H. Lekteris yra klasikinis psichopatas, daugiadimensiškas žvėris. Jis mėgsta meną, muziką, gerą maistą, užsienio kalbas, žudyti taip pat. Tai jo aistra. Netgi meilė. Stengiuosi tai atskleisti... neskamba pernelyg beprotiškai?

- Priklauso nuo to, ką laikote beprotiška.

- Na, jis yra pats žiauriausias monstras, kokį esame matę. Tačiau be šio žiaurumo iš Hanibalo galime daug išmokti. Pavyzdžiui, gyvenimas ant mirties krašto tampa kur kas įdomesnis, nes tai leidžia mums suvokti, kad kasdieną turime jį maksimaliai išnaudoti. Hanibalas neturi laiko mandagumams. Jis atsisako gaišti laiką su kvailais žmonėmis. Ir aš asmeniškai esu visiškai sužavėtas jo pasitikėjimu savimi.

- Kodėl?

- Pats nesu savimi pasitikintis. Kaskart bandydamas ką nors naujo, kaskart dirbdamas abejoju savimi. Nepasitikėjimo jausmas yra mano nuolatinis kompanionas. Tai gali padėti vaidinant bijančius, pamišusius, abejojančius herojus, bet retkarčiais tenka vaidinti ir didvyrius.

- Didvyris, nepasitikintis savimi?

- Žinau, žinau, turėčiau pamiršti šį jausmą – lengviau pasakyti nei padaryti. Vaidindamas stengiuosi pasiekti tašką, kai nebemąstau, o tiesiog esu. Ir, jei pradedu apie tai mąstyti, sąmoningai suvokiu, ką darau, tai įgauna neigiamą efektą. Turiu pakartoti sceną iškart, kai tik suprantu, kas vyksta.

- Režisierius patenkintas jūsų darbu?

- Visuomet primygtinai prašau kartoti scenas, nes žinau, kad suvaidinau nepakankamai gerai. Tiesiog žinau. Nepaisant to, ar direktorius yra patenkintas.

- Ar tam, kad pasiektumėte aktorinės sėkmės, reikia būti vienišiumi?

- Tam tikra prasme aktorių darbas yra ir socialus, ir antisocialus. Dirbdami visąlaik esame apsupti žmonių. Be jų neišsiverstume. Tuo pat metu aktorystė yra vidinis procesas. Turi rasti ir ištirti kitą gyvenimą savyje. Tam turi būti visiškai vienas, kad ir kiek žmonių tave suptų. Privalai to išmokti. Sekti išimtinai savo mintis, klausyti tik muzikos, kuri yra tavyje – tai kažkas nepaprastai įkvepiančio.

- Kaip to išmokti? Vidinė branda? Meditacija?

- Dviračiai. Važinėju dviračiu kiekvieną dieną, jei esu vienas valandai ar dviem, jei mūsų yra grupė – ir ilgiau. Tai mano narkotikas. Paklauskite bet kurio maratonų bėgiko ar trikovininko, visi žinome šį jausmą. Kai sėdi ant savo dviračio, beveik spjaudai kraują, smegenys išskiria endorfinus. Maži nuostabūs dalykai, prie kurių pripranti. Paklaikstu porą dienų nevažinėjęs. Be dviračio žaidžiu futbolą, rankinį, tenisą, o, kai jau ilsiuosi, žiūriu sportą per televiziją.

M. Mikkelsenas yra žinomas visame pasaulyje. Jo sėkmė 90-ųjų viduryje lėmė ir danų kino industrijos suklestėjimą.

- Koks buvo jūsų labiausiai įsiminęs važiavimas dviračiu?

- Kartą Los Andžele mano draugas turėjo du lenktyninius dviračius ir metė man iššūkį. Tuo metu buvau jau kurį laiką nevažinėjęs, tačiau nesinervinau, nes dažniausiai esu pakankamai geros formos. Leidžiamės: aukštyn ir žemyn kalvomis aplink Los Andželą – buvo siaubinga, maniau mirsiu. Ir neturėjau vilties jį nugalėti, kas neįtikėtinai erzino. Po lenktynių pasakiau sau, kad daugiau su tuo nesitaikstysiu. Taigi nusipirkau lenktyninį dviratį, treniravausi, grįžau ir sumaliau jį į miltus. Leiskite pasakyti – buvo labai malonu.

- Ar žinote, kad nelegalu lenktyniauti gatvėse?

- Jūs teisus, žinoma. Ir tai pavojinga, pripažįstu. Vidury Los Andželo gatvių yra drenažo grotos lietaus vandeniui. Jos pernelyg didelės dviračiui pravažiuoti, padangos gali įstrigti, pasekmės – sunkios net keliaujant 50 km/h greičiu. Per vėlai pastebėjau, kad lekiu link jų būtent tokiu greičiu. Žinojau, kad arba sudušiu, arba peršoksiu. Laimei, peršokau ir per plauką grota užkabino tik mažą dalį galinio rato.

- Galbūt turite angelą sargą?

- Nesu religingas. Nerasite mažiau religingo žmogaus už mane. Žinoma, būtų puiku turėti aukštesnę jėgą, tačiau, kol nesame užtikrinti šiuo klausimu, geriau patys vadovaukime savo gyvenimams. Mūsų veiksmai – mūsų atsakomybė. Man patinka galvoti taip.

Pagal užsienio spaudą parengė Gintarė Čiuladaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"