TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

M.Sėjūną buvo pagrobę ateiviai

2013 09 21 6:00
"Su manimi sveikindavosi ir prigėrę žmonės, ir banditai", - tuos laikus, kai buvo labai populiarus TV veidas, prisimena M.Sėjūnas. LNK archyvo nuotraukos

Vyresnė žiūrovų karta į TV eterį grįžusį Mindaugą Sėjūną prisimena kaip linksmuolį, nors šis vyrukas atrodo rimtas ir ramus. Nepateisinęs tėvų noro būti mediku, pašnekovas dėl to nesigaili ir leidžiasi į svarstymus apie televiziją.

- Pirmadienį BTV eteryje prasidėjo antrasis „Prajuokink mane“ sezonas. Darbuojiesi projekto komisijoje. Dažnai juokiesi iš gailesčio?

- Ne. Kam juoktis iš gailesčio? Jei nejuokinga, tai nejuokinga. Juokiuosi, kai pasirodo juokingas žmogus. Nebūtinai linksmas turinys – gali būti juokinga kalbėtojo išvaizda, prisistatymas. Žinau bene visus anekdotus, bet mane nesunku priversti šypsotis.

Trečdalis „Prajuokink mane“ dalyvių tikrai juokingi. Akivaizdu, kad visi kiti labai jaudinasi ir dėl to prakiša. Tai, kad mes baiminamės viešumos, yra mūsų tautos bėda. Mes bijome atrodyti kvailai. Galbūt savo kaimelio ar miestelio scenoje kai kurie žmonės jaučiasi laisvai, o studijoje, kai filmuoja kameros, įsivaizduoji, kad į tave žiūri visa Lietuva. Taip randasi jaudulys, bet reikia įveikti šį psichologinį barjerą. Kas trečias projekto dalyvis nejuokingas.

- Regis, prieš trylika metų kultiniame TV3 infošou „Be tabu“ sukai reportažus kaip landus greitakalbis žurnalistas Mindaugas Seimūnas. Jauti nostalgiją tiems laikams?

- Aišku, kad jaučiu. Užsidėjęs kepurėlę ir akinukus eini prie elito atstovų ir užduodi jiems provokacinius klausimus. Visi į tave žiūri kaip į personažą, gali papokštauti. Tai iš tikrųjų buvo „faina“. Nemanau, kad reikėtų atgaivinti Mindaugą Seimūną – nereikia bristi į tą pačią upę.

- Bene prieš vienuolika metų buvai LNK Lietuvos anekdotų čempionato „Mes – čempionai“ vedėjas. Kodėl niekam nešovė į galvą atgaivinti šį populiarų šou?

- Sunku pasakyti. Tokia kanalo vadovų politika – ko gero, jiems atrodė, kad anekdotų pasakotojai išsisėmė. Tačiau „Mes – čempionai“ buvo galima tęsti šiek tiek keičiant turinį. Anekdotai – dar neišarti dirvonai. Nežinau, ar vesčiau šią laidą, jei būtų nuspręsta ją atgaivinti. Reikia ieškoti naujos kartos vedėjų.

- Kodėl taip retai atsiranda naujų TV veidų?

- Todėl, kad einama paprastesniu keliu – į laidas kviečiami išsukti vardai. Tačiau pamažu atsiranda ir naujų vedėjų. LNK KK2 vedėjai Tomas Ališauskas ir Ugnė Skonsmanaitė eteryje tik keleri metai. Stengiamės atverti duris jauniems žmonėms. Tai sudėtinga, nes rinka maža, o televizijų nedaug. Seniai nesitraukia iš eterio, juos sunku pastumti.

M.Sėjūną nesunku prajuokinti, tačiau pasitaiko, kad jis juokiasi iš mandagumo.

- Televizoriuje tavęs nebuvo šešerius metus – paskutinis tavo vestas projektas buvo TV3 humoro šou „Juokovizija“, finišavusi 2007-aisiais. Kur buvai dingęs?

- Vesti laidą atsieina daug energijos, užsiimdamas tokiu darbu išsibarstai. Kategoriškai atsisakydavau dalyvauti TV projektuose, į kuriuos mane kviesdavo. Kai įsisuka beždžioniavimo televizijoje mašina, žmonės ima tave suvokti kaip personažą, nors tai – tik vaidmuo. Žiūrovai stebi tavo gyvenimo peripetijas, apie tavo rašo žurnalistai, kyla visokiausių gandų. Susipina privatus ir viešasis gyvenimas, braunamasi į tavo namus, o norisi ramybės. Man reikėjo susitelkti ir nesiblaškyti eteryje. Vis tiek visų pinigų neuždirbsi ir ant kelių kėdžių neatsisėsi.

- Pastaruosius penkerius metus slepiesi už kadro – esi vykdantysis KK2 prodiuseris. Kodėl dirbi geltonojoje žiniasklaidoje?

- KK2 nėra geltonoji žiniasklaida. Tai – socialinė ekonominė laida, kuri seniau buvo bulvarinė. Tuo metu visos televizijos darė daug panašių projektų. Šiandien mūsų laidoje bulvaro labai nedaug, tiesa, faktus mes pateikiame kitaip nei žinių laidos. Kalbame žmonių kalba be agentūrinių lozungų.

- Esi dirbęs vykdančiuoju vasarinio LNK pasimatymų šou „Kitas!“ prodiuseriu. Juk tai – viena baisiausių eterio laidų, kurioje viskas režisuojama!

- Netiesa – mūsų kontora visiškai nieko nerežisavo. Jei režisuoji dalyvių kalbas, tai jaučiama. Mes, skirtingai nei kiti, žiūrovams nekuriame pasakų. „Kitas!“ daryta pagal formato taisykles – viskas buvo tikra, auditorija matė tikrus personažus. Stengėmės savo darbą atlikti kokybiškai ir parodyti dalyvius tokius, kokie jie yra. Daug paprasčiau laidos herojui pasakyti, ką kalbėti, bet mes to nedarėme.

- Buvai jau neegzistuojančios prodiuserinės TV kompanijos „Media Investment Group“ direktorius. Bendrovė gamino laidas – BTV „Atvirai“ ir LNK „Panelės TV“. Kodėl suklupote?

- Prodiuserio darbas žiauriai sunkus ir sudėtingas. Tave smaugia biudžetas, kanalų vadovai ir tavo darbuotojai. Televizija mažina biudžetą, o kolektyvas reikalauja pinigų ir garantijų. Mane dusino visi iš eilės. Negalėjau to ištverti – negalėjau miegoti naktimis. Tai buvo visiškas košmaras.

- Tavo tėvai norėjo, kad studijuotum mediciną. Nesigaili pasirinkęs TV kelią?

- Ne. Kol kas jaučiuosi esantis savo vėžėse. Nebūna, kad norėtųsi viską mesti. Priešingai – TV sezonai sutrumpėję, o visi dega noru dirbti. Man darbas yra malonumas.

- O ką daryti, jei nepatinka tavo darbas?

- Nedirbti. Reikia susirasti tokį, kuris patinka. Jei žmogus dirba nemėgstamą darbą, vadinasi, jis tingi ieškoti naujos veiklos arba stokoja išsilavinimo. Lengviausia kaltinti valdžią arba darbdavį. Belskis, ir bus atidaryta. Jei to nedarai, esi mulkis.

- Tavo veidas viešumoje asocijuojasi su humoru. Tau tai nekliudo?

- Nekliudo, nes mane prisimena tik vyresnioji karta – jaunimas nežino. Tais laikais, kai buvau ekrane, gyvenimas buvo komplikuotas – niekur negalėjau ramiai jaustis. Į Palangą nenuvažiuosi, nes visi tave griebia, bado pirštais, girdo ir tempia į svečius. Dėl to daug metų neatostogavau Lietuvoje. Žiaurus šalutinis populiarumo efektas. Su manimi sveikindavosi ir prigėrę žmonės, ir banditai. Žinomi nusikalstamo pasaulio veikėjai kavinėje šaukdavo: „Ateik čia – prisėsk ir pasakok „bajerius“. Prisėsdavau. O ką daryti?..

- Kriminaliniai personažai paprastai geria degtinę. Gerdavai su jais?

- Aišku, kad gerdavau.

- Koks humoras tau labiausiai patinka: lietuviškas, rusiškas, britiškas ar amerikietiškas?

- Man patinka ir amerikietiškas, ir britiškas, ir rusiškas humoras. Turiu visų Charleso Spencerio Chaplino-Charlie Chaplino filmų ir etiudų kolekciją. Klasika.

- Lietuviai paprastai mėgsta lėkštą humorą žemiau juostos...

- Mėgti tokį humorą yra normalu. Mūsų visuomenė puritoniška. Televizorių žiūri etikos sargai. Neduok Dieve, parodysi smurto ar erotikos – apie tai negalima net kalbėti. Siužete apie lytinius santykius negalima rodyti agurko – už tai gali gauti baudą. Dėl moralės perlenkiama lazda. Visi vaidina doruolius, tačiau sėdi internete ir varto mergų nuotraukas. Kai kurie lietuviai – apsimetėliai.

- Gyvenime juokiesi iš mandagumo, nors tau visiškai nejuokinga?

- Žinoma, pasitaiko tokių situacijų. Ateina žmogus ir pasakoja anekdotą. Ką daryti? Negi nesišypsosi?.. Negali šitaip – privalai pasijuokti. Bendravimo kultūra. Mūsų, lietuvių, bendravimas labai žemo lygio. Mes manome, kad pasakyti tiesą į akis yra gerai. Bet juk ne visada to reikia, tai – nemandagumo požymis. Dauguma žmonių nemandagūs ir agresyvūs, mums trūksta išsilavinimo. Lietuviai galėtų būti linksmesni.

- Esi susidūręs su depresija?

- Be abejo, kad taip. Aš to neslepiu. Iškildavo gyvenimo prasmės klausimų. Tai normalu. Ką aš čia veikiu? Ką esu pasiekęs? Kokia prasmė?.. Tokie klausimai turi kilti kiekvienam žmogui.

Gyvenimo prasmė susideda iš smulkmenų, kuriomis galima mėgautis. Prasmė yra atsikėlus palaistyti agurką, išeiti pasivaikščioti su šunimi, pažiūrėti į parskrendantį paukštį ir tualete paskaityti juokingą straipsnį. Mūsų smegenys yra mažiukas kompiuteris. Kaip jį sustyguojame, taip ir gyvename. Yra galybė priemonių, kaip nusiteikti pozityviai ir gyventi teisingai. Kai užklumpa depresija, turi perinstaliuoti savo smegenų kompiuterį. Tai privalo daryti kiekvienas žmogus.

- Itin rimtas klausimas. Ar ufonautai grobia žmones?

- Grobia. Mane irgi buvo pagrobę. Juokauju, esu psichiškai sveikas žmogus. Nė vieno mano pažįstamo nebuvo pagrobę ateiviai. Nors gali būti, kad jie to nesakė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"