TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

M.Tenisonas vienoje vietoje ilgai netvertų

2013 09 21 6:00
M.Tenisonas prisipažino, kad vidinė būsena liko tokia pati kaip anuomet Kaune. Jis jaučiasi kupinas kūrybinių jėgų. Erlendo Bartulio nuotrauka

Legendinės Kauno pantomimos trupės įkūrėjas ir režisierius, latvių dailininkas Modris Tenisonas kaskart sugrįžta į laikinąją sostinę, sovietiniais laikais tapusią vos ne antraisiais namais, ne tuščiomis rankomis. Šį kartą talentingo menininko kūrybos bagaže du nauji pastatymai.

Kauno tarptautinėje bienalės “Unitekstas” nekonkursinėje programoje M.Tenisonas pristatė originalų performansą savitu pavadinimu “Laimos tinklas”. Kitas latvių režisieriaus darbas, beje, parodytas Ukrainoje, - spektaklis “Karalius Mindaugas: valstybės kūrimas”. Spektaklyje vaidina latvių ir lietuvių aktoriai, tarp jų - Sakalas Uždavinys (Mindaugas), Skaidra Jančaitė (Morta). Premjera įvyko Kijeve, Lietuvos žiūrovai kol kas šio originalaus pastatymo nematė.

1966 metais M.Tenisonas įkūrė Vilniuje pirmąją Sovietų Sąjungoje profesionalią pantomimos trupę. Po metų ji persikėlė į Kauną. Penkeri metai – penki profesionalaus pantomimos teatro spektakliai: „Ecce homo“ (1967), „Sapnai“ (1968 ), „Saugokit peteliškę“ (1969), „XX amžiaus cappriccio" (1970), „Koliažas“ (1971). M.Tenisono kolektyvas (jame buvo vos dešimt aktorių, dviejų mimų jau nebėra) tapo žinomas ne tik Lietuvoje kaip kultūrinė ir meninė rezistencija ir dvasinės laisvės siekis nuo sovietinės ideologijos bei estetikos. Už nuopelnus Lietuvos pantomimos teatrui režisierius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Dingo internetas

Vos atvykęs į Kauną M.Tenisonas iš autobusų stoties nuskubėjo į M.Žilinsko galeriją. Kitą dieną čia turėjo prasidėti tarptautinės bienalės renginys. Viena aplinkybė menininkui itin kėlė nerimą – paskutinę akimirką buvo pakeista performanso vieta, ir į tai reikėjo atsižvelgti, kad projektas “Laimos tinklas” būtų tinkamai pristatytas. M.Tenisonas buvo toks pat reiklus ir anuomet, kai režisavo pantomimos spektaklius Kaune: kol iki galo preciziškai nebaigdavo darbo, jam nerūpėjo nei poilsis, nei valgis.

Galerijoje jau darbavosi projekto programinės įrangos specialistas iš Latvijos Armandas Strazdas, vėliau prie svečių prisidėjo performanso bendraautoris dailėtyrininkas Vytautas Tumėnas.

Kol derintos projekto “Laimos tinklas” pristatymo detalės, buvo įdomu stebėti kiekvieną nenuilstančio kūrėjo žingsnį. Kaip jam būdinga, stropiai ir skrupulingumu aiškino jaunai projekto kuratorei, kaip viskas turėtų būti. Vienu metu mergina neišlaikiusi vos nepravirko. Pasirodo, ne tik anos kartos pantomimos trupės nariams, bet ir dabartinei kartai nebuvo lengva įtikti menininkui, niekada nedariusiam nuolaidų nei sau, nei kitiems.

Tačiau kai kitą dieną vyko performansas “Laimos tinklas”, nė vienas iš trijų projekto autorių, tuo labiau bienalės rengėjai, nenumatė, kad per performansą gali strigti internetas - lemiamą akimirką jis neveikė, tad originalus kūrinys prarado esminį dalyką. Popieriaus lape nebuvo galima išspausdinti kiekvienam žiūrovui sukurto Laimos tinklo ženklo ir tą patį ženklą atkurti ant ženkliuko.

Bienalė - be karaliaus Mindaugo

- Ar ne mistika, kad internetas pakišo koją lietuviškam "Laimos tinklo" variantui? - po pasirodymo teiravausi Modrio Tenisono.

- Jei gyvenime ieškosime mistikos, keistų reiškinių galime dažnai pastebėti. (Šyptelėjo.) Tačiau jie neturėtų bauginti. Kai dingo internetas, buvo panaudotas atsarginis variantas - ekrane parodytas pasaulio žemėlapis, pagal kurį sudaromi "Laimos tinklo" ženklai. Tačiau nebuvo galima tų ženklų asmeniškai išspausdinti kiekvienam lankytojui. Bienalės gerbėjai tai galės padaryti kitomis dienomis, o pasibaigus Kauno bienalei „Laimos tinklas“ bus perkeltas į internetą, pagal tam tikrą kodą portalo lankytojai patys susidarys savo ženklą.

- Ženklų kalba paremtas jūsų režisuotas spektaklis „Karalius Mindaugas: valstybės kūrimas“. Kodėl jo nerodėte Kauno bienalėje?

- Bienalės organizatoriams užsiminiau apie naują Karaliaus Mindaugo dramos versiją, tačiau šiam projektui pritrūko lėšų. Teks palūkėti kito karto, nežinau, kada tai bus.

- Kas yra "Laimos tinklas", kaip jis atsidūrė akiratyje?

- Panašių ženklų paieška prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo sukurtas “Laimos tinklas”. Mano tautietis A.Strazdas padėjo sukurti panašų “Zime” projektą. “Zime”, kaip ir “Laimos tinklo”, žymės – tai ženklai, spalvoti grafiniai ornamentiniai brėžiniai, kuriuos generuoja kompiuterio programa, remdamasi vartotojų įdėtais į ją tekstais, nuotraukomis arba garsais. Man dalyvaujant “Zime” projektas buvo pristatytas Vilniuje, Užupio menų inkubatoriuje 2009 metais, kai vyko Europos kultūros sostinės dienos.

Kai pradėjau gilintis į rašto ženklų kalbą, radau stulbinamų dalykų. Man pavyko “atrakinti” ženklą, kai nuo jo pašalinau viršutinį sluoksnį, t. y. jo tinklelį, atradau ženklo kodą. Tarkim, mūsų prosenelės audė juostas nesigilindamos į rašto ženklų reikšmę, o ji labai svarbi ir prasminga. Galiu paminėti, kad per konferenciją man pavyksta išaiškinti ne daugiau kaip tris ženklus, apie kuriuos pasakoju be pertraukos bene tris valandas.

- Tai dabar tapote ir ženklų aiškintoju lyg koks būrėjas?

- (Šyptelėjo) Tiems, kurie turi savo ženklą, bandau paaiškinti jo prasmę. Nesijaučiu esąs būrėjas, nes nemoku burti kortomis. Ženklai yra kas kita.

Naujajame spektaklyje “Karalius Mindaugas: valstybės kūrimas” pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius S.Uždavinys. /Asmeninio albumo nuotrauka

Nenori būti legenda

- Kokių minčių išsivežate iš Kauno?

- Mąstau apie Kauno bienalės ateitį. Po mėnesio reikėtų surengti konferenciją apie ženklus, daugelis apie juos neką žino.

Grįžęs į Rygą, kitą dieną skubėsiu į Maskvą. Kūrybinės kelionės yra nuolatinės mano gyvenime. Kita vertus, vienoje vietoje vargu ar ilgai tverčiau.

- Kaip reaguojate, kai jus pavadina Lietuvos teatro legenda? Ar toks apibūdinimas priimtinas?

- Aš dar esu gyvas, tad nedera mane vadinti legenda. Bet dėl to nė kiek neskauda galvos. Tokiais atvejais visada kartoju: tai ne mano problema! Tai problema tų žmonių, kurie taip sako.

-Turbūt neapsiriksiu teigdama, kad jums pavyko suburti talentingų aktorių pantomimos trupę. Ar su jais palaikote ryšį?

-Trupės keliai išsiskyrė, bet dvasiškai likome artimi. Vilniuje ketinama surengti jubiliejinę fotomenininko Vito Luckaus parodą. Šis menininkas sukūrė fotografijų ciklą “Mimai”. Tikiuosi, kad tokia proga su kai kuriais buvusiais trupės nariais susitiksiu. Žinoma, nebus tų, kurie jau išėjo į amžinybę – Giedriaus Mackevičiaus ir Edgaro Savickio.

Jūratė Mikšytė gyvena Amerikoje, su ja gana dažnai bendrauju per skaipą. Valerijus Martynovas liko Maskvoje, Elena Savukynaitė išsikėlė iš Klaipėdos į Vilnių po vyro, trupės mimo E.Savickio mirties, kad būtų arčiau vaikų ir anūkų. Kristina Andrijauskaitė yra Vilniaus jaunimo teatro aktorė, o Zigmas Banevičius gyvena Vokietijoje.

- Esate sakęs, kad reikia griauti nusistovėjusias gyvenimo normas? Kaip jums tai pavyksta?

- Kam jas griauti?! Anais laikais pantomimos spektaklio "XX amžiaus capriccio" programėlėje įvardijome, kad miesčionys - tai blogio šaknys! Šiandien man atrodo, kad dėl tų miesčionių išsilaikė tas ypatingas Kauno "aromatas". Tai skonio reikalas. Dabar gyvename XXI amžiuje – atsirado visiškai kitokių vertybių.

- Kai Kauno muzikinio teatro sodelyje susidegino Romas Kalanta, “krito” trijų talentingų vyrų galvos. Iš teatro buvo išvaryti Jonas Jurašas ir M.Tenisonas, tuomet vieno geriausių žurnalų “Nemunas” vyriausiasis redaktorius Antanas Drilinga buvo priverstas trauktis iš pareigų, kai žurnalo viršelyje Rusijos Spalio revoliucijos išvakarėse buvo išspausdinta esą nepadori fotomenininko V.Luckaus pantomimos aktorių nuotrauka. Kaip jūs išgyvenote anų laikų tremtį?

- Kai buvo išblaškyta Kauno pantomimos trupė, grįžau į Rygą. Daugiau nei pusę metų buvau tarsi užmigęs letargo miegu. Nekilo ranka ką nors daryti. Paskui kažkaip sugrįžau į gyvenimą, dar esu gyvas. (Šypsosi.) Iš išorės gal kiek pasikeičiau, nes kai kurie anų laikų mano kolegos neatpažįsta. Vidinė būsena yra tokia pati, kokia buvo. Jaučiuosi jaunas ir kupinas kūrybinių jėgų.

Be lietuviškų šaknų

- Po tragiškos žmonos netekties užauginote tris vaikus – dukrą Ilzę, sūnus Juverą ir Peterį. Ar jie pasuko menų link?

- Man keisčiausia, kad vaikai panoro gyventi svetur, nors juos auginome latvių dvasia. Dažnai juos veždavome į sodybą, kad būtų arčiau gimtinės gamtos. Abu sūnus yra ganėtinai toli nuo tėvynės - jie pasirinko Kambodžą, duktė studijuoja Danijoje.

Su teatru nesusijęs nė vienas mano vaikas, jų kelias kitas.

- Lietuvoje sklinda gandų, kad turite lietuviškų šaknų. Esą protėviai kilę iš turtingų dvarininkų, ir jūs ketinate atgauti savo žemes?

- Aš girdejau kitokį gandą, kodėl Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas pasiūlė man, latviui, statyti spektaklį “Karalius Mindaugas”. Atseit trūksta Lietuvoje režisierių?

Galiu tik tiek pasakyti, kad karaliaus Mindaugo žmona Morta buvo latvė. Tad šiuo požiūriu Mindaugas yra ir mums, latviams, savas.

Nežinau, kokiu pagrindu kilo gandas apie mano lietuvišką kilmingą giminę. Tokios kalbos neturi pagrindo. Tušti plepalai!

Nesugrąžins išdavystė

- Ar norėtumėte grįžti į Kauną ir teatre statyti spektaklius?

- Kas šiandien yra Kauno dramos teatras? Arba Kauno muzikinis teatras!? J.Jurašo teatras? Gyčio Ivanausko? Pantomimos teatras!

Žmoguje išlieka tai, ką kartą buvo praradęs. Kas išdavė vieną kartą, tas išduos ir antrąkart!

Tačiau su kai kuriais žmonėmis toliau bendradarbiauju. Su labai talentingais, dideliais savo srities meistrais. Tikiuosi, kad mano naujausias spektaklis bus parodytas Kauno žiūrovui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"