TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Maištavo jaunystėje, maištauja ir 69-erių

2015 08 23 6:00
Pagal kitą dainos „Ace of Spades“ versiją Lemmy Kilmisteris dainuoja: „Nenoriu gyventi amžinai, bet, pasirodo, gyvensiu.“ Užsienio spaudos nuotraukos

„Visi rokeriai turėtų mėgdžioti „Motörhead“, – įsitikinęs šios grupės vokalistas ir bosistas Ianas Fraseris (arba tiesiog Lemmy) Kilmisteris, kuriam šią žiemą, per Kūčias, sukaks 70 metų. Muzikuoja jis jau keturis dešimtmečius.

Išgyveno disko, pank, grandžo laikus, o į jų triukšmingus koncertus paklausyti paskutinio, 21-ojo albumo „Aftershock“, renkasi gerbėjų minios. „Motörhead“ 22-asis studijinis albumas „Bad Magic“ pasirodys rugpjūčio 28 dieną.

Pusė gyvenimo – koncertų turuose

– Prieš ką maištavote 1975 metais, kai įkūrėte „Motörhead“?

– Prieš visus – tėvus, kaimynus, politikus. Mano požiūris nė kiek nepasikeitė.

Anuomet dėvėjau karišką švarką ir buvau užsiauginęs plaukus iki užpakalio. Augau Anglijoje, gimiau kitą dieną, kai tik baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Rokenrolas dar nė nebuvo išrastas. Būdami paaugliai, turėjome klausytis tos muzikos, kurios klausėsi mūsų tėvai. Ji, žinoma, buvo šlamštas. Tuomet pasirodė Chuckas Berry ir Elvis Presley, o mes pamanėme: „Oho! To ir laukėme.“

– Kaip tėvai sutiko jūsų karjeros pasirinkimą?

– Mama tenorėjo, kad gerai pagročiau ir būčiau laimingas. Tėvas mus paliko, kai buvau trijų mėnesių. Vėliau, būdamas 21-erių, sutikau jį picerijoje. Jis man pasakė, kad turėčiau tapti kelionių organizatoriumi. Gerai, kad tuo metu dar nebuvo atnešę man picos, kitaip būčiau uždėjęs ją jam vietoj kepurės.

Susirūpinęs savo sveikata Lemmy prieš porą metų ėmė mažiau rūkyti ir nustojo gerti kokakolą.

– Šiemet švenčiate grupės keturiasdešimtmetį. Kaip iki šiol likote tokie populiarūs?

– Ignoruodami madas. Roko nereikia pernelyg interpretuoti. Mes grojame garsiai ir greitai. Žmonės renkasi į mūsų koncertus.

– Grojote visame pasaulyje – nuo Japonijos iki Argentinos. Esate viena pirmųjų Vakarų grupių, pasirodžiusių komunistinėje Jugoslavijoje. Ar kada nors susimąstėte, kodėl tokių skirtingų kultūrų žmonės mėgsta tą pačią muziką?

– Dėl to, kad rokas – tarptautinis. Išgirsti muziką ir žaibo tvyksnis nukrečia stuburą. Pagrojame tris akordus ir žmonės jau šėlsta.

Roko „fanai“ Japonijoje – išprotėję. Jie susišukuoja Elvio ežiuku, tam turi tobulai tinkamus plaukus. O jau moterys! Aš nebe taip gerai atrodau, kaip atrodžiau anksčiau, bet jos vis dar nori mane pamatyti užkulisiuose po pasirodymų.

Nedirbo nė dienos

– Kodėl niekada nebuvote vedęs?

– Nes niekada nesutikau moters, kuri priverstų mane nesižvalgyti į kitas (juokiasi). Iš tiesų keista. Bet po koncertinius turus mes važinėjame jau 40 metų. Tai anaiptol netinka stabiliems santykiams.

Turiu du vaikus. Mano sūnus – muzikos prodiuseris, gyvena keliaudamas kaip ir aš. Puikus gitaristas ir pianistas.

– Kaip sekasi įrašinėti naują albumą?

– Neblogai, tik šiuo metu dingo įkvėpimas. Tai truks porą dienų.

– Ką tokiu atveju darote?

– Laukiu, kol praeis. Visąlaik praeina. Daina, apie kurią vakar manei, kad jos parašyti neįmanoma, bėgant laikui ateis. Peržiūriu senas. Dirbdami studijoje nieko neplanuojame, tai padeda.

Kol dar nebuvo įkūręs „Motörhead“, Lemmy (kairėje, šalia – gitaristas Eddie Clarke

– Sakoma, jei mėgsti savo darbą, tai visą gyvenimą nė dienos nedirbi. Tiesa?

– Per savo gyvenimą nedirbau nė dienos, nes muzikos nelaikau darbu. Ji – kaip užsitęsęs hobis. Mano gyvenimas. Be „Motörhead“ kito ir neturiu.

Kartą įrašėme dešimt garsajuosčių, ir jas ligoninėje grojo vaikams, ištiktiems komos. Vienas jų pabudo. Vien dėl to buvo verta groti visą gyvenimą, ar ne?

Patarimas – auginti plaukus

– Turiu teoriją apie „Motörhead“ sėkmę – rokerių įvaizdį sukūrėte dar tada, kai buvo itin mažai maištautojų...

– Teisingai. Nebėra jaunų roko žvaigždžių, bent jau tokių, kurias pamatęs pasakytum: „Oho!“

Visi jaunuoliai šiandien groja alternatyvųjį roką. Alternatyva – kokia šlamšto krūva! Alternatyva kam? Jie turėtų mus mėgdžioti, nes niekas kitas mūsų neperspjaus.

– Kai groti pradėjote XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, manėte, kad grosite iki pat šios dienos?

– Iš tiesų niekada nesvarsčiau, ar priėmiau teisingus sprendimus, ir kiek visa tai truks. Tiesiog pagalvodavau, ar turiu pakankamai pinigų naujai gitarai.

– Šiemet jums sueis 70 metų. Kaip netapote paniuręs nuoboda?

– Na... Dirbi biure, ar ne?

– Taip.

– Užsiaugink ilgus plaukus.

– Nemanau, kad kam nors tai rūpėtų.

– Užsiaugink vis tiek. Nustebsi, kiek žmonių tai vis dar „užknisa“.

Parengė GINTARĖ ČIULADAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"