TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

"Mano pareiga - būti našle"

2007 12 29 0:00
M.Litvinenko sako norinti, kad jos vyro pranešimą, kuris užfiksuotas dokumentiniame filme, išgirstų visas pasaulis.
Scanpix nuotrauka

Buvusio Rusijos federalinės saugumo tarnybos karininko Aleksandro Litvinenkos našlė Marina yra gyvas simbolis. Kol kas ji negali grįžti į įprasto gyvenimo ritmą.

Ji vilki juodus drabužius. Kalba tyliai. Santūriai šypsosi. Atrodo drovi. Tačiau taip nėra. Kiekvieną kartą, kai padavėjas ateina nunešti lėkščių, moteris pasisuka link jo ir sušnabžda: "Ačiū, buvo nuostabu."

34 metų M.Litvinenko prisimena baisią istoriją: jos vyras Aleksandras, į Angliją pabėgęs rusų žvalgybininkas, 2006-ųjų lapkritį buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu-210. Kaip teigė britų policija, mirtinų nuodų į arbatą su citrina įbėrė kitas buvęs slaptas rusų agentas. Šio epizodo siaubas disonuoja su Marinos ramybe. Šnipų žmonos įsivaizduojamos kitaip.

Marina atvažiavo į Ispanijos sostinę Madridą pristatyti dokumentinio filmo apie savo vyrą. Kino juosta, kurią sukūrė režisierius Andrejus Nekrasovas, pavadinta "Litvinenkos byla".

Našlė atsisėda prie stalelio. Išklausiusi padavėjo siūlymų ji užsisako arbatos su citrina! Ir pradeda pasakoti: "Tą dieną Aleksandras gurkštelėjo tik kelis gurkšnius arbatos. Jei būtų išgėręs visą puodelį, būtų miręs tą pačią naktį." Jos žvilgsnis tampa mįslingas, kai ima prisiminti nakties įvykius. "Saša iškart pajuto nuodus. Iš ryto, prieš važiuodamas į ligoninę, jis man pasakė, kad prabudo jausdamas, tarsi širdis buvo keletą minučių nustojusi plakti. Tada atidarė langą, nes jam trūko oro", - kalba Marina.

Paskui buvo 20 dienų agonija, kurią įamžino televizijos kameros. A.Litvinenka liko be plaukų, jautė, kad vidaus organai pamažu nyksta. "Likus kelioms minutėms iki mirties Sašai buvo pasakyta, kokia medžiaga jis nunuodytas. Dar šiek tiek, ir mes nieko nebūtume sužinoję. Polonio-210 galima rasti tik gyvame organizme, per skrodimą

jo aptikti neįmanoma. Tada tai galėjo būti idealus nusikaltimas", - aiškina našlė.

Per kelis metrus nuo Marinos stalelio sėdi 13-metis sūnus Anatolijus. Jis pietauja su bičiuliais, tarp kurių - dokumentinio filmo režisierius A.Nekrasovas. Mama leidžia vaikui užsisakyti patiekalų. "Buvo netikėta, kai 2000 metų gruodį Saša nusprendė bėgti iš Rusijos ir važiuoti į Londoną, kur dabar mudu su sūnumi ir gyvename. Mes iškeliavome beveik neturėdami bagažo. Visiškai nepasiruošę tokioms permainoms. Nemokėjome kalbos, nežinojome, kaip reikės pragyventi. Bet pirmiausia klausiau savęs, ar Anatolijui patiks gyventi ne Maskvoje. Jei vaikui gerai, mums, tėvams, taip pat gerai", - pasakoja moteris.

Kai baigia gerti arbatą su citrina, Marina tęsia: "Aš taip pat prisikvėpavau polonio - ilgą laiką būdama šalia Sašos ir rūpindamasi juo. Kol kas niekuo nesiskundžiu, tačiau man sakė, kad didėja rizika susirgti vėžiu."

Prieš tapdama gyvuoju simboliu A.Litvinenkos našlė Londone, o prieš tai Maskvoje dirbo šokių mokytoja. Dabar ji norėtų vėl gyventi įprastą gyvenimą, bet kol kas negali. Mano, kad dar ne laikas. "Mano pareiga - būti našle, padaryti taip, kad vyro pranešimą, kuris užfiksuotas dokumentiniame filme, išgirstų visas pasaulis", - teigia moteris.

Ar ji visada rengiasi juodai? "Tokia būsiu ne visą gyvenimą, - sako Marina. - Net dabar, kai einu apsipirkti ir drauge veduosi sūnų, jis man renka ryškius drabužius ir prašo apsivilkti. Berniukas manimi rūpinasi. Anatolijus žino: jei man bus gerai, ir jam viskas bus gerai."

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"