TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Marijaus Žiedo šypsenų revoliucija

2012 06 30 9:22

Žinomas diktorius, filmų įgarsintojas ir laidų vedėjas Marijus Žiedas kiekvieną vakarą matomas LTV ekrane. Tačiau jei manote, kad "Panoramos" veidas - būtinai rimtas, žiniasklaida jus labai smarkiai suklaidino.

Iš tiesų visuomet besišypsantis žinių vedėjas skatina šypsotis ir kitus. "Juk tai nieko nekainuoja", - juokiasi M.Žiedas. Dar "Teleloto" žaidimo laikais jis vykdė visuomenės "atvirėjimo politiką". LŽ su juo kalba apie televiziją, pramogas ir laisvalaikį.

Pamirštas dainius

- Dažnai pasakojate istoriją, kad jūsų balsą išgirdo "M-1Plius" laidoje "Tavo daina". Ar vis dar užtraukiate?

- Dainuoti mėgstu, bet radijo konkursuose nebedalyvauju (juokiasi). Iš tiesų klausausi tik Lietuvos ir Žinių radijų. Turbūt kiekvieno vyro gyvenime ateina laikotarpis, kai muziką ir šokius pakeičia domėjimasis naujienomis, šaliai svarbiais įvykiais.

- Jus kvietė prisidėti prie kokio nors televizinio dueto?

- Manęs daug kas to klausia ir dar labiau stebisi, kad į tokio tipo projektus niekada nebuvau kviestas. Nesakau, kad beldžiuosi į jų duris. Tiesą pasakius, iš daugelio dainavimo projektų esu žiūrėjęs tik tuos, kuriuos rengė LTV, pavyzdžiui, "Triumfo arką".

- Ar būtumėte tas veikėjas, kuris tokiame šou darytų pramogą, inicijuotų linksmybes?

- Veikiausiai būčiau nuobodus tipas. Gal tai suprasdami laidų prodiuseriai manęs ir nekviečia? Liūdna, kai komercinėms televizijoms reikia išpūsti burbulą, kad pritrauktų auditorijos. Turbūt darausi bambeklis, bet negi negalima sukurti ko nors, kas turėtų išliekamąją vertę? Laikausi nuomonės, jog televizijai nederėtų pataikauti auditorijos skoniui, bet ji turėtų ugdyti žiūrovą. Juk Lietuvoje tiek įdomių žmonių!

- Koks laidų formatas jums įdomus?

- Tarkime, "Mūsų dienos kaip šventė" (LTV laida, kurios tikslas - prikelti užmirštas lietuvių autorių dainas - aut.) vieniems kvepia senienomis, bet iš tiesų tai - klasika, su kuria užaugo visa mūsų karta. Tai ir įdomu, ypač jei pagalvotume, kokią didelę įtaką ši muzika padarė Lietuvai, kaip svarbu išgirsti, ką sako gerbiami žmonės, savo vardą išsikovoję talentu ir sunkiu darbu, o ne burbulų pūtimu.

- Gręžiatės į klasiką?

- Turbūt. Nesu priešiškas naujovėms, bet būtent praeityje randu vertybių, į kurias mes galime atsiremti šiandien, kad sukurtume ką nors prasmingo.

Amžinas laidų vedėjas

- Kai LŽ kalbino Tarasovus, Violeta užsiminė, kad mielu noru vestų kulinarinę laidą. Kokiu netradiciniu amplua norėtumėte save išbandyti?

- Neseniai sporto žurnalistams prasitariau, kad mielai dalyvaučiau kokiose lenktynėse. Prisimenu, dar su šviesaus atminimo dainininke Janina Miščiukaite dalyvavome traukos lenktynėse, kurios buvo kupinos adrenalino. Tai - vienas įdomesnių gyvenimo įvykių.

- Kadaise eteryje su jumis kalbėdamas Algimantas Čekuolis juokavo, kad televizijos laidas ves tol, kol bus gyvas. Ar galite jam paantrinti šiuo reikalu?

- Kai iš "Teleloto" perėjau į "Panoramą", tuo lūžio ir apsisprendimo laikotarpiu svarsčiau, kur save matau po dešimties metų. "Teleloto" vedėju savęs nelabai įsivaizdavau, tačiau "Panoramos" - taip. Ir išties, turime pavyzdingų diktorių, kaip Juozas Baranauskas, kuris laidas vedė iki garbaus amžiaus ir yra prisimenamas su didžiausia šiluma. 

- Ar dar liko kur kilti karjeros laiptais?

- Žinių vedėjo kėdėje jaučiuosi puikiai, mano svajonė išsipildė. Kartu tai ir vienas minusas, nes pradedi svarstyti - o kas toliau? Kai pasieki tokią poziciją, aprimsti gerąja prasme. Tuomet iš tikrųjų gali atsidėti tobulinimui to, ką darai.

"Teleloto" mokė džiaugtis

- Gatvėje jus atpažįsta, užkalbina. O ką užkalbinate jūs?

- Kai vedžiau "Teleloto", mane dažniausiai užkalbindavo vaikai. Suaugusieji - ne tokie drąsūs. Laidoje sutikdavau daug žmonių. Visų jų, atrodo, nė neprisimintum, bet kartais einu gatve, pamatau pažįstamą veidą ir pasisveikinu.

Prieš 15 metų grįžus iš viešnagės Jungtinėse Valstijose, situacija buvo kitokia. Užsienyje pamačiau, kad amerikiečiai laisvesni, šypsosi. Jei pagauna akių kontaktą, paklausia, kaip laikaisi. Laukinio kapitalizmo Lietuvoje žmonės buvo pikti, nelaimingi. Netikėtai pačiam sau pradėjau socialinį eksperimentą: kieme, parduotuvėje ar įstaigoje sveikindavausi su sutiktaisiais, užkalbindavau juos, dalydavau šypsenas. Prisipažįstu, pirmosios reakcijos buvo nepatiklios.

- "Teleloto" pradėjote vesti po kelerių metų - 2000-aisiais. Ar auditorija vis dar buvo susikausčiusi?

- Pirmo mano vesto žaidimo metu, netgi pirmas pakviestas žiūrovas laimėjo automobilį. Pamenu, jo veide nesujudėjo nė vienas raumuo. Koks buvo, toks ir liko. Ir tuomet jo pasveikinti atbėgo sūnus, kokių 9 metų berniukas. Vaikas priėjo prie tėčio ir paspaudė jam ranką. Nevertinu žmonių iš pirmo žvilgsnio, bet tai buvo smūgis - iki tol maniau, kad žmonės moka išreikšti džiaugsmą. Juk jie laimėjo automobilį! O gal tiesiog šeimoje jausmai buvo reiškiami gerokai šilčiau?

Tačiau karjerai "Teleloto" einant į pabaigą pastebėjau, kad žaidėjai pasidarė gerokai laisvesni, džiaugdavosi šokinėdami ir nebebijojo reikšti emocijų. Gal jiems tiesiog reikėjo pavyzdžio, kad kas nors paskatintų su šypsena? Kadangi visuomet skatinau, jaučiuosi prisidėjęs prie Lietuvos visuomenės atvirėjimo.

Laisvalaikis - šeimai

- Vasara jums - darbymetis ar atostogos?

- Informacinės laidos neturi aiškios sezono pabaigos ar pradžios. Mums darbymetis tol, kol būna įvykių - visada (juokiasi). Šiltuoju metų laiku dirbti sunkiau, apima keistas jausmas, nes po "Panoramos" vis dar būna šviesu. Sunku suderinti laisvadienius ir gerą orą. Kaip tame anekdote - kaip gaila, kad vasara pasitaikė ketvirtadienį.

- Sulaukiate priekaištų iš šeimos dėl užimtumo?

- Šeima yra tai, dėl ko verta gyventi, gyvenimo prasmė. Taip, artimieji yra tie, kurie mane saugo, proto balsas, kuris liepia sustoti. Kartais mažoji Elzė klausia: "Tėti, o tu rytoj vėl į darbą eisi?" O tas rytojus būna šeštadienis, kuris man laisvas tik kas antrą savaitgalį. Pasakau jai, kad būsiu namie, ir ji vėl klausia: "Tikrai, visą dieną?" Tuomet iki skausmo supranti, jog vaikui be galo svarbu, kad tu būtum namie. Darbui skiriu daug laiko, bet dar daugiau dėmesio reikia šeimai, artimiesiems.

- Renkatės aktyvų laisvalaikį ar poilsį, žiūrint į jūrą?

- Poilsį. Nesu aktyvistas - man patinka pažaisti krepšinį, futbolą kieme su vaikais, kasmet stengiamės nuvažiuoti į Palangą, bet ne į Basanavičiaus alėją, o ten, kur ramiau, tyliau ir daugiau gamtos. Visais kitais metų laikais gyvenu tuo pačiu ritmu darbas-namai-darbas.

- Ar tai - rutina?

- Negaliu sakyti, kad mano darbas - rutina. Juk čia kiekvieną dieną vis kitokios žinios, kiti žmonės. Svarbu, kad šiame rate, kuriame kasdien sukiesi, ištrūkimo akimirkos būtų kiek įmanoma kokybiškesnės.

- Kokios pramogos jums yra kokybiškos?

- Tos, kurios pakeičia įprastinių pramoginių laidų žiūrėjimą. Metų pradžioje patyriau nušvitimą - atradau Lietuvos rusų dramos teatrą. Apsilankiau spektaklyje "Vargas dėl proto" pagal Aleksandro Gribojedovo pjesę, ir ši klasika mane pritrenkė. Tai buvo nepalyginamai geriau nei visa tai, ką esu matęs anksčiau. Ilgus dešimtmečius gyvenau Vilniuje ir nežinojau, kad tomis pačiomis gatvėmis vaikšto tokie aktoriai ir režisieriai, kurie daro tikrus stebuklus. Būtent tokių stebuklų ir reikia ieškoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"