TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Matematinės pasakos pagal Pleputę ir Smalsutę

2016 09 24 6:00
Lina Matiukaitė (kairėje) ir Ieva Kilienė, parašiusios skaičių pasakas, žada ir toliau matematiką vaikams pateikti linksmai. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dvi jaunos merginos iš Kamajų miestelio (Rokiškio r.) Lina Matiukaitė ir Ieva Kilienė sumanė, parašė ir išleido pasakų vaikams knygelę, kurios pagrindiniai herojai – skaičiai. Merginos siekia įrodyti, kad matematika nėra sausas mokslas, jos galima mokytis linksmai ir nenuobodžiai.

„Ieva – matematikė, aš labiau linkusi į literatūrą. Kadangi literatai dažnai būna gerokai „nuplaukę“, draugystė su Ieva buvo tas įžeminimas, kurio man labai reikėjo. Paskutinėse mokyklos klasėse per fizikos pamokas sėdėjome viename suole ir jau tada pokštaudamos pradėjome rutulioti visokias linksmas idėjas ateičiai“, – pasakojo Lina, pasirašiusi skaičių pasakų knygą „Jei mėnulis būtų nulis“ Linos Pleputės pseudonimu. Jos bičiulė ir bendraautorė Ieva mažiesiems skaitytojams prisistato kaip Ieva Smalsutė. Abi tvirtino, kad šie pseudonimai taikliai atskleidžia jų skirtingą prigimtį.

Matematika visur

Merginų įsitikinimu, matematiką galima aptikti pačiose neįtikimiausiose vietose – kepyklėlėje, kelnių sagose, net rugiagėlėse. Tada jos mokytis daug įdomiau. Be to, klausydami ar patys skaitydami pasakas, vaikai skaičius įsimena geriau, negu bandydami sausai atkartoti jų seką nuo nulio iki devynių. „Dabartinė karta tobulėja milžinišku greičiu. Šiems vaikams nebeįdomu tiesiog mokytis matematikos – ji turėtų būti integruota į pramogas ir praktinį patyrimą. Esame tikros, kad visus skaičius, kuriuos reikia išmokti, galima sudėti į pasakas, žaidimus, gėlių žiedus ir supermenų skrydžius“, – kalbėjo merginos.

Jau studijuodama sostinėje verslo informacijos vadybą Lina vėl sutiko savo mokyklos draugę Ievą. Ji Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete krimto aukštuosius ekonometrijos mokslus. Matematikė prisipažino bičiulei svajojanti padaryti ką nors tokio, kad šis mokslas žmonėms neatrodytų toks baugus, kad matematika būtų atviresnė, suprantamesnė ir smagesnė visuomenei. Linai iškart toptelėjo mintis: reikėtų pradėti nuo vaikų – parodyti, jog matematika gali būti lyg žaidimas. Draugės sėdo rašyti pasakų. Keletą jų paskaitė vienoje radijo laidoje, platino per socialinius tinklus. Devynias į knygutę sugulusias pasakas sukūrė per pusantrų metų. Pasak Linos, jau turėdamos rankraštį jos kreipėsi į „Šviesos“ leidyklą ir buvo maloniai priimtos. „Praėjusių metų balandį nunešėme leidyklai savo darbą. Kai sužinojome, kad knygutę išleis, puolėme ją tobulinti. Visą vasarą bendravome, ko gero, po dvidešimt tris valandas per parą. Vis dailinome, taisėme pasakas, kūrėme. Kadangi Ieva baigusi mokslus grįžo į gimtąjį Rokiškio rajoną, o aš likau Vilniuje, daugiausia bendravome internetu“, – prisipažino Lina.

Matematikos miestelio gyventojai

Siekdamos žaismingai pateikti mažiesiems skaitytojams matematikos žinias, knygelės autorės Matematikos miestelyje apgyvendino žmogeliukus-skaičiukus. Kiekvienas jų turi savitą charakterį, charizmą ar bjaurių įpročių. Skaičių pasakų autorės Linos manymu, nebūtina, kad visi herojai taptų vaikų numylėtiniais, jaunasis skaitytojas gali kurio nors personažo ir nemėgti. Bet vis vien jį prisimins, o drauge išmoks ir skaičių. „Mažieji gal net nesupras, kad mokosi, manys, jog tai tiesiog žaidimas. Tačiau skaitant pasakas skaičių seka vis tiek nuguls į jų galveles, ir štai žiūrėkite – vaikas jau moka skaičiuoti net nepradėjęs rimtai mokytis. Mes to ir siekiame“, – sakė Ieva, šiuo metu studijuojanti matematikos didaktiką magistrantūroje. Matematika ją traukė nuo vaikystės. Šis mokslas merginai atrodė nė kiek ne nuobodus, priešingai – labai patrauklus. Šiuo metu gimtinėje ji moko vaikus matematikos, ir daro tai kitaip negu visiems įprasta – linksmai.

„Su Ieva kurdama šias pasakas įsivaizdavau ramius vakarus, kai vaikams jaukiai įsitaisius po šilta antklode ramiu balsu prieš miegą knygelę jiems skaito vienas iš tėvelių. Manau, jog matematika – tai bendravimas: nors ir dvi minutes, bet kasdien ir būtinai šimtu procentų įsitraukiant. Be to, knyga puikiai tiks ir pradinukams, kurie jau patys pradeda mėgti rašytą žodį. Smagiausia būtų, jei mano pirminė svajonė apsiverstų aukštyn kojomis ir pasaką prieš miegą tėveliams perskaitytų patys vaikai“, – pasidalijo vizija L. Matiukaitė.

Iš kasdienybės rėmų

Jaunoji autorė mano, kad skaičių pasakos galėtų būti skaitomos ir darželinukams. Jose, pasak Linos, suguldyta daug moralinių vertybių ir mokslinių pagrindų, apie kuriuos suaugusieji gali padiskutuoti su mažaisiais. „Tarkime, mūsų pasakos ketvertukas: jis aiškina apie keturias pasaulio šalis – šiaurę, pietus, vakarus ir rytus. Skaitydami šią pasaką tėvai ar auklėtojai turi puikią progą patyrinėti su vaikais ne tik skaičius, bet ir geografiją, apsidairyti, kuria kryptimi yra tos šalys“, – aiškino pašnekovė.

Lina ir Ieva tiki, kad pasaka skatina vaizduotę ir tada, kai mes jau visiškai įsitraukę į užburiantį siužetą, pradeda subtiliai mokyti: ugdo moralines vertybes, pasitikėjimą savimi, lavina kalbą, turtina žodyną, skatina mąstyti kūrybiškai. Pasak autorių, knygelė yra literatūrinis mokymosi žaidimas ir kartu kvietimas į pasaulį žvelgti linksmiau: „Ar tai pasaka, ar matematika, skaitytojas nuspręs pats. Svarbiausia, kad kūrinys stumtelėtų vaizduotę iš kasdienybės rėmų.“

Skirtybių vienybė

Jaunos moterys juokėsi, kad išleidusios skaičių pasakų knygą iš aplinkinių nuolat sulaukia klausimų: gal jos rengiasi būsimai motinystei? Tačiau Lina tikino, jog abi su Ieva kol kas pačios jaučiasi kaip vaikai. Būtent tas vidinis jausmas ir išprovokavo idėją imtis pasakų žanro. Be to, bičiulės prisipažino, kad jųdviejų ryšys labai tvirtas – viena kitą supranta iš pusės žodžio, dažnai baigia viena kitos pradėtą sakinį. Tas supratimas ir skatina veikti. Merginos klauso savo vidinio vaiko balso, kuriam nėra neįmanomų dalykų, kuris skatina jas veikti. „Dar norisi tą vaiką vis pamaloninti saldainiais, kad krykštautų, išdykautų, suteiktų mums polėkio“, – šypsodamosi kalbėjo Pleputė ir Smalsutė.

Tai, kad viena draugių yra tiksliukė, o kita – humanitarė, pasak Ievos, sukuria itin harmoningą jų bendrystę. Lina mėgsta daug kalbėti, prisigalvoja įvairių idėjų, Ieva linkusi analizuoti situaciją. Merginos, susiejusios skirtingus gebėjimus, jaučiasi papildančios viena kitą, o skirtumai jas daro stipresnes. „Mūsų tandemas atsirado bėgant metams. Mokykloje buvome tiesiog draugės, smagiai leidome laiką. Kai pradėjome studijuoti, iš pradžių taip pat tiesiog retkarčiais susitikdavome. Tačiau vienu metu atsitiko taip, kad tapome neišskiriamos. Lina – labai pozityvus žmogus, ji visose situacijose randa išeitį, yra gyvenimo varikliukas“, – šiltai apie draugę atsiliepė Ieva. Lina pabrėžė, kad Ievos racionalumas suteikia jų santykiams harmonijos, sveiko padėties matymo.

Bičiulės, paragavusios rašytojų duonos, sako užkibusios rimtai. Spaudai parengtas dar vienas jų bendras darbas. Tiesa, šį kartą tai bus ne pasakos, o kiek vyresniems vaikams skirta matematikos užduočių knyga. „Norime šiek tiek „iškratyti“ mokymą iš mokyklinio suolo, parodyti, kad tai gali būti linksma ir smagu. Ieva mane nuolat uždega matematika. Kartą ateina ir sako: „Ar žinai, kad yra trupmenų muzika?“ – kūrybinį draugių tandemą linksmai iliustravo Lina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"