TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Mediko atostogos - kur saulė nenusileidžia

2012 07 21 7:58
Chirurgas G.Rauba laive su ką tik ištrauktais ešeriais. / Asmeninio albumo nuotraukos

Daugelis žmonių atostogoms renkasi pietinius kraštus, o mikrochirurgas Gediminas Rauba per atostogas atsidūrė 500 km už poliarinio rato. Kodėl medikas nesirinko vasaros poilsio po palmėmis, bet patraukė į šiaurę, kur net saulei šviečiant vėjai žvarbūs?

Ar žinomam medikui vėsa patinka labiau negu šiluma? "Oras būna geras arba labai geras, kitokio nebūna", - su šypsena tvirtino gamtą mėgstantis vienas Lietuvos mikrochirurgijos pradininkų G.Rauba. Ir pridūrė, kad gali būti tik netinkama apranga.  

"Nuo mano ir sesės jaunystės mama juokdavosi iš mūsų, kai keliaudavome į kalnus, - prisiminė G.Rauba. - Sakydavo, kad vasarą mes ieškome žiemos, nors Lietuvoje šiltasis sezonas ir taip trumpas, o mes iš jos pabėgame, kad vaikščiotume per sniegą." Tuo metu, kai kalbėjomės, ant mediko stalo gulėjo knyga apie keliones. Joje yra ir jo nuotrauka, datuota 1982 metais, bei nurodyta vieta - Pamyras. Po kalnus anuomet jis keliaudavo kaip Lietuvos alpinistų rinktinės gydytojas.  

Taigi nenuostabu, kad tuo metu, kai vėsoką lietuvišką vasarą žmonės traukia į pietus pasilepinti šilumoje, G.Rauba sėda prie automobilio vairo ir važiuoja šiaurėn, kol atsiduria net už poliarinio rato. "Mėgstu vairuoti, tada kelionė neprailgsta", - sakė gydytojas.   

Didžiausias G.Raubos laimikis svėrė 21,5 kg.

Vieni vyrai

Šios vasaros atostogoms chirurgas pasirinko Norvegiją. Birželio antroje pusėje į kelionę išsiruošė trys automobilių ekipažai - iš viso 12 vyrų. Nuo Vilniaus iki Norvegijos jūros pakrantės jie įveikė apie 2000 km. Į kompaniją moterų nekvietė, nes sąlygos buvo atšiaurokos. Užpoliarėje oras įšildavo iki 7-8 laipsnių, žemė buvo apaugusi žole, skleidėsi berželiai, iš jūros atpūsdavo stiprokas vėjas. Toliau kalnuose buvo matyti sniegas.

Apsistoti buvo pasirinkta Norvegijos Sorojos sala, esanti apie 500 km už poliarinio rato. Šiuo metų laiku ten yra nesibaigianti diena - saulė apskritai nenusileidžia, todėl nesutemsta.

Vietą, kurioje praleido savaitę, medikas vadino žuvų gaudymo kempingu. Jį įkūręs lietuvis. Pakrantėje stovi šeši nameliai. Yra prieplauka su nedideliais laivais. Norvegų gyvenvietė įsikūrusi kiek toliau. Vienas namelis ir laivelis paprastai nuomojamas keturiems žvejoti atvykusiems žmonėms. Jie gauna ir visą reikalingą įrangą.   

Saulėta Joninių naktis

Ar lietuviams netrukdė, kad visą parą būdavo šviesu? "Nedidukas mūsų kambarys, kuriame buvome apsistoję keturiese, turėjo užtraukiamas užuolaidas. Be to, mes taip pavargdavome, kad miegodavome kietai, net vienas kito knarkimo negirdėdavome", - pasišaipė G.Rauba. Jis prisiminė, kaip saulė švietė Joninių naktį. Lietuviškos šventės vyrai nerengė - laužo nekūrė ir vainikų nepynė. "Gal todėl, kad ten šalia nebuvo moterų", - nusišypsojo chirurgas. Tąsyk vyrai taip pat ėjo į jūrą. Lietuviai žūklaudavo įvairiu paros metu. Išplaukdavo ir ryte, ir naktį, nes tamsa jūros niekada neapgaubdavo. "Mums pasisekė, nes orai buvo geri, - teigė G.Rauba. - Kadangi saulė nenusileisdavo, neatšaldavo."  

Žvejus visur lydinčios žuvėdros.

Jūros liga

Šioje vyrų kompanijoje buvo du medikai: G.Rauba, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas, ir jo kolega iš to paties skyriaus. Klausiamas, kokių priemonių buvo vaistinėlėje, kurią pasiėmė keliaudamas į šiaurę, gydytojas sakė: "Kadangi žvejojant smulkių traumų sunku išvengti, o dar vanduo sūrus, žaizdos blogai gyja, susidedi įvairių tepalų, pleistrų, jodo tirpalo..."  

Vyriškos komandos kelionę žvejoti šiaurėje galima vadinti sėkminga. Didesnių traumų ar nemalonumų nebuvo. Turbūt didžiausia bėda buvo jūros liga, užpuolusi kai kuriuos vyrus. Ją sukėlė didelės bangos, kai lietuviai pirmą kartą išplaukė žvejoti. Kadangi laivelis dreifuoja, bangos jį supa. Ir užsupa taip, kad pradeda pykinti. Tąkart vyrams teko grįžti į krantą. Kad kitą kartą taip nenutiktų, pagelbėjo vaistai - specialios tabletės. Pačiam chirurgui jų neprireikė.

Vienas netikėtumas

Turbūt nemaloniausias nutikimas buvo, kai jau esant jūroje sugedo laivo variklis. Tačiau vienam komandos narių pavyko jį pataisyti, ir vyrai lėtai grįžo į krantą. "Atviroje jūroje buvo nelabai jauku, - neslėpė G.Rauba. - Kai grįžome į įlanką, jautėmės drąsiau." Jis sakė, kad yra uolų, į kurias nevaldomas laivas gali sudužti, arba srovės gali nunešti jį tolyn į atvirą jūrą. Gydytojas teigė, kad tokiame laive yra navigacijos prietaisai, siųstuvas, per kurį galima susisiekti ar siųsti SOS signalą, veikia mobilusis ryšys.

Chirurgas sakė, kad daugiau ekstremalių nuotykių nepatyrė. Niekam neprireikė ir jo, kaip mediko, pagalbos. G.Rauba pasakojo, kad, išplaukus į jūrą, nuo vėjo ir drėgmės saugodavo neperšlampamo audinio kombinezonai su gobtuvais. Ant jų apsivelkamos gelbėjimo liemenės. O kūno šilumą sulaikyti padėdavo terminiais vadinami drabužiai, kuriuos pasivilkdavo po kombinezonais.

Kiek laiko būti jūroje, apribojimų nebuvo. Vyrai žvejodavo, kol pavargdavo arba kol pabosdavo. Aišku, apsidairydavo, kad oro sąlygos nepradėtų kelti pavojaus. G.Rauba su šypsena prisiminė: "Kartą grįžau naktį, užsidėjęs akinius nuo saulės. O mano laive visi jau miegojo."

Šiaurinės Norvegijos gamtovaizdis - uolos, kur peri paukščiai.

Žuvys ir žuvėdros

Žuvis vyrai gaudė jūriniais spiningais ir ritėmis. "Specialus valas labai stiprus", - aiškino G.Rauba, klausiamas, kaip pavykdavo išlaikyti dideles žuvis, kad jos nenutrūktų. Chirurgui žvejoti sekėsi gerai. Jis pirmas iš ekipažo pagavo žuvį. Buvo smagu ir gerai kibo visas dienas. Galiausiai G.Rauba ištraukė ir stambiausią laimikį - 21,5 kg otą. Jis prisipažino, kad tai - didžiausia žvejybos sėkmė per visą gyvenimą. Medikas pasakojo, kad ši žuvis turi stiprius raumenis ir galingą uodegą. Kai tokia užkimba, ji išvynioja visą valą, vėliau žvejys pro truputį ją prisitraukia. Medikas su 21,5 kg otu galynėjosi 24 minutes. Klausiamas, ar didelėms žuvims gaudyti reikia daug fizinės jėgos, G.Rauba sakė: "Pavargsta rankos ir nugara."      

Pasak gydytojo, jeigu žmogus dėl kokių nors priežasčių atsidurtų už borto, kai vanduo šaltas, galėtų išgyventi maždaug 15 minučių. Todėl tokiose vietose einant į jūrą ir žvejojant reikia būti itin atsargiems. Pavojų gali kelti audra ar bent didelės bangos. "Kempingo šeimininkas sakydavo, kad jei įlankoje bangos lūžta ir daužosi į uolas, į jūrą nereikia plaukti, - patarimus prisiminė G.Rauba. - Dėl orų ant kranto pasilikome tik pirmą dieną. Buvome pasitikti nesvetingai - lijo lietus. Vėliau orai buvo labai geri."      

Nors lietuviai į jūrą plaukdavo toli - 30-50 km, krantą buvo galima  matyti, nes jį apipynusios aukštos uolos. Ten peri daug paukščių. Vyrams žvejojant juos nuolat lydėjo žuvėdros. Kiekviena vandens erdvė turi savitą atspalvį. G.Rauba sakė, kad Norvegijos jūra pilkšva ir žalsva, vanduo labai švarus bei skaidrus, žvelgiant į gylį kartais galima matyti net keliolika metrų. Kokia ten gamta? "Sunykę berželiai, krūmynai, samanos, uolos", - sakė keliautojas.

Iš pradžių vyrai į lentelę užrašydavo, kiek kas sužvejojo, vėliau pabodo tai daryti. Pašnekovas vardijo, kad prigaudė otų, menkių, saidų, jūrinių vilkų, vėgėlių ir ešerių - pastaruosius naktį, leisdami sistemas su masalu, traukė iš gilumos. Lietuviai ėjo ir į kalnus ežerėliuose žvejoti upėtakių.   

Ten toli - už poliarinio rato - žuvis ne tik pagaudavo, bet ir išdarinėdavo bei valgydavo mėgaudamiesi. "Gaminome įvairiai - ir kepėme, ir žuvienę virėme, ir blynelius iš ikrų darėme", - pasakojo gydytojas. Kadangi jam išdarinėti žuvį patinka labiau, negu ją gaminti, tuo ir užsiėmė. Prie pat kranto midijas vyrai semdavo net kibirais ir skaniai pasigaminę valgydavo. Ar vietoje pirko kokių nors maisto produktų? G.Rauba nusišypsojo: "Viską savo turėjome. Kaip lietuviai atsivežėme lašinių, svogūnų, duonos, druskos, gėrimų..."

Į gimtinę keliautojai parsivežė po vieną dėžę išdarinėtos ir užšaldytos žuvies - tiek jos gabenti leidžia norvegai. Dabar namie laimikio gali skanauti chirurgo šeima. G.Rauba nusijuokė prisiminęs, jog važiuojant namo buvo keista pamačius, kad pradėjo temti. Per savaitę, praleistą užpoliarėje, jis priprato prie nesibaigiančios dienos.   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"