TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Meilė muzikai išsiliejo gospelo giesmėmis

2013 03 16 5:45
Jaunoji choro vadovė M.Žalnerauskaitė entuziazmu užkrečia ir savo vadovaujamo kolektyvo narius. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Džiazą dainuojanti ir vokalo paslapčių mokanti Monika Žalnerauskaitė jau trejus metus vadovauja saviveikliniam gospelo muzikos chorui. Merginai dar tik 23-eji, bet ji puikiai suvaldo kelių dešimčių daug už ją vyresnių choristų kolektyvą ir užkrečia bendraminčius muzikos azartu.

Vilniaus chorinio dainavimo mokykloje "Liepaitės" Monika dėsto vokalą, balso lavinimo ir ansamblio disciplinas. Dirba dėstytoja Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, mokosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Džiazo katedros magistrantūroje džiazo vokalo ir vadovauja gospelo chorui "Be Music". Noras dainuoti ją lydėjo nuo kūdikystės, tačiau iki svajonės išsipildymo Monikai teko nueiti ilgą ir sunkiu darbu grįstą kelią.

Kūdikis dainuoja "Led Zeppelin"

Merginos teigimu, jos mama pasakoja, kad būdama vos aštuonių mėnesių Monika jau dainavo grupės "Led Zeppelin" repertuaro dainas. "Kai buvau pusantrų metukų, šeimos draugai mane veždavo į lauką vežimėlyje, o aš jame sėdėdama traukdavau dainas. Vyresniesiems tai buvo atrakcija - kūdikis neužsikimšdamas dainuoja vežiojamas lauke. Žmonės tikrai stebėdavosi tokia pyple dainininke", - nuotaikingai šeimos legendas pasakojo Monika. Kiek save prisimena, ji visada dainavo, tačiau su dainininkės karjera savo gyvenimo ilgą laiką nesiejo.

"Ketverių mane mama išleido į baleto mokyklą prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Dešimt metų šokau ir net negalvojau apie dainininkės karjerą. Dainavau tik savo malonumui, svarsčiau apie šokėjos arba dailininkės kelią. Vėliau susidomėjau medicina. Tik baigdama mokyklą susimąsčiau, kad vis dėlto labai noriu dainuoti. Vienuoliktoje klasėje įstojau į Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatoriją", - pasakojo M.Žalnerauskaitė. Pasak Monikos, nors neturėjo jokio muzikinio išsilavinimo pagrindų, beveik nepažinojo natų, ji buvo priimta į Populiariosios muzikos skyrių, nes gerai išlaikė dainavimo egzaminą. "Teorinės mano muzikos žinios buvo, galima sakyti, nulinės, todėl teko beprotiškai arti, kad užpildyčiau spragas. Baigusi "kelpšą", iš karto joje pradėjau neoficialiai bendradarbiauti kaip dėstytojo Jono Sakalausko asistentė, o dabar jau dirbu oficialiai. Mano pedagoginė gyslelė yra gana stipri. Po konservatorijos įstojau į LMTA mokytis džiazo vokalo ir pedagogikos, baigiau bakalauro studijas, dabar esu pirmo kurso magistrantė", - sakė Monika.

Diriguoti miniai dainuojančių žmonių Monikai yra nemenkas iššūkis. /Asmeninio albumo nuotrauka

Kaip atsirado choras

Dar studijuodama J.Tallat-Kelpšos konservatorijoje Monika sakė susižavėjusi gospelo muzika, o prieš trejetą metų paskelbė renkanti norinčiuosius dainuoti šią muziką į chorą. Įdėjo skelbimų į interneto tinklalapius, iškabino studentų bendrabučiuose. Vilniaus mokytojų namuose į atranką susirinko daugybė įvairaus amžiaus ir pomėgių chorinio dainavimo aistruolių. "Mūsų choras labai šeimyniškas, daug mamų su vaikais, studentų, besituokiančiųjų, gimdančiųjų vaikučius, todėl kolektyvas nuolat keičiasi", - nuotaikingai pasakojo M.Žalnerauskaitė. Ji sakė gospelo giesmes atradusi nelabai seniai, iki tol apie šį muzikos žanrą nebuvo girdėjusi. "Tai, ko gero, didžiausias mano gyvenimo atradimas. Neįsivaizdavau, kad be jokių natų su didžiuliu kolektyvu galima dainuoti tokias giesmes. Gospelo muzika - visai ne europinio skambėjimo, ji kitokia, užburianti, specifiška. Man tai labai patinka. Be to, sekasi diriguoti, suvaldyti žmones, paaiškinti jiems, ką noriu išgirsti", - aiškino Monika. Jos vadovaujamame chore dainuoja itin įvairi publika - ir visai nepažįstantys natų, ir turintys nemenką muzikinį išsilavinimą, ir visą gyvenimą įvairiuose choruose dainavę žmonės. Šiuo metu Monikos suburtą kolektyvą sudaro 25 choristai, o vienu metu jai teko vadovauti 36 dainininkams. Pasak merginos, dirbti su dideliu kolektyvu ir jam sėkmingai vadovauti padeda įgimtas komunikabilumas, pedagoginė gyslelė ir didžiulė meilė tam, ką darai. Monika prisipažino kartais pajuntanti savo jaunumą, tačiau visada sulaukianti iš choristų palaikymo, meilės ir supratingumo. "Mes esame vienis. Bendraminčiai", - patikino ji.

Sunkus kelias į bažnyčias

Monikos gospelo choras dažnas svečias kalėdiniuose, velykiniuose renginiuose, kviečiamas koncertuoti per įvairias paramos akcijas, pristatymus, kitus renginius. Kolektyvas aktyviai dalyvauja Vilniaus gospelo muzikos festivalyje. Monika save išreiškia ir kaip dirigentė. Pernai vykusiame gospelo festivalyje merginai teko diriguoti jungtiniam 500 žmonių kolektyvui. "Mano choristai labai didžiavosi, kad tokia jauna jų vadovė suvaldė šitokį didelį būrį žmonių", - šyptelėjo pašnekovė.

Pasak M.Žalnerauskaitės, gospelo muzika Lietuvoje labai populiari. Ją kiek stebina faktas, kad religines Evangelijos giesmes atliekančius gospelo kolektyvus į savo erdves sunkokai įsileidžia bažnyčios atstovai. "Katalikų bažnyčios iš pradžių gana skeptiškai žiūrėjo į gospelo giesmes, tai joms svetima. Bet dabar šis požiūris keičiasi, pastaruoju metu jau koncertuojame ne tik liuteronų maldos namuose, bet ir katalikų bažnyčiose", - džiaugėsi Monika. Ji patikino, kad prievarta niekam nebruka religinių pažiūrų, dažnai gospelo giesmes gieda žmonės, kuriems tiesiog patinka toks muzikavimo stilius.

Senbernaras Gloris, kaip ir dainingoji šeimininkė Monika, neabejotinai yra muzikalus šuo. /Asmeninio albumo nuotrauka

Senelių genai

M.Žalnerauskaitė sakė, kad muzikalumą, ko gero, paveldėjo ne iš tėvelių, o iš senelių. Jos tėtis - stalius, su muzika nesusijęs. Mama - dailininkė, bet šiuo metu dirba Santariškių ligoninėje. "Močiutė, kurios, deja, nepažinojau, dirbo J.Tallat-Kelpšos mokykloje solinio dainavimo mokytoja. O mamos tėvelis kitados buvo įkūręs tvisto šokių klubą, dainavo Louiso Armstrongo repertuaro dainas. Turėjo panašų į L.Armstrongo sodrų balsą", - su šypsena pasakojo Monika.

Merginos draugas Tomas Dičiūnas, su kuriuo ji susipažino mokydamasi konservatorijoje, - talentingas gitaristas ir pianistas. "Kai susipažau su Tomu, buvau mergaitė, kuri neskyrė "do" nuo "re". Jis mane mokė muzikinės abėcėlės, solfedžio, sėdėdavo per naktis ir padėdavo išmokti šiuos dalykus atmintinai. Mano nuomone, Tomas yra genijus, o aš tik gabi. Iki šiol į jį žiūriu kaip į savo mokytoją", - patikino ji. Šiuo metu merginos draugas taip pat studijuoja LMTA magistrantūroje, yra nuolatinis Monikos choro repeticijų dalyvis, akompanuoja dainininkams.

Senbernarų mylėtoja

Be aistros muzikai, Monika turi dar vieną neblėstančią meilę. Tai - didžiuliai, jaukūs ir patikimi senbernarų veislės šunys. Pasak merginos, nuo kūdikystės ji augo geriausio draugo - senbernaro - draugijoje, žiemą kinkydavo jį į rogutes, o vaikščioti išmoko įsikibusi į šio didelio šuns kailį. "Tai - mano didžioji meilė. Sakyčiau, mano jausmas senbernarams net kiek patologinis, - juokėsi dainininkė. - Nors jie seilėjasi, šeriasi, yra labai dideli, man tai visiškai netrukdo. Dabar 30 kvadratinių metrų bute Užupyje gyvename dviese su senbernaru. Mudu lakstome laukais, šokinėjame, vežuosi jį pas mamą į vienkiemį Liškiavoje, šalia Druskininkų, kur jam daug laisvės išsilakstyti."

Vardą didžiajam augintiniui dainininkė rinko turėdama mintyse kitą savo aistrą - gospelo giesmes. "Jo vardas Gloris. Juk dažname mano mėgstamos gospelo muzikos kūrinyje kartojama frazė "Glory glory aleliuja", ir šuns vardas tai atspindi", - nusijuokė mergina. Pasak jos, Gloris dar ir labai muzikalus. Kai šeimininkė groja pianinu ar lūpine armonikėle, šuo melodingai stūgauja kartu. Monika pasakojo, kad kai augintinis dar buvo jauniklis šuniukas, jos namuose susirinkusius repetuoti bendraminčius jis nustebino iškaukęs kartu su jais tobulą terciją. "Tai buvo tikras stebuklas. Mano šuo neabejotinai muzikalus, kaip ir jo šeimininkė", - nusikvatojo dainininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"