TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Meilė negali trukdyti repeticijoms

2008 10 11 0:00
Gabrielė yra teatralų šeimos atžala: tėvas - režisierius, mama - aktorė.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Jei nebūčiau ištekėjusi, būčiau likusi labai sėkminga senmergė. Kodėl? Daugeliui teatralų sunku tvarkyti asmeninį gyvenimą, - teigė jaunoji režisierė Gabrielė Tuminaitė. - Būna, kad atbunka bet koks noras saistytis socialiniais ryšiais, daug įdomiau gyventi teatre."

Žinomo teatro režisieriaus Rimo Tumino dukra Gabrielė baigė režisūros studijas, pristatė diplominį spektaklį, jis įtrauktas į naująjį Vilniaus mažojo teatro repertuarą. Sėkmė lydi ir asmeniniame gyvenime, bet šia tema G.Tuminaitė griežtai atsisakė kalbėti, teigė, kad draudžia vyras, o ji, būdama paklusni žmona, besąlygiškai klauso.

Su tėvu niekas nelygina.

Gabrielė prisipažįsta, kad tėvo R.Tumino pavardė jos nepersekioja. "Normalu, kad mane dabar pristato kaip R.Tumino dukrą. Dėl to nesijaudinu nuo pirmo kurso. Tai niekada manęs nežeidė. Išėjusi į viešumą vis laukdavau kokių nors komentarų, kad mano darbas bus lyginamas su tėvo. Tačiau teko nusivilti ir susigėsti, nes nieko tokio nebuvo. Visi išvengė tos temos: arba specialiai susiturėjo", - sakė žinomo režisieriaus dukra. Jaunoji režisierė net nebandys "perspjauti" tėvo ar kitų Lietuvos ir pasaulio režisierių, nes neturi tokio tikslo ir nemato prasmės tai daryti. "Savaime esu kitokia, tačiau kai kuriuose dalykuose norėčiau būti paveldėjusi tėvo savybių. Per repeticijas nebūna mechaniško, techniško darbo, jis sugeba nuolat improvizuoti ir yra geras istorijų pasakotojas. R.Tuminas turi chuliganiškumo, o kartais atrodo jaunesnis ir impulsyvesnis už bet kurį savo studentą", - pasakojo Gabrielė.

"Fainumo" neužtenka

Mergina augo teatralų šeimoje: tėvas - režisierius, mama - Inga Burneikaitė-Tuminienė - aktorė. Tačiau su teatru draugystė mezgėsi sunkiai. "Prisipažįstu - nebuvau didelė teatro gerbėja. Viskas šiame rimtajame mene atrodė ne tiesa, juokingai ir kvailai, nes buvo vienas aiškus dalykas - mano gyvenimas ir kažkas labai tolimo - teatras, kuris varganai bando "atspindėti" gyvenimą ir tai nepavyksta. Dabar dažniausiai teatre nuobodžiauju, kur kas dažniau tiesos ir kūrybiškumo bei naujumo atrandu poezijoje, muzikoje, filmuose. Eidavau tik į R.Tumino spektaklius ir kartais, kai gaudavau kvietimų, į kitų režisierių pastatymus, o šiaip traukos ar būtinybės nebuvo. Kartais su teatru važiuodavau į gastroles. Mokyklos laikais man labai patiko toks gyvenimo būdas. Nesupratau, kodėl tai vadinama sunkiu darbu. Apskritai maniau, kad aktoriaus profesija per daug mistifikuota. Man atrodė, kad kvailioji, darai, ką nori, ir gauni už tai pinigus, važinėji po pasaulį, tau ploja, tave myli ir gerbia. Ar gali būti geriau?! Tiesiog būk truputį "fainas", ir daugiau nieko nereiks daryti. Tame yra dalis tiesos, bet kai susipažįsti su teatralo profesija, požiūris keičiasi. Su bendrakursiais dirbdavome nuo ryto iki nakties, švenčių dienomis, savaitgaliais - bobutės likdavo neaplankytos, šeimos šventėse nedalyvauta. Labai daug aukojome, bet svarbiausia yra tai, kad darai, ką nori daryti ", - pasakojo Gabrielė.

Iš pradžių mergina studijavo ne režisūrą, o kultūros istoriją ir antropologiją Vilniaus universitete. Sėkmingai baigė tris kursus. "Po vasaros reikėjo grįžti į universitetą, bet buvau tam nepasiruošusi. Be to, tais metais tėvas rinko kursą, o aš turėjau minčių po kultūros istorijos studijuoti kiną. Tokiam mano norui labai didelę įtaką padarė pirmieji "Kino pavasariai", kai nuo ryto iki nakties sėdėdavau kino teatre. Pasirinkau teatro režisūrą, nes norėjau išmokti režisūros pagrindų, dirbti su aktoriais. Lietuvoje nėra galimybių mokytis kino režisūros, rimti dėdės blefuoja - neva suteikia sąlygas mokytis kino režisūros. Nėra nei techninės bazės, nei pinigų, nei tų, kas moko dirbti su aktoriais. Todėl planavau mokslus pradėti čia, vėliau tęsti juos užsienyje. Neketinau likti Lietuvoje, kad ir kaip ją myliu", - pasakojo teatro debiutantė.

Bekompromisis pasirinkimas

Gyvenimas teatre yra įdomus, kitiems dalykams lieka nedaug laiko. "Tik pabandyk pasakyti, kad neatėjai į repeticiją, nes sutrukdė meilės reikalai. Gink Dieve! Čia viskas labai griežta: jei su kuo nors draugauji, tai turi netrukdyti repeticijoms, darbui. Todėl erzina toks pasakymas, jog profesijoje gali "save išreikšti" - tam skirti saviveiklos būreliai, rateliai, ten galima "reikštis", o profesija yra būtinybė, bekompromisis, šimtaprocentis ir sąmoningas pasirinkimas - tam reikia drąsos, sveikatos, išminties, autoironijos ir nuolatinio lavėjimo. Tai ne tik darbas, bet ir lemtis. Yra dvi bėdos, kada gali nedalyvauti repeticijoje, - mirtis ir sunki liga. Na, dar vestuvės", - šyptelėjo 25 metų mergina.

Viskas įmanoma

Pasak jaunos režisierės, Lietuvoje žmonės nemoka atsiduoti savo profesijai, džiaugtis darbu, kad ir koks jis būtų. "Čia amžina vargana kova dėl normalių, žmogiškų mokslo, darbo dalykų. Tai labai nuobodu, be to, jauti, kad toje nelygioje kovoje tik švaistai laiką. Dabar yra galimybė išsirinkti bet kurį pasaulinį režisierių ir važiuoti pas jį stažuotis. Viskas įmanoma, tik reikia kantrybės, chuliganiškumo ir turėti ką pasiūlyti", - juokėsi Gabrielė.

Kai mokėsi, mergina nepajuto, kad tėvas būtų jai griežtesnis - visus studentus vienodai spausdavo ir "namie prie kugelio" problemų nesiaiškindavo.

Pakviestų mamą

Ar G.Tuminaitė galvoja apie šeiminius projektus? "Žinoma, pakviesčiau mamą, tik jeigu ji sutiktų dirbti su pradedančiuoju. Norisi surasti pjesę vidutinio amžiaus moterims, veikalų šia tema gausėja, mat ilgą laiką literatūroje, scenoje ir ekrane vyravo vyras, per jį skleidėsi laikai ir problemos. Dabar išryškėjo tuščia niša. Pastaraisiais metais galima pastebėti, kad pagausėjo veikalų, kurių pagrindinis veikėjas yra vidutinio amžiaus moteris arba aplink ją sukasi istorijos ašis. Todėl, manau, tokią pjesę galima būtų rasti", - tikėjosi jaunoji režisierė.

Trumpai

* Tėvas ar R.Tuminas. "Sąvokos Tuminas ir tėvas skiriasi. Apie R.Tuminą daugiau žinau nei apie tėvą. Manau, kad tėvus ir kitus artimuosius pažinti sunkiausia. Nors manome, kad apie juos žinome viską, iš tikrųjų skendime visiškoje nežinioje. Mylėti savo artimąjį yra be galo sunku. Visų pirma, mes linkę jį teisti, kankinti ar žeminti, o puolame liaupsinti ir žavėtis svetimais žmonėmis. Apie tai rašoma daugelyje pjesių", - teigė G.Tuminaitė.

* Panašumai. "Nežinau, į ką esu panaši. Mama kartais sako: "Tu - kaip tėvas." Pati pastebiu turinti mamos bruožų. Yra ir tėvo apraiškų, ir kiti jas pastebi, pavyzdžiui, per repeticijas. Tačiau mokiniai natūraliai perima mokytojų gestus, kalbos manierą ar kitas savybes. Manau, kad galima matyti, kurie yra R.Tumino, o kurie - J.Vaitkaus, G.Varno ar kitų režisierių studentai", - sakė Gabrielė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"