TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Menininkas apleistą pastatą verčia kultūros oaze

2014 08 23 6:00
"Paviljono" šeimininkas Augustinas Beinaravičius ir pats dirbo: laikinas pertvaras griovė, plytas tampė, smulkesnes interjero detales projektavo, baldus meistravo. Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotraukos

Menininkas Augustinas Beinaravičius žengia į naują erdvę - Vilniaus centre apleistą buvusį gėlių parodų ir pardavimo paviljoną jis verčia baru, kuriame vyks koncertai, parodos ir įvairios meninės akcijos.

Maždaug šešerius metus dailininkas A. Beinaravičius šeimininkavo Vilniaus Žvėryno kavinėje "Jalta". "Tai buvo meno kūrinys, - LŽ sakė jis. - Dirbau, puoselėjau "Jaltą". Manau, tai buvo viena nestandartinių Vilniaus viešųjų erdvių. Galiausiai priėjau išvadą, kad negalima prisirišti prie savo kūrinio, vien juo gyventi ir jame tarpti." Menininkas suprato, kad jau nori žengti tolyn. Pradėjo ieškoti kitos vietos kurtis. Prieš metus pastebėjo sostinės Pylimo gatvės skvere apleistą buvusį gėlių parodų ir pardavimo paviljoną.

Atsisuko ir pamatė

A. Beinaravičius jau kurį laiką ieškojo erdvių naujai kultūros ir maitinimo įstaigai įrengti. Kartą paskambino nekilnojamojo turto agentas ir pasakė, kad yra įdomus variantas. Pakvietė apžiūrėti Pylimo gatvėje netoli skvero esančių buvusio kinų restorano patalpų. "Nuėjau, apsidairiau. Reakcija buvo atmetimo, - prisiminė Augustinas. - Išėjau į kiemą. Stovėjau veidu į to restorano fasadą. Iš nugaros pajutau lyg kažkokį svorį. Atsisukau. Pamačiau tuščią paviljoną. Nekilnojamojo turto agentui pasakiau: "Viskas. Nieko nebeieškok. Noriu šio objekto."

Apleistas kadaise buvusio gėlių parodų ir pardavimo paviljono patalpas menininkas matydavo kaskart, kai važiuodavo ar eidavo pro šalį. Tačiau pastatas atrodė bedvasis, todėl nekeldavo nei kokių nors emocijų, nei minčių, kad šią vietą galima būtų atgaivinti. Iki tol A. Beinaravičius nematė ženklų, kad pastatas galėtų būti įdomus. O tąkart, praėjusią vasarą, paviljono erdvės netikėtai jį patraukė.

Iš pradžių vyrui teko daryti nemažai žygių siekiant išsiaiškinti, kam priklauso pastatas, kokios galimybės jį išsinuomoti, ir taip toliau. Galiausiai sulaukė Vilniaus savivaldybės viešojo konkurso, jame dalyvavo ir laimėjo galimybę kurtis paviljone. Tada A. Beinaravičius pasirašė nuomos sutartį ir ėmėsi savo vizijos įgyvendinimo.

10 konteinerių šiukšlių

Buvęs gėlių paviljonas Pylimo gatvėje dabar atvers duris kaip baras su įvairiomis kultūrinėmis iniciatyvomis.

Tąsyk, kai Augustinas atsisuko, paviljono vaizdas buvo toks: užkaltas, išdaužytas, nykus, baisus. Be to, pastato istorija, anot pašnekovo, neaiški. Kadaise ten buvo picerija, paskui - naktinis klubas, vėliau - alaus baras... Modernios architektūrinės erdvės buvo sugadintos buvusių nuomotojų. Kiekvienas paviljoną įrengdavo ir sutvarkydavo savaip. O pastaruosius maždaug penkerius metus pastatas apskritai stovėjo tuščias ir apleistas. Šaltuoju metų laiku jis tapdavo užribio žmonių nakvynės vieta. Kai A. Beinaravičius pirmą kartą užėjo į paviljoną, pamatė ten dar siaubingesnį vaizdą negu iš išorės. "Net nesusigaudžiau, kur eiti, - pasakojo jis. - Viskas užkalta. Tamsu. Baisus šiukšlynas. Apšerkšniję. Ant grindų ledas. Po ledu - kilimas. Po kilimu - dar kažkas."

Tačiau Augustinas nenusiminė. Sakė, kad jei jis turi viziją, realybę mato per vaizduotę, lyg peržengęs tikrovės griovį. Ir A. Beinaravičius, susiradęs partnerį Rytį Zabielską, ėmėsi darbo. Pirmiausia reikėjo išvalyti patalpas. Paviljonas buvo užkrautas senais skudurais, buteliais ir kitokiu benamių "turtu". Teko išvežti net dešimt konteinerių šiukšlių. A. Beinaravičius prisipažino, kad šią vasarą atostogoms laiko beveik neliko, nes jam norėjosi kuo daugiau nuveikti. Todėl ištisas darbo dienas ir dažną savaitgalį jis leidžia paviljone.

Ieškojo pastato architektės

Būdamas meno pasaulio žmogus A. Beinaravičius pasidomėjo paviljono architektūrine verte. Žinios jį padrąsino. "Pastatas buvo rimtas meno kūrinys to laikotarpio, kai buvo projektuotas ir pastatytas, - teigė A. Beinaravičius. - Paviljonas projektuotas 1961-aisiais, o pastatytas 1968 metais. Tai anuometės moderniosios architektūros pavyzdys." Sovietmečiu iškilęs gėlių parodų ir pardavimo paviljonas buvo šviesus ir erdvus pastatas su atviru vidiniu kiemu, darniai įsiterpęs į skverą su medžiais. "Įsivaizduoju, kad projektas anais laikais buvo drąsus ir modernus", - sakė menininkas.

Jis nusprendė susirasti gėlių parodų ir pardavimo paviljono architektę Nijolę Vaičiūnienę. Kai pavyko gauti telefono numerį, paskambino ir pabendravo. Tačiau pastato projekto autorė tąkart su naujuoju jo šeimininku nesusitiko. Maždaug po mėnesio į paviljoną, kurį tuo metu kuopė A. Beinaravičius, užėjo moteris. Apžiūrėjo ir prisistatė, kad yra N. Vaičiūnienės dukra. "Mama sakė, kad jūs kalbėjotės, buvo maloniai nustebusi, jog domitės pastatu", - pasakė ji. Augustinas sužinojo, kad architektės dukra, taip pat Nijolė, turi buvusio gėlių parodų ir pardavimo paviljono nuotraukų. Menininkas norėjo jas pamatyti ir turėti kopijas. Susitarė, kad dėl šio reikalo apsilankys. Kai atėjo į svečius, namie buvo ne tik dukra, bet ir mama - paviljono architektė. "Ant staltiese užtiesto stalo pamačiau kavą ir saldumynus, - prisiminė A. Beinaravičius. - Sėdėjome ir šiltai bendravome gal dvi valandas. Buvo malonu net iki graudulio."

Eskizas. Gėlių parodų ir pardavimo paviljoną projektavo architektė Nijolė Vaičiūnienė.

Baldus montavo pats

A. Beinaravičius toliau tęsė pradėtus darbus. Menininkas nusprendė, kiek tik įmanoma grąžinti pradinę pastato erdvių struktūrą ir atkurti architektūros kūrinio dvasią. Teko griauti dirbtines pertvaras, lupti lentas, pašalinti visus ant viršaus klotus sluoksnius. "Kiek leidžia pajėgos, stengėmės atkurti buvusį perimetrą, - sakė A. Beinaravičius. - Svarbu įžvelgti kontekstą ir nesugadinti. Norisi išlaikyti buvusias proporcijas, spalvų gamą, stilių. Manau, kad šis pastatas vertas būti paveldu." Naujasis šeimininkas ne tik kvietė talkininkų, bet ir pats dirbo: laikinas pertvaras griovė, plytas tampė, smulkesnes interjero detales projektavo, baldus meistravo. Tarkime, baras ir stalai yra savos kūrybos pastangų rezultatas.

"Konsultuoti buvau pakvietęs Volkmarą Nickolą, architektą iš Vokietijos. Vienas ryškiausių jo kūrinių yra Turkijos ambasada Berlyne. Kuriant paviljono interjerą talkina architektas Darius Spranaitis. Skvero terasos projektas - Tado Jonauskio, viešųjų erdvių urbanisto, darbas", - vardijo A. Beinaravičius, kokie profesionalai prisideda.

Beje, buvęs gėlių parodų ir pardavimo paviljonas dabar vadinasi tiesiog Paviljonas. Menininkas nusprendė, kad toks pavadinimas geriausiai atspindi ir pastato praeitį, ir dabartį. Jis planuoja, kad čia skambės džiazo muzika, bus rengiamos parodos, performansai ir taip toliau. Pagrindinėje erdvėje jau įrengta scena. Kiek vėliau mažesnėje patalpoje bus pastatytas gėlių stendas, priminsiantis pastato istoriją. Taigi tvyros meninė atmosfera. Vaizduotėje A. Beinaravičius mato ir plačiau - skverą su skulptūromis. Todėl jei gerai seksis, Pylimo gatvės skveras su "Paviljonu" virs vientisa kūrybine erdve. Kai kurie nedideli renginiai jau vyksta baigiamose remontuoti patalpose. Čia rinkosi "Summer Literary Seminars" ("Vasaros literatūros seminarų") dalyviai iš užsienio, buvo organizuota keletas privačių vakarų. O visiems lankytojams duris "Paviljonas" turėtų atverti rugsėjo mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"