TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Menininko misija - stiklo kūriniais praskaidrinti jausmus

2006 06 10 0:00
Menininkas prisipažįsta daug įkvėpimo gaunąs iš gamtos.
Autorės nuotrauka

Nenuspėjamą, kaprizingą, aikštingą, bet drauge šiltą, skaidrų ir tyrą stiklą Remigijus Kriukas prisipažįsta mylįs labiausiai ir šiai savo meilei aukojantis viską

"Kartais žiūri užsakovui į akis, stebi jo veido išraišką ir jau žinai, kokį gaminį jam sukursi. Tačiau būna ir taip, kad iš akių nieko neišskaitai. Tuomet prasideda kūrybinės kančios. Jos gali trukti ilgai, bet kai jau pradedi dirbti ir stoji prie krosnies, viską turi atlikti labai sparčiai. Stiklas ne koks nors molis ar bronza - jį apdoroti reikia labai mikliai, nes sugadinęs vargiai bepataisysi", - sako Remigijus Kriukas, Panevėžyje gyvenantis vienas garsiausių šalies stiklo menininkų. Jo kūriniais kol kas neprekiaujama tik Afrikoje. Visus kitus pasaulio žemynus Kriuko įkurtos studijos "Glasremis" darbai jau pasiekė.

Persismelkęs kūrybos kančiomis

Pasakodamas apie savo darbą Kriukas itin dažnai taria žodį kančia. Kalba apie didžiules kūrybines kančias, sunkų gimdymą, norą pranokti save, nugalėti stiklą, laimėti mūšį, padaryti dar geriau, nesibaigiantį mokymąsi, klajones po pasaulį siekiant gauti kuo daugiau žinių, kurios leistų padaryti vis įdomesnių darbų. "O laimėti mūšį galiu tik sukūręs gerą daiktą", - teigia menininkas. Paklaustas, ar jam svetimas kūrybinis džiaugsmas, Kriukas patikina esąs maksimalistas, siekiąs tobulumo, o kančios kyla iš to, kad kūriniai vis neatrodo tobuli. Atkreipus dėmesį, jog iš šalies žiūrint atrodo, kad kančios jį apskritai aplenkia - yra talentingas, turtingas, energingas, puikiai suderinęs meniškąjį pradą su administratoriaus duona, be to, viskas, ką sukuria, tuoj pat būna išgraibstoma, Kriukas atsako, jog visa tai - apgaulinga.

"Stiklui atidaviau visą asmeninį gyvenimą, savo laisvalaikį, atostogas, pinigus ir apskritai viską, ką turiu. Kartais juokaudamas

sakau, kad mano gyslomis teka ne kraujas, o skystas stiklas. Kaip teigia patarlė, jeigu jau mylėti, tai mylėti karalaitę, taip ir man norisi savo gaminiais pasiekti karališkąjį lygį. O tai reikalauja didžiulės energijos ir didelių kūrybinių kančių. Tiesa, kartais po jų ateina ir šioks toks pasitenkinimas", - neslepia kūrėjas.

Gyvenimo variklis - darbas

"Stenkis, ir Dievas padės, - Kriukas primena nuolatinį tėčio posakį, kuriuo pats daug metų vadovaujasi, ir prisipažįsta:

- Nekenčiu menininkų, kurie tik dejuoja esą nesuprasti, neįvertinti, apkalba vieni kitus ir kritikuoja. Man tai svetima, nesuprantama ir greičiausiai rodo išsekusią jų kūrybinę potenciją. Esu linkęs dirbti, veikti, kurti, kentėti kūrybines kančias, bet ne dejuoti". Priminus, kad tai valingo ir tvirtos dvasios žmogaus bruožai, Kriukas trukteli pečiais.

Menininkas prisimena, jog nemenkas išbandymas jam buvo Panevėžio stiklo fabriko uždarymas. Į šią įmonę jis atvažiavo vos baigęs studijas Vilniaus dailės institute, pasiūlė vadovybei, kad galima įkurti meninio stiklo studiją, ir ėmėsi kūrybos. Buvo sunku, net labai, nes norint ką nors gauti ar sukurti reikėdavo itin didelių derinimų su įvairiais fabriko padaliniais. Tačiau tai suteikė daug vadybos žinių, išmokė atkaklumo. Nustojus gyvuoti meninio stiklo cechui Kriukui tokia patirtis pravertė, kai jis sumanė kurti savo stiklo gaminių įmonę.

"Glasremį" steigiau todėl, kad norėjau turėti savo bazę, kurioje galėčiau kurti. Iki tol važinėjau į Latviją. Tačiau jei reikėtų savo studiją steigti dar kartą - nebesiryžčiau. Tai pernelyg sunku", - teigia Kriukas. Savo įmonėje jis subūrė penkiolika žmonių, išmokė juos kūrybos paslapčių. Menininkas teigia, jog amatą, t. y. stiklo pūtimą, jo šlifavimą ir kitokias subtilybes, ne vienas studijos darbuotojas išmano geriau už jį patį. Tačiau kūrybinių idėjų generatorius ir puoselėtojas yra jis.

Stiklas - trapus ir šiltas

"Neretai būna taip, kad vakare pradedi galvoti, koks stiklo gaminys turėtų būti, kankiniesi, ieškai geriausio varianto, o rytą atsibudęs supranti, kokių niekų prisigalvojai", - grįžta prie kančios temos Kriukas. Jis prisipažįsta daug įkvėpimo gaunąs iš gamtos, iš jos formų ir linijų tobulumo. "Stiklas labai "faina" medžiaga - tokia trapi, šilta ir skaidri, kad iš jos gali padaryti pačius subtiliausius kūrinius, perteikti įvairiausias mintis", - tikina menininkas.

Vis dėlto daugeliui žmonių, vien ištarus žodį stiklas ir pamėginus jį įsivaizduoti, ko gero, kiltų sudužusių stiklo lakštų, pavojingai duriančių ir žeidžiančių šukių asociacijos. Kūrėjas sako, kad jo misija ir yra šias asociacijas pakeisti. Žmonės, pamatę į jo gaminius, turėtų pamilti stiklą, o šis - praskaidrinti ir sušildyti jų jausmus. Menininkas žavisi stiklu, tačiau neslepia, jog ši medžiaga yra ir kaprizinga, brangi. "Prisijaukinti" ir užvaldyti stiklą, pasak jo, gana sunku. "Visai kaip moterį", - kad būtų aiškiau priduria Kriukas. Ir dar sykį prisipažįsta, jog tokį - nenuspėjamą, kaprizingą, aikštingą, bet drauge itin šiltą, skaidrų ir tyrą - stiklą myli labiau už viską ir yra jam paaukojęs taip pat viską.

Masiniam skoniui nekuria

"Stengiuosi iš stiklo išspausti viską, padaryti, kad mano kūrinys spindėtų, gundytų, trauktų ir teiktų džiaugsmą", - tvirtina jis.

Kasdien studijoje "Glasremis" pagaminama nuo trisdešimties iki šešiasdešimties stiklo kūrinių. Kriukas neslepia, kad darbai yra tiražuojami, nors kiekvienas jų - skirtingas. "Labai sunku sukurti tokį gaminio modelį, kurio nupirktų šimtus vienetų. Kartais daug lengviau padaryti autorinį kūrinį. Tačiau nė vieno darbo nesu kūręs masiniam skoniui, kiekvienam jų palieku dalelę savęs. Jau sakiau, kad mano gyslomis teka ne kraujas, o karštas stiklas - jo dalelės yra mano darbai", - juokauja Kriukas.

Atkreipiu menininko dėmesį į tai, kad jo kūriniai, šiaip ar taip, diktuoja madą. Dažnam jau tapo prestižo dalykas namie ar biure pasistatyti jo stiklo darbų. Tai išgirdęs Kriukas suabejoja esąs "madingas". Tačiau neslepia norintis toks būti. Sako, visai būtų smagu, kad ir po kelių šimtų metų jo gaminiai, pažymėti "Glasremis" ženklu, turėtų paklausą.

Paklaustas, kaip pavyko prasiskverbti į kitus žemynus, Kriukas atsako, jog padėjo dalyvavimas parodose. Jis prisipažįsta eksponuojantis savo gaminius labiau dėl to, kad nori ištirti vis daugiau amato ir kūrybos paslapčių, tačiau neslepia, jog taip darbams atveriantis ir kelią į pasaulį. "Gal tik Mongolijoje draugų neturiu", - kukliai nuleidžia akis menininkas. Jis jau susitaręs dėl artimiausios parodos Austrijoje, paskui keliaus į Estiją, Latviją ir Rusiją - autorinių kūrinių ekspozicija numatyta Maskvoje. Ne taip seniai jo stiklo darbais žavėjosi amerikiečiai. "Bijojau jų, - sako menininkas. - Ten mano kūriniai kardinaliai skyrėsi nuo visų kitų. Kaip mulatės nuo baltaodžių. Maniau - nušvilps, bet nieko - nupirko, gavau užsakymų".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"