TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Menininkų brandos atestatai

2007 02 17 0:00
2006-ųjų metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Prezidentūroje.

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, jų kolegos, giminės ir daugelis iš 147 menininkų, per 18 metų įvertintų šiuo apdovanojimu, susirinko į premijų teikimo ceremoniją Prezidentūroje.

Prezidentūros Baltojoje salėje laureatai tramdė jaudulį, švytėjo sveikintojai. Sunerimęs žvalgėsi Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos sekretorius Stanislovas Žvirgždas. "Kur mūsų laureatas - Vytautas Balčytis?" - pasisuko į sąjungos pirmininką Antaną Sutkų. "Nejaugi Balčytis, kaip Williamas Faulkneris, vengęs Nobelio premijos teikimo, neateis į iškilmes?" - dairėsi Sutkus šeštojo šalies fotomenininko, įvertinto Nacionaline premija.

Balčytis vis dėlto pasirodė. Jis buvo pirmasis, kurio pavardę ištarė Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas Valentinas Sventickas, o prezidentas Valdas Adamkus įteikė garbingą ženklą ir diplomą. Balčytis pasakė trumpiausią per visą ceremoniją kalbą: "Ačiū".

Kiti laureatai buvo kalbesni. Muzikologas Jonas Vytautas Bruveris sakė, kad jam, muzikos istorikui, teko didžiausia likimo dovana - pateko į tūkstantmečius skaičiuojančių Lietuvos menininkų būrį. O ir premija įteikiama ne bet kur - buvusioje didikų Goštautų valdų erdvėje, kur per amžius tvyro meno dvasia.

Architektas Juškys prisiminė tai, ko jo mokė aukštojoje mokykloje.

Kad architektūra - menų motina ir visuomenės veidrodis. Paskaitė ir šiandien aktualių ištraukų iš... renesanso laikų - 1507 metais išleistos knygos "Apie architektūrą".

Dailininkas Rimvydas Kepežinskas ant abrikosų spalvos lapelio surašė tris dalykus, kurie vienaip ar kitaip lemia gyvo menininko įvertinimą. Tarp jų - ir galimybė "viską sugadinti". "Todėl ramiai gyventi jau nebegali," - reziumavo grafikas.

Menotyrininkė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė savo kalbą pradėjo nuo graikų žodžio filotopija, reiškiančio meilę ir prisirišimą prie tam tikros vietai, aiškinimo. Tai, anot menotyrininkės, mūsų kultūros paveldas, kurį turime pažinti ir, išsaugoti. Tam skirti ir Lukšionytės-Tolvaišienės veikalai "Antanas Vivulskis (1877-1919): tradicijų ir modernumo dermė", "Vilniaus architektai 1850-1914", už kuriuos tyrinėtojai skirta nacionalinė premija.

Rašytojas Kęstutis Navakas prisiminė, jog pirmąkart savo eiles skaitė 1987 metais, toje pačioje salėje, kur dabar, po dvidešimties metų, atėjo atsiimti nacionalinės premijos... "Dvidešimt metų pralėkė kaip sekundė, - kalbėjo Navakas. - 1987-aisiais tarsi atėjau į pirmąją klasę ir man dar nebuvo sutvertas pasaulis. Šiandien lyg atsisveikinu su paskutiniąja klase, man įteikiamas savotiškas brandos atestatas. Kas toliau?.." Susirinkusieji neabejojo, kad dar bus daug poezijos ir esė kūrinių.

"Aš Lietuvos dukra. Esu ir visada būsiu pasiruošusi tarnauti Lietuvai", - tikino visame pasaulyje koncertuojanti pianistė Mūza Rubackytė. Pasidžiaugė, kad Lietuva myli ir gerbia savo menininkus, o kartu griauna mitą, kad savo kieme pranašu nebūsi.

Rimantas Sakalauskas kalbėjo apie savąją kartą, kuriai Vasario 16-oji ir prezidentų portretai daug metų buvo tik pašto ženklai ir monetos močiutės bufeto stalčiuje. "Ir štai stoviu aš, liesas ir menkas, niekaip ženkliai prie Lietuvos nepriklausomybės neprisidėjęs Prezidentūroje, o tikras - ne iš pašto ženklo - prezidentas man įteikia Nacionalinę premiją, - virpančiu iš susijaudinimo balsu kalbėjo Sakalauskas. - Ačiū Dieviškąjai apvaizdai, kad leidai išsiskleisti mūsų kūrybai."

Fleitininkas Algirdas Vizgirda pradėjo savo padėkos žodį nuo... meilės. Juk nuo jos viskas, kas šiam pasaulyje gražu, ir prasideda.

Negi abejosi, kai, tarsi pratęsdamas muziko žodžius, ėmė griežti Kauno styginių kvartetas. Kartu dainavo Valstybinio Kauno muzikinio teatro solistė Nomeda Vilkanauskaitė, tarp kitų kūrinių atlikusi ir Franzo Josepho Haydno "Šviesų žvilgsnį" bei Edvardo Griego "Myliu tave".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"