TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Merūnas: tolyn nuo "popso"

2010 09 29 0:00
Daug koncertuojančio Merūno laukia debiutas - didžiojoje operos scenoje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Tenoras Merūnas Vitulskis su buvusiu bendrakursiu bosu Liudu Mikalausku užkariavo po nemažą gabalą klausytojų širdžių rinkos.

Dalis gerbėjų, pripažindami atlikėjo teisę rinktis, mažumėlę nusivylė, kad Merūnas taip palinko į šou ir pramogų pasaulį. Balsas unikalus, o skamba "visokiose pakampėse". Galimybė reabilituotis - debiutas Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Spalio viduryje 27 metų solistas dainuos Nemoriną Gaetano Donizetti operoje "Meilės eliksyras". Klavyras išstudijuotas, vyksta repeticijos su akompaniatore, stebint dirigentui Modestui Pitrėnui. Dainininkui jau skambino iš teatro siuvyklos ir kvietė matuotis kostiumą. "Šįkart Nemorinas bus apkūnus", - šyptelėjo Merūnas po vienos repeticijos: sekėsi gerai, tik šiek tiek trukdė užgulta nosis - peršalimo pasekmė. "Bet taip būna, tikiuosi, greit praeis", - sakė Merūnas.

Jis - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto pirmo magistrantūros kurso studentas. Teorinių disciplinų klauso Kaune, o praktikuotis važinėja į Vilnių. Dabar jaunas tenoras profesoriaus Virgilijaus Noreikos rankose - dar vienas gerosios vilties ženklas jo gerbėjams.

"Labai myliu Kauną, tegu tik pabando kas pasakyti ką nors blogo apie šį miestą", - pagrasina Merūnas. Dabar jis viską, net asmeninio gyvenimo įvykius skirsto sezonais. Primena, kad jo vedybos numatytos jau šį sezoną - ateinantį balandį. Taigi - Merūno balsas.

- Prisipažinote, kad šiandien M.Pitrėnas labai nemuštravo. O paprastai muštruoja?

- Neeee. Labai gražiai sutariam. Be galo talentingas žmogus, malonu su tokiais profesionalais.

- Artėja ilgai lauktas debiutas.

- O mane ima ir baimė, ir jaudulys - vis dėlto pirmas žingsnis į didžiąją operos sceną.

- Prisimenu, tikėjotės, kad būsite pakviestas dainuoti Nemoriną prieš keletą metų, kai "Meilės eliksyras" buvo statomas. Ar tik ne iš nusivylimo paskui taip panirote į "popsą"?

- Viskam savas laikas. Galbūt tada buvau dar nepasiruošęs. Labai daug koncertavau, visur dalyvavau. Tiesa, koncertų ir dabar nemažai, bet kai kuriuos atidėjau arba atsisakiau - beveik visą vasarą rengiau Nemorino partiją, atostogų praktiškai neturėjau.

- Ar prieš keletą ketų būtumėt pajėgęs ją padainuoti?

- Daug kas tvirtino, kad tiek daug koncertų "nusodins" balsą. O mano ankstesnis dėstytojas Jonas Antanavičius pasakė, kad nieko man jie nepakenkė, tik pridėjo - sustiprėjo raumenys. Be to, išmokau staigiai susitelkti, greit perprasti kūrinį - galbūt iš baimės ar streso. Šiandien esu savimi pasitikintis dainininkas. Manau, kiekvieno lyrinio tenoro svajonė pradėti savo kelią operoje nuo "Meilės eliksyro".

- Kiek dabar jūsų kūrybiniame gyvenime klasikos ir kiek "popso"?

- Pačiam kiek netikėta, bet dabar apie 80 procentų repertuaro sudaro klasika. Labai dėl to džiaugiuosi. Žinau, kad daugybė žmonių nori mane matyti ir girdėti visai kitokį nei anksčiau. Jie irgi džiaugiasi, po koncertų spaudžia ranką: "Čia jūsų vieta!" Manau, reikėjo pergyventi ir kitokį muzikinį etapą, kad suprasčiau, ko pats noriu.

- Kas labiausiai padėjo atsiplėšti nuo šou ir pramogų pasaulio?

- Tiesiog prisiminiau, apie ką visada svajojau.

- "Meilės eliksyre" skamba populiarusis romansas "Una furtiva lacrima", kurį atliekate per koncertus. Jis jau turbūt nušlifuotas?

- "Meilės eliksyras" pavadinamas vienos arijos opera. Anksčiau dalis melomanų eidavo tik į antrą jos dalį - paklausyti Nemorino romanso ir solistą vertindavo pagal tai, ar jis dar nepavargo, ar turi jėgų susiimti ir gerai jį padainuoti.

- Patinka ta muzika?

- G.Donizetti, G.Verdi, G.Puccini - "monumentalūs melodistai". Mėgstu juos, mėgstu dainuoti plačiai. Manau, W.A.Mozartas ir jo matematika - ne man. Kai operos studijoje rengėme "Visos jos tokios", pajutau, kad ne. Nors mūsų dėstytojas Nerijus Petrokas tvirtino priešingai. Žinoma, netiktų dabar ir R.Wagneris. L.van Bethovenas - labai "rėksmingas", čia reikia stipraus, didelio balso, irgi dar ne. Tiesa, negalėčiau iškart griebti nei G.Puccini Kalafo ("Turandot"), tai būtų tas pats, kas šokti į laužą. Balsas - trapus dalykas, viskas turi ateiti palaipsniui. Ne vienam garsiam tenorui pakenkė per didelis pasitikėjimas savimi.

- Per koncertus įspūdingai atliekate Kavaradosio ariją "E lucevan le stelle". "Toskai" operos scenoje jau būtumėt pribrendęs?

- Kitas mano vaidmuo galėtų būti Lenskis "Eugenijuje Onegine" ar Alfredas "Traviatoje". Dabar Nacionalinis operos ir baleto teatras suteikė man galimybę pasirinkti: "Traviata" ar "Meilės eliksyras". Pasitariau su buvusiu ir dabartiniu dėstytojais. Abu sutiko, kad Nemorinas - labai geras startas. Įvyko perklausa, ir buvau patvirtintas šiam vaidmeniui.

- Kas jums dar yra sunku dainuojant savo diapazone?

- Kai nagrinėji vien tik natas - foršlagėlius, treles ir panašiai - viskas atrodo lengva, įveikiama iš karto. Bet paskui giliniesi į kiekvieną muzikinę frazę, ir atsiranda visokių kliūčių. Mano dainavime - dar daug spragų. Pavyzdžiui, "Meilės eliksyro" labai greitas tempas. Todėl tik džiaugiuosi, kad mano kvėpavimas gilus - įgimtas, pasak dėstytojo. Tačiau dar nesu pratęs prie tokios apimties kūrinių.

- O kas lengva, slysta kaip sviestu?

- Nieko nėra lengvo. Tikrai. Kai raumenys jau įpranta prie kūrinio, lieka dar didesnis uždavinys - kaip sujaudinti klausytoją.

- Ką jaučiate atlikdamas tokią gražią muziką?

- Iš pradžių visada galvoju apie techninius dalykus, kvėpavimą - kaip viską sustyguoti. Paskui - kaip perteikti mintį. Dažnai dainuojame svetimomis kalbomis, todėl verta kuo daugiau sužinoti apie kūrinį. Didžiąją žinių dalį gauni iš mokytojų.

- Kas padeda mokytis italų kalbos?

- Akademijoje turėjome nuostabią dėstytoją. Labai pravertė išvyka į Italiją. Beje, dėl savo tarties ten išgirdau pagyrų.

- Dar neišblėso išvykos įspūdžiai?

- Pernai sėkmingai dalyvavau Milane vykusiame vokalistų ir instrumentininkų konkurse, kuris pirmą kartą buvo surengtas tarptautiniu lygiu, iki tol jame dalyvaudavo tik Italijos atlikėjai. Konkursantai privalėjo parengti valandos trukmės programą: atsistoji ir "varai" be pertraukos.

Milane gyvenau pas tokią šeimą: žmona - biologė, vyras - informacinių technologijų specialistas, abu dėstytojai. Bute - daugybė antikvarinių daiktų. Pasirodo, moters tėvas, kuriam per aštuoniasdešimt, rūpinosi Giacomo Puccini memorialinio muziejaus įkūrimu. Vienas jo mecenatų buvo garsusis Luciano Pavarotti, su kuriuo šeima artimai bendravo. Nuvažiavome į muziejų jau po darbo valandų, ir man buvo leista viską liesti, vartyti klavyrų originalus.

Taip pat turėjau galimybę "iš vidaus" apžiūrėti "La Scalą": grimo kambarius, auditorijas, rūsius, stebėti repeticiją. Išeidami iš teatro pamatėme Placido Domingo - kelios panelės prišoko prie jo autografų. Aš irgi pribėgau, turėjau "Rigoleto" programėlę. Parašė: "Merūnui". Labai malonus nuotykis.

Dabar turiu planų dalyvauti P.Domingo konkurse, vyksiančiame Milane kitų metų pavasarį ir vasarą. Po "Meilės eliksyro" galvosiu, kaip pasirinkti programą. Duok Dieve, kad pasisektų. Konkursai - sėkmės dalykas. Balsų pasaulyje tikrai daug: ir nuostabių, ir didelių. Ir talentingų atlikėjų apstu.

Mano ankstesnis dėstytojas sakydavo: pats turi žinoti, ko nori, aš tau galiu tik padėti, pakoreguoti. Pirmiausia reikia pačiam nusiteikti. Tiesiog kovoti. Rytą atsibudęs dar norėtum dvidešimt minučių pagulėti - ar tai ne kova? Bet reikia keltis, daryti diafragmos pratimus, pasidainuoti, pasivaikščioti, kad prieš visus darbus būtum žvalus. Visą gyvenimą - kova.

- O V.Noreika muštruoja?

- Profesorius į visus savo studentus kreipiasi "jūs". Menininkams jis jaučia didelę pagarbą, nes žino, koks sunkus jų darbas - tikrai ne toks pat, kaip tarkim, tinkuotojo. Dirbama emocijomis ir nervais, tam turi būti "pajungtas" visas gyvenimas.

- Menininkams sunkiau gyventi?

- Manau, taip.

- Jaučiate, kad L.Mikalauskas dabar populiaresnis ir labiau mylimas?

- Mūsų skirtingi balsai, skirtingas repertuaras - konkurencijos čia negali būti, apie tai net nepagalvojau. Buvome bendrakursiai ir dabar būtume, jei ne mano akademinės atostogos, paimtos dėl dalyvavimo televizijos realybės šou. Susitikę su Liudu pašnekam, kad reikėtų ką nors padainuoti kartu, bet vis nepasitaiko progų. Tik L.van Bethoveno IX simfonija Pažaislio ir Mykolo Oginskio festivaliuose - visai neseniai.

- Gal susitiksite operos scenoje?

- Labai tikimės pasimatyti "Traviatoje". Jis būtų Žermonas.

- Ne "Meilės eliksyre"?

- Ten jam nelabai yra ką veikti.

- Daktaras Dulkamara.

- Taip, šitą galėtų. Džiaugiamės, kad turime nuostabius dėstytojus, kurie supranta, kokie mes užimti. Paskaitų daug praleidžiame... Bet viską atsiskaitome, stengiamės.

- Jauni ir jau be galo užimti.

- Tokie dalykai tik grūdina. Laikai pasikeitė, viskas vyksta kur kas greičiau. Dar prieš keletą dešimtmečių tikroji operos solisto karjera teatre prasidėdavo sulaukus trisdešimties. Dabar trisdešimtmečiai jau gali būti pasiekę tiek, kiek anksčiau šešiasdešimtmečiai neįstengdavo. Praeityje dainininkas tikrosios pagarbos sulaukdavo tik praėjus nemažai laiko nuo karjeros pradžios, o dabar reikia kuo daugiau nuveikti jaunystėje. Na, bet jaunam į galvą partijos geriau lenda. Aš planų turiu tiek, kad užtektų trims gyvenimams! Artimiausi - P.Domingo konkursas ir Alfredas "Traviatoje". Vestuvės irgi šį sezoną - balandį.

Trumpai

Merūnas Vitulskis (g. 1983 m. vasario 18 d. Kaune) - dainininkas (tenoras), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kauno fakulteto pirmo magistrantūros kurso studentas. Televizijos muzikinio realybės šou "Kelias į žvaigždes 2" nugalėtojas. 2008 metais laimėjo Estijoje vykusio tarptautinio popdainų konkurso "Laagna Laul" didįjį prizą. Tais pačiais metais laimėjo I vietą tarptautiniame populiariosios muzikos festivalyje "Canzoni dal Mondo" Italijoje. 2009 metais pelnė LMTA rengiamo Stasio Baro vokalistų konkurso pirmąją premiją, o Milane vykusiame tarptautiniame vokalistų ir instrumentininkų konkurse "Societa Umanitaria" pateko į finalinį penketuką. Festivalyje "Palanga 2010" laimėjo šlagerių karaliaus titulą. Išleido dvi kompaktines plokšteles: "Merūnas" (2007), "Likime draugais" (2009).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"