TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Metų mokytoja augina Visagino talentus

2016 03 19 6:00
Jaunystėje pasvajodavusi apie dainininkės karjerą scenoje šiandien Vita Pimpienė svajonę praktiškai įgyvendino per savo mokinius. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Daugiau nei prieš savaitę Metų mokytojos titulą pelniusią visaginietę Vitą Pimpienę neakivaizdžiai pažįsta kone kiekvienas, kuris bent akies krašteliu stebėjo talentingų vaikų kelią į šlovę: ji yra Iljos Aksionovo, Onos Kolobovaitės ir kitų balsingųjų pirmoji dainavimo mokytoja.

Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos Dainavimo skyriaus vedėja, dainavimo mokytoja ekspertė V. Pimpienė vaikus dainuoti moko jau dvidešimt metų. Ji neslėpė iki šiol prisimenanti savo pirmąją pamoką. „Tik baigusi mokslus bandžiau dirbti taip, kaip pati buvau mokoma. Tačiau pasirodė, kad su vaikais reikia paprasčiau, tad neturėdama patirties pradėjau iš naujo išradinėti dviratį, kurti naujas metodikas. Kiekvienas vaikas yra unikalus, prie kiekvieno reikia rasti savitą priėjimą. Galiu pasakyti, kad ir prieš dvidešimt metų, ir šiandien man mano darbas labai patinka“, – aiškino moteris.

Ilja Aksionovas ir Vita Pimpienė. Kadaise jie dalyvavo viename TV dainų projekte./Asmeninio albumo nuotrauka

Iš vaikystės žaidimų

Vita prisipažino, kad vaikystėje su malonumu žaisdavo „mokyklą“, jau tada jai patiko įsivaizduoti save mokančią kitus, tad vėlesnis muzikalios mergaitės pasirinkimas nieko labai nenustebino. Muzikinė Vitos karjera prasidėjo ankstyvoje vaikystėje. „Mano senelis griežė smuiku, vėliau šis smuikas atiteko man kaip palikimas. Atradusi jį namie pradėjau čirpinti, ir mama užrašė mane mokytis griežti į Ignalinos muzikos mokyklą. Pati esu iš Dūkšto miestelio, ten muzikos mokyklos nebuvo“, – prisiminė V. Pimpienė.

Nors sėkmingai įvaldė smuiko subtilybes, muzikali mergaitė visą laiką puoselėjo kitą norą – dainuoti. „Muzikos mokytoja, pastebėjusi šį mano didžiulį norą dainuoti, kartą patarė: „Stok į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar konservatorija), ten daugiau galimybių.“ Taip baigusi dešimtą klasę išvažiavau į Vilnių ir įstojau į „kelpšą“, – sakė Metų mokytoja.

Pašnekovė tikino, kad nebuvo baisu palikti saugius tėvų namus Dūkšte ir sulaukus vos 15 metų nerti į sostinės gyvenimą be nuolatinio tėvų rūpesčio, gyventi studentų bendrabutyje, savarankiškai mokytis. „Labai norėjau dainuoti, buvau ir esu savarankiška, todėl tikrai nebuvo baisu išvažiuoti į Vilnių. Dabar žvelgdama į savo mokinius matau, kad dažnas ne toks savarankiškas, kaip aš tada buvau“, – šyptelėjo ji.

Baigusi J.Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, kurioje mokėsi chorvedybos, Vita įstojo į Klaipėdos universiteto Muzikos fakulteto dainavimo specialybę. „Tačiau prieš stodama į Klaipėdos fakultetą nuvažiavau į Visaginą „apsidrausti“, norėjau susirasti darbą, jeigu kartais nepavyktų“, – nusijuokė mokytoja. Gyvenimo iššūkių nebijančiai jaunai moteriai viešnagė Visagine tapo lemtinga.

Svajones pildo mokiniai

Jaunystėje pasvajodavusi apie dainininkės karjerą scenoje šiandien Vita sako svajonę praktiškai įgyvendinusi per savo mokinius. Kai žiūri į juos, dainuojančius scenoje ar televizijoje, jaučia, kad greta mokinių yra ir dalelė jos pačios. Tai, kad Visaginas Lietuvos muzikos scenai nuolat pristato talentingų dainininkų, Vitos nuomone, pačių vaikų nuopelnas. Pedagogė tik padeda skleistis jų gabumams. „Tikrai neturiu sukūrusi kokios nors išskirtinės metodikos, kaip išugdyti žvaigždę, – šyptelėjo mokytoja. – Gal tiesiog turiu gebėjimą atskleisti jų prigimtinius gabumus, duotus Dievo. Net nežinau.“

V. Pimpienė prisipažino, kad sunkiausias dalykas jos darbe – pažinti kiekvieną vaiką, atrasti tai, kas jam tinka, prisiimti atsakomybę ugdant jo gabumus. Vėliau, anot dainavimo mokytojos, viskas vyksta tarsi savaime, su auklėtiniais pedagogė tampa lyg viena šeima. Labiausiai Vitą džiugina, kai jos mokyti dainuoti vaikai vėliau pasirenka muzikos karjerą. Anot V. Pimpienės, ne kiekvienam duodama tokia Dievo dovana, todėl ją turinčiuosius mokytoja labai skatina negniuždyti savo talento, siekti šios karjeros aukštumų.

Su jau įžengusiais į didžiąsias scenas mokiniais Vita nuolat palaiko ryšį, šiems grįžus į gimtąjį Visaginą ar susitikus sostinėje per renginius, visada būna daug kalbų, patarimų, prisiminimų, džiaugsmo.

Vita Pimpienė:"Sunkiausias dalykas darbe - pažinti kiekvieną vaiką, atrasti tai, kas jam tinka, prisiimti atsakomybę ugdant jo gabumus."

Smuiką perėmė dukra

Jau keturiolikmetė Vitos dukra Gabrielė nuo vaikystės griežė smuiku ir puoselėjo vaikišką norą tapti antrąja Vanessa Mae. Mama skatino dukros aistrą smuikuoti, tačiau kai mergaitė baigė muzikos mokyklą, ją mokiusi puiki pedagogė išėjo iš darbo. „Labai gaila, nes dukra pernai baigė smuiko klasę ir išėjus jos mokytojai užsidegimas priblėso. Nebeturėdama šios puikios pedagogės ir jos teikiamo stimulo dukra jau nebesvajoja būti antrąja V. Mae. Džiaugiuosi, kad Gabrielė vis dėlto groja ansambliuose, šiek tiek koncertuoja, bet man šis atvejis yra akivaizdus įrodymas, kad geras mokytojas vaiko gyvenime yra ypač reikšmingas žmogus“, – įsitikinusi Vita.

Tačiau nėra padėties be išeities: kol Gabrielė mokėsi smuikuoti, mama patyliukais graužėsi, kad jai pačiai nelieka laiko mokyti dukrą dainuoti. Dabar paauglė nutarė išbandyti vokalo pamokas, kurias rengia jos mama. „Šiais metais ji nusprendė pabandyti, nors ir anksčiau yra dainavusi ansambliuose, kvartetuose, tačiau epizodiškai. Gal padirbėsime rimčiau ir iš to kas nors išeis“, – vylėsi pašnekovė.

Dvi Pimpienės mokykloje

Visagino Č. Sasnausko muzikos mokyklai iki šiol vadovauja Česlava Pimpienė. Kai dvidešimtmetė Vita atvažiavo į atominės elektrinės darbuotojais apgyvendintą miestą ir įkalbėjo muzikos mokyklos direktorę steigti dainavimo klasę, kurios iki tol mokykloje nebuvo, ji dar nežinojo, kad po kurio laiko ten dirbs dvi mokytojos Pimpienės. „Matyt, toks likimas – susipažinau su Artūru Pimpe, už jo ištekėjau ir likau dirbti anytos vadovaujamoje muzikos mokykloje“, – sakė dainavimo mokytoja.

V. Pimpienės šeimos harmoniją stiprina ir tai, kad jos vyras Artūras, įgijęs pedagoginį išsilavinimą, taip pat domisi muzika, vaikystėje grojo akordeonu. „Jis puikiai mane supranta, be to, jam labai patinka stebėti, kaip aš dirbu su vaikais. Artūras – mano palaikymo komandos narys“, – tikino pašnekovė.

Kai su vaikais dirbama su meile, taktiškai, rezultatai pasirodo greitai. „Prisideda ir atsakomybė. Kolegos sako: „A, čia Pimpienės vaikai...“ Todėl turiu nepaprastai stengtis. Aišku, atsirado ir patirties, turiu jau dvidešimties metų stažą. Tačiau vis dar mokausi. Labai daug ko išmokstu būtent iš vaikų“, – prisipažino mokytoja. Išskirtine pedagogės patirtimi ji vadina darbą su akla mergaite Lidija Gurova, kuri prieš keletą metų dalyvavo TV laidoje „Mažųjų žvaigždžių ringas“. Lidijos dainavimo pamokos vyko nuolat liečiant mergaitės veidą ir aiškinant, kurios jo dalys turi dirbti dainuojant. Tokioms dainavimo pamokoms reikia ne tik pedagoginės išmonės, bet ir psichologinių žinių.

Dainuoti gali visi

Mokytoja įsitikinusi, kad dainuoti gali visi vaikai, svarbu rasti tinkamą priėjimą ir techniką. Tačiau pripažįsta, kad ne kiekvienas gali tapti solistu, tam reikia išskirtinės dovanos. Ji prisiminė, kad atėjusį mokytis dainavimo I. Aksionovą kurį laiką stebėjo, padėjo jam įveikti vaikiškas baimes. Vėliau jau pats vaikas labai norėjo dainuoti ir stengėsi, tad dirbti su šiuo talentingu vaiku buvo vienas malonumas. „Turiu pripažinti, kad labai daug priklauso nuo paties vaiko noro. Pastaruoju metu dirbau su labai talentingu vaikinuku Ernestu – nuostabus diskantas, kaip ir Iljos. Ir operose dainavo, ir laurus skynė, bet baigė dainavimo klasę ir jau nebenori dainuoti. Labai darbštus, bet noras dainuoti dingo. Tikiuosi, kad po kurio laiko tęs vokalo mokslus. Kita vertus, pasakysiu keistai nuskambėsiantį teiginį: Dievas žino, ką daro. Gal jis ilgainiui ir pasirinks dainininko kelią, o net jeigu ne – tai, ką išmoko, ant pečių nenešios“, – sakė pedagogė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"