TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Metų žmogus: apie paauglius žinau daugiau nei jų tėvai

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) rudens asamblėjoje 2011 metų žmogumi, labiausiai nusipelniusiu jaunimui, tapo jonavietis Vladimiras Kornijevskis. Nuo 2009-ųjų iki šio pavasario jis pirmininkavo Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungai „Apskritas stalas“, o dabar ten pat dirba projektų vadovu ir užsiima aktyvia visuomenine veikla.

Patiko maištauti prieš neteisybę

“Bendraudamas su 14-18 metų žmonėmis, visuomet nusileidžiu iki jų lygio. Ir jie man atsiveria kaip draugui. Manau, net savo tėvams mažiau pasipasakoja. Kartais apie kai kuriuos paauglius žinau daugiau nei jų tėvai. Bet tai nereiškia, kad visas paslaptis perduodu gimdytojams. Būtina turėti ribą. Priešingu atveju - bendrauti su jaunimu man nesisektų. Tarkime, jei vyksta mokymai kokias tris dienas, neskaičiuoju darbo valandų“, - paaiškino nominantas V.Kornijevskis.

Dar lankydamas tuometinę Utenos 3-iąją vidurinę mokyklą, Vladimiras buvo atsakingas už renginių organizavimą. Paskui sekė mokslai Vilniuje. Ten jis sutiko daug puikių žmonių, rado įvairių galimybių ir veiklų, kurias suteikė sostinė. Domėjosi teatru, lankėsi daugelyje spektaklių. Jo neaplenkė ir aistra futbolui: žiūrėti rungtynių vykdavo į Maskvą, Minską, Kijevą. „Teko būti ir panku, ir hipiu. Patiko maištauti prieš neteisybę, eksperimentuoti, nes subkultūrose radau sau būdingų idėjų“, - sakė 46-erių pašnekovas.

įsigilinus į jo biografiją, belieka tik patvirtinti, kad šis žmogus - be galo aktyvus, nebijantis iššūkių, aplinkinius žavintis paprastumu ir pozityviais organizaciniais gebėjimais.

Veiklos įvairovė

Pasak Vladimiro, aktyvesnė ir stabilesnė jo veikla su jaunimu prasidėjo maždaug prieš vienuolika metų, kai atvyko į Ruklą. Ten dirbo Mokomojo pulko teritorijoje, statė kareivines. Ten sutiko ir savo žmoną Jadvygą.

„Svetimas miestelis, iš pirmo žvilgsnio atrodantis kaip šmėkla, manęs nesužavėjo tol, kol nepradėjau pažinti žmonių. Daugelis jų buvo socialiai pažeidžiami. Visa tai mane jaudino ir skatino kažką keisti. Neturėdamas didelės patirties, aišku, ne be iniciatyvių draugų pagalbos, įkūriau asociaciją „Ruklos vaikų beisbolo lyga“. Iki šiol čia rado užsiėmimą daugiau nei du šimtai vadinamųjų probleminių vaikų. Vėliau miestelyje įsteigėme kitą asociaciją - „Ruklos bendruomenė“, - dalijosi mintimis nominantas.

Jam mieli ir vaikai, ir paaugliai, ir studentai, kuriems reikalinga pagalba. Svarbiausia, kad būtų veiklos įvairovė, pritaikyta amžiaus tarpsniams. Jei aplinkiniams neįdomu - vadinasi, veikla netikslinga. Pastaruoju metu pagrindinė V.Kornijevskio darbo kryptis - neformalusis ugdymas. Europos Sąjungos (ES) programa „Veiklus jaunimas“ skatina jaunų žmonių, gyvenančių skirtingose valstybėse, bendradarbiavimą. Vladimiras yra šios programos konsultantas, taip pat Lietuvos neformaliojo ugdymosi asociacijos narys. Jis įsitikinęs, kad Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“ (JonAS) - tarsi jo laboratorija.

Mokosi ir iš jaunesnių

Dirbdamas „JonAS“ projektų vadovu, savarankiškai tobulinasi, ieško informacijos, kur rengiami kokie kursai, seminarai. Vyksta į Lietuvoje ir užsienyje organizuojamus mokymus.

„Mokausi pats ir konsultuoju kitus. Per tą laiką aplankiau daugiau nei keturiolika ES šalių. Patariu, kaip kalbėtis su jaunimu: ar apie kultūrą, ekologiją, ar apie pilietiškumą. Paaiškinu, kas tai yra neformalusis ugdymas, kokias patirtis gauna jauni žmonės. Mano žinios daug kam reikalingos Lietuvoje ir užsienyje. Deja, mano patirtimi nepasinaudoja jonaviečiai. Galėčiau drąsiai konsultuoti vietinius ir norėčiau tai daryti, bet pačiam lįsti į akis labai nesinori. Jei tik atsiras poreikis - esu pasirengęs“, - atvirai pasakojo vyras.

Jis nebijo mokytis ir iš ganėtinai jaunesnių, išmanančių savo dalyką. Dažnai pateikia klausimus, gal kartais kvailai atrodančius. Ir klausinėja tol, kol išsiaiškina.

„Pelnyta Metų žmogaus nominacija džiaugiasi ir mano artimieji: žmona, trys vaikai, anūkė, mama, sesuo. Didžiuojuosi jais, padedančiais moraliai, suprantančiais veiklos prasmę. Gaila, bet šeimai laiko beveik nebelieka. Toks jau mano būdas. Labai dėkingas ir savo „chebrytei“. Geriausiai jaučiuosi tada, kai matau, jog esu reikalingas jaunimui, kai suvokiu, kad grupė žmonių yra patenkinta perteiktomis žiniomis. Galbūt dėl to manyje neblėsta jaunatviškumas ir nestinga kūrybinės energijos“, - pripažino Vladimiras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"