TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Migrantė iš Rusijos Lietuvoje jaučiasi kaip namie

2016 08 02 12:52
Maskvietė Ana Antonova gyventi pasirinko Vilnių.  Rasos Pakalkienės nuotrauka

Maskvietė Ana Antonova Vilniuje gyvena beveik metus. Neseniai ji džiaugėsi gavusi leidimą gyventi Lietuvoje dar dvejus metus. Iš jos pasakojimo mūsų šalį galima įsivaizduoti kitaip, pastebėti gerus dalykus, į kuriuos nebekreipiame dėmesio, nes esame prie jų pripratę. „Neįtikėtinas demokratijos lygis“, – per pokalbį ne kartą sakė atvykėlė.

Kavinėje maskvietė A. Antonova lietuvių kalba barmenei pasako, ką norėtų užsisakyti. Ir patenkinta šypsosi, kad pavyko susikalbėti. „Lietuvos žinių“ portalo lzinios.lt žurnalistei ji sako, kad stengiasi kalbėti lietuviškai, bet rusiškai mokantys lietuviai dažnokai pereina į rusų kalbą. Du kartus per savaitę lanko mokamus lietuvių kalbos kursus. Atsidūsta, kad kalba sunki. Bet ji stengiasi, nes nori mokėti kalbą šalies, kuri jai patinka ir kurioje gyvena.

A. Antonova patikina: nėra buvę atvejų, kad mūsų šalyje kas nors kreivai žiūrėtų ar užgauliotų dėl to, kad ji kalba rusiškai. Tuo tikino kai kurie Lietuvos rusakalbiai po pasikeitusios geopolitinės situacijos ir dėl to atsiradusios įtampos – kai Rusija aneksavo Krymą ir sukėlė karą Rytų Ukrainoje.

Persekioja

„Abu su vyru gimėme bei gyvenome Maskvoje ir niekada nesiruošėme niekur išvažiuoti, – susėdus prie kavos žurnalistei pasakoja A. Antonova. – Laikėme save patriotais. Abu – pilietiniai aktyvistai. Maskvoje eidavome į mitingus, tarkime, prieš karą Ukrainoje ir kitus, stebėdavome rinkimus kaimyninėse šalyse. Nors Maskvoje gyvenome per tris namus vienas nuo kito, susitikome per Ukrainos prezidento rinkimus, nuvykę į Lvovą kaip tarptautiniai stebėtojai.“

Ji tęsia, kad mintys palikti Rusiją pradėjo kilti, kai šalis įsiveržė į Ukrainą, aneksavo Krymą. Sako, tie įvykiai stipriai paveikė Rusijos visuomenę. Labai padaugėjo agresijos. Be to, sutuoktiniai suprato, kad anksčiau ar vėliau pas juos ateis pareigūnai. Daugelis panašių pažiūrų žmonių jau turėjo problemų su Rusijos teisėtvarka – už pilietinę veiklą buvo suimami, keliamos bylos, sodinami į kalėjimus. Dabartinei Kremliaus politikai nepritariantys žmonės toje šalyje vadinami nacionaliniais išdavikais, „penktąja kolona“, persekiojami.

Beisbolo lazda

A. Antonova teigia, kad sprendimui iš gimtosios šalies persikelti į Lietuvą įtakos turėjo ir žmonės. Pasak jos, daugumai Rusijos šalies gyventojų nerūpi, ar pažeidžiamos jų teisės, nereikia, kad kas nors jas gintų, dėl to kovotų. Apskritai žmonės nekreipia dėmesio į įstatymus ir taisykles. Tarkime, ten įprasta per gatvę eiti degant raudonam šviesoforo signalui, rūkyti neleistinose vietose ir taip toliau. Kaip sako A. Antonova, regis, tai turėtų būti smulkmenos, bet kai tokių daug, darosi sunku ištverti.

Be to, sutuoktiniai suprato, kad šiuo metu Rusijoje nieko neįmanoma padaryti, kad pasitrauktų dabartinis režimas, artimiausiu metu nėra sąlygų pokyčiams. „Valdžia demonstruoja: kas stiprus, tas teisus, – teigia A. Antonova. – Tai labai jaučiasi. Jei valdžia daro, ką nori, kas trukdo paprastam žmogui paimti beisbolo lazdą ir ką nors pulti, naikinti? Kai tokia atmosfera, nesijauti saugus.“ Pasak jos, Rusijoje padėtis blogėja po truputį, prie to apsiprantama, beveik nepastebima. Tuo metu stipriai veikia propaganda – net išsilavinusius ir mąstančius žmones. Jie patiki žiniasklaidos, veikiančios emocijas, manipuliacija ir demagogija.

Švarus vanduo per čiaupą

Kodėl pora gyvenimui pasirinko būtent Lietuvą? Lėmė kelios priežastys. Iš vyresnės kartos, kuri sovietmečiu čia atvažiuodavo atostogų, girdėjo mielų prisiminimų. „Tėvai mėgo Lietuvą nuo sovietinių laikų, namie buvo M. K. Čiurlionio albumai“, – atsimena A. Antonova. Gerai ir tai, kad Lietuva netoli, paprasta nuvažiuoti į Maskvą aplankyti artimųjų. Abiejų sutuoktinių mamos gyvena Rusijos sostinėje. Kai vaikai persikėlė į Lietuvą, pas juos jau viešėjo. Rusijoje yra likę ir bičiulių bei bendraminčių, nors dalis taip pat emigravo į užsienį.

Pati A. Antonova, kai jau mąstė, kur keltis iš Rusijos, lankėsi turizmo parodoje Lietuvoje. Per viešnagę kreipė dėmesį į tai, kas judviem su sutuoktiniu svarbu. Tarkime, kad galima gerti iš čiaupo bėgantį vandenį, patogu važiuoti gerais lietuviškais keliais. Rusė su šypsena sako, jog lietuviams tokie dalykai atrodo savaime suprantami, todėl jie stebisi, kad kur nors to nėra. Kita priežastis, kurią mini A. Antonova, – Lietuvos sostinėje nėra problemų dėl kalbos, kol nemoki lietuviškai, gali susikalbėti rusiškai. „Galima sėkmingai socializuotis ir nemokant vietinės kalbos“, – tikina moteris. Tačiau ji mokosi lietuvių.

Sąžininga sutartis

A. Antonova pradėjo ieškoti darbo Vilniuje turizmo srityje ir tokį rado. Tada atvyko ir apsistojo Lietuvos sostinėje. Tai buvo praėjusių metų rudenį. Beveik po pusmečio atvažiavo ir vyras – jis su partneriu čia pradėjo IT verslą. Pora gyvena nuomojamame bute viename Vilniaus rajonų. „Sutartis su Lietuva – sąžininga. Dirbame, mokame mokesčius“, – su šypsena tvirtina atvykėlė.

Kaip dar vieną priežastį, kodėl nusprendė keltis į šią Baltijos šalį, A. Antonova nurodo, viena vertus, mentaliteto artumą, antra vertus, tai, kad lietuviai daug labiau europietiški, negu, tarkime, ukrainiečiai, tad toks derinys taip pat patinka. „Lietuvoje man komfortabilu, saugu, stabilu, – tvirtina pašnekovė. – Patinka lietuvių kalbėjimo maniera, smagu su jais bendrauti, svarstyti, diskutuoti. Čia žmonės, nepriklausomai nuo to, kad pažiūros gali būti skirtingos, girdi vieni kitų argumentus. Rusijoje nuo to buvome atpratę.“

A. Antonova teigia, kad nesunkiai adaptavosi mūsų šalyje. Neseniai jiedu su vyru buvo išvykę savaitei atostogų į Rusiją. Kai automobiliu keliavo atgal į Lietuvą, moterį apėmė jausmas, kad grįžta namo, norėjosi kuo greičiau parvažiuoti. „Vėliau pagalvojau: kaip keista, kad namais gali vadinti miestą, kuriame negimei. Štai kokie pokyčiai įvyko per mažiau kaip per metus, kai gyvenu Lietuvoje“, – sako A. Antonova.

Naujoji rusų diaspora

Dabar, kai iš Rusijos dėl Kremliaus režimo galimų represijų ar gniuždančios atmosferos į Lietuvą pervažiavo nemažas būrys žmonių, kuriasi tarsi naujoji rusų diaspora. Jie buriasi ir bendrauja, organizuoja įvairius renginius. Jie ir Lietuvoje yra pilietiški bei aktyvūs. Jie linki, kad gimtojoje Rusijoje kada nors įsigalėtų demokratija, laisvi rinkimai, būtų gerbiamos žmogaus teisės ir taip toliau, veikia šia kryptimi.

Vilniuje A. Antonova su vyru randa tiek daug įdomaus, kad dažnai namo grįžta tik nakvoti. Ji sako, kad šio miesto kultūrinis gyvenimas įdomus ir intensyvus, kasdien būna koncertų, susitikimų, festivalinių renginių. Net sunku suspėti visur, kur norėtųsi. Neseniai vienos draugės kvietimu A. Antonova sostinėje dalyvavo „dance walking“ („vaikščiojimas šokant“ – liet.) akcijoje, išpopuliarėjusioje pasaulyje. Žmonės susiburia, eina gatvėmis ir šoka, per ausines klausydami tos pačios muzikos. „Tai tokia laisvė, kokia Rusijoje neįsivaizduojama, – tvirtina A. Antonova. – Ten reikia krūvos leidimų, gali pasakyti, kad tai yra nesankcionuotas mitingas, išvaikyti, suimti.“

Ji prisiminė išrinktojo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus inauguracijos vaizdus pernai balandį. Kai tik tuo metu buvo Lietuvos sostinėje ir nuėjo į šventę, surengtą prie Baltojo tilto. „Mus nepaprastai nustebino. Nebuvo jokių užtvarų. Stovėjo vienintelis policijos automobilis. Galima buvo ramiai prieiti. Aš buvau šalia. Mums buvo šokas, nes Maskvoje tai neįmanoma įsivaizduoti. O Vilniuje – neįtikėtinas demokratijos lygis, – įspūdžiais dalijasi atvykėlė.

Žiemą būstas vėsus

A. Antonova rašo tinklaraštį, kuriame pasakoja apie gyvenimą Lietuvoje. Jis pavadintas – „Laimingos moters gyvenimas. Naujas etapas – Lietuva.“ Daugumoje įrašų – geri įspūdžiai.

Per pokalbį su žurnaliste prašoma pasakyti ką nors kritiško, moteris lygina, kad Rusijoje būstai žiemą šildomi daug labiau, nei mūsų šalyje, todėl reikėjo laiko apsiprasti su vėsa namuose. Dar A. Antonova apgailestaudama pastebi, kad sovietmetis Lietuvai padarė įtaką. Ji iki šiol vis dar jaučiama – nuo žmonių mentaliteto iki išlikusios tų laikų architektūros. Pasak A. Antonovos, vyresnio amžiaus žmonės teigia: kadangi valdžia apgaudinėja, todėl ir jie taip daro – nedeklaruoja pajamų ir panašiai. A. Antonovos nuomone, Lietuva atsilieka ir technologijų srityje, tarkime, elektroninės bankininkystės, interneto svetainių kūrimo ir taip toliau. Žmonės linkę taupyti, o ne investuoti. Lietuvoje, pasak A. Antonovos, įstatymai nėra palankūs migrantams kurti verslą, susijungti šeimoms.

Tačiau iš esmės A. Antonova optimistiška. „Kai ruošiausi į Lietuvą, pažįstamų lietuvių klausiau, kas šalyje negerai. Jie neiškart atsakydavo, mąstydavo. Tai yra tam tikras rodiklis. Tarkime, paklausk Rusijoje, kiekvienas iškart atsakys, kad blogai“, – teigia ji.

Beje, ji supranta, kodėl žmonės iš Lietuvos emigruoja, mano, priežastis yra ta, kad šalis neturtinga, lyginant su kitoms ES šalimis. Pačiai A. Antonovai pinigai ne itin rūpi, jai svarbiau, kaip teigia, gera atmosfera, dvasinis komfortas. O tai ji randa Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"