TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Modernusis lietuviškų monetų patriarchas ir eurų tėvas

2006 08 26 0:00
Skulptorius Antanas Žukauskas savo dirbtuvėje Užupyje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilnietį skulptorių Antaną Žukauską galima vadinti tikra priešingybe tų menininkų, kuriems sunkiai sekėsi rasti savo vietą istorinius pokyčius išgyvenančioje šalyje. Pastarąjį dešimtmetį skulptoriaus kūrybingumas vis labiau skleidžiasi.

"Nemažai menininkų visą gyvenimą dirba vienodai. Kaip prieš dešimt, dvidešimt, trisdešimt metų, taip ir šiandien. Toliau monotoniškai klonuoja savo kūrinius ir nepastebi, kad pasaulyje jau daug kas pasikeitė, o jie stovi vietoje ir neatitinka laiko dvasios. Aš manau, kad menininkas, kaip ir visas pasaulis, privalo progresuoti. Dailininkui būtina turėti savo braižą, meninę koncepciją, bet ne mažiau svarbu plėtoti savo kūrybą, eiti į priekį", - LŽ sakė Antanas Žukauskas.

Šiemet menininko projektas "Lietuvos kultūra Europoje per formą" laimėjo strateginę valstybės stipendiją. Koliažų-skulptūrų parodų ciklą pradėjo rugpjūčio viduryje Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūriame centre atidaryta ekspozicija. Rugsėjo mėnesį skulptoriaus pastarųjų metų darbai bus eksponuojami Klaipėdoje, vėliau keliaus į Vokietiją. 2007 metų balandį pažymint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje trečiąsias metines Europos Parlamente Briuselyje surengtoje parodoje turėtų būti pristatytas 51 Žukausko darbas: naujausi koliažai-skulptūros, menininko sukurti Lietuvos eurai, įvairios proginės monetos ir medaliai, skirti Lietuvos kunigaikščiams bei svarbiems istoriniams įvykiams.

Ciklą "Lietuvos kultūra Europoje per formą" užbaigs Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose surengta paroda. Aštuonias sales apimančioje ekspozicijoje - ir kūrybos retrospektyva, ir naujausi darbai.

Naujas žanras

"Ateina toks laikotarpis kaip dabar, ir pats negaliu paaiškinti kodėl, bet būtent taip suprantu šiuolaikinę skulptūrą: lakoniška iki minimalizmo, - kalbėjo menininkas apie pastarojo meto koliažus-skulptūras, nors tokio žanro ištakomis galima būtų laikyti jau 1978 metais sukurtą darbą buvusiame pieno bare Totorių gatvėje Vilniuje. - Visuomet žmogus kuo toliau, tuo labiau mėgini atsikratyti nereikalingų dalykų, siekti minties gilumo, aiškumo, nušlifuoti ją net iki ženklo".

Jau daugiau kaip dešimt metų Žukauskas kuria vadinamąsias skulptūras-koliažus, nes bent kol kas tikslesnio pavadinimo kuriamiems darbams nėra. Atsiranda tiesiog naujas žanras. Kuriant skulptūras-koliažus, autoriaus dar vadinamus bareljefais, naudojami tik paties padaryti daiktai. Menotyrininkai pabrėžia, kad Žukauskas nemėgsta greitpyragio, skulptorius labai ilgai mąsto, kol pradeda, o jo sukurti darbai išsiskiria konceptualumu ir poetiškumu, originalia kompozicija ir monumentalumu. Skulptūrų-koliažų parodos jau buvo surengtos Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Skulptoriaus naujausi darbai eksponuoti ir bendrose parodose Lietuvoje bei užsienyje.

Muziejuose ir viešosiose erdvėse

Unikalūs ir patys pirmieji Žukausko parodiniai darbai. Nors sukurti, pavyzdžiui, septintajame ar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, jie ir dabar yra modernūs. Parodinių, arba mažosios plastikos, darbų per visą gyvenimą Žukauskas sukūrė daug. Daugelis jų yra Lietuvos, kitų šalių muziejuose. Lietuvos dailės muziejuje - žymusis 1972 metais sukurtas "Torsas", puošiantis ir 2002 metais išėjusios monografijos "Žukauskas. Skulptūra" viršelį. Muziejuose - ir kelios vadinamojo vaikų ciklo skulptūros. Skulptūra "Džiugesys" iškeliavo į Las Vegasą, "Anūkas" stovi Martyno Mažvydo parke Klaipėdoje.

Iš viso viešosiose erdvėse - per 50 Žukausko kūrinių. 1989 metais sukurtos monumentalios simbolinės skulptūros Lietuvos nacionalinio teatro fasadui Vilniuje. Sostinės Karoliniškių rajone stovi fontanas "Pumpuras", o Varšuvoje - fontanas "Juodojo paukščio giedojimas".

1996 metais Vilkaviškio centrinėje aikštėje iškilęs Žukausko sukurtas paminklas Lietuvos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui kritikų įvertintas kaip vienas geriausių Lietuvoje. Vilkaviškyje stovi ir 1998 metais Žukausko sukurtas paminklas Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai.

Nuo Vytauto Didžiojo iki Žukausko

"Paminklai, monetos... Galima sakyti, iš karto įsitraukiau į atkurtos valstybės įtvirtinimą", - kalbėjo skulptorius. Jo sukurtos apyvartoje esančios vieno, dviejų ir penkių litų, taip pat 10, 20 ir 50 centų monetos. Iš viso Žukauskas yra trylikos apyvartinių ir proginių monetų autorius. Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms skirta 50 litų moneta, kurioje vaizduojamas disko metikas, 2001 metais kolekcinių monetų konkurse JAV buvo pripažinta meniškiausia pasaulio moneta.

Kaip prisiminė skulptoriaus žmona Elena Žukauskienė, kai Lietuvos banke buvo pristatoma ši moneta, autorius, paklaustas, kurį Lietuvos disko metiką joje pavaizdavo, atsakė, kad Virgilijų Alekną, nes kurdamas monetą buvo įsitikinęs disko metiko pergale 2000 metų olimpinėse žaidynėse.

Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms skirta moneta, kaip ir kolekcinės "Valstybės atgimimo" (1995), "Baltijos keliui-10" (1999) ar "M.K.Čiurlionio" (1995) monetos, būtų tarp mieliausiųjų pačiam autoriui.

Nors skulptorius pripažino, kad, kaip ir savo vaikus, labai sunku kurią nors vieną išskirti. Vytautui Didžiajam skirta moneta auksinė, kitos - sidabrinės. Londono užsakymu 1998 metais sukurta kolekcinė UNISEF "Pasaulio vaikai" moneta.

Į Vatikaną nukeliavo skulptoriaus sukurti Kryžiaus kalno, šv. Kazimiero, 2000 metų, kardinolo Vincento Sladkevičiaus medaliai. Šv. Kazimiero medalis buvo pirmasis oficialiai sovietmečiu, 1984 metais, išleistas šventojo medalis. Didelis šv. Kazimiero medalis yra įmontuotas ir Vilniaus arkikatedroje.

Žukausko sukurtos apyvartinės litų monetos kasmetinėje parodoje Bazelyje (Šveicarija) taip pat buvo įvertintos kaip labai meniškos, originalaus šiuolaikinio dizaino, lakoniško stiliaus.

2004 metais skulptorius laimėjo Lietuvos banko skelbtą euro monetų nacionalinės pusės konkursą. Euro monetų bendroji pusė (aversas) visose ES šalyse vienoda. Nacionalinėje pusėje (reverse) Žukauskas pavaizdavo valstybės herbo - vyčio ženklą ir užrašą "Lietuva", o aplink vytį - 12 ES žvaigždučių.

Skulptorius pabrėžė norėjęs išvengti kosmopolitinio sprendimo, išlaikyti lietuvišką dvasią, sąsają su litais, tęstinumą, nes išėmus litus iš apyvartos turėsime tik eurų monetas su tautine simbolika. Ir šuoliuojantis per žvaigždes vytis, autoriaus nuomone, Lietuvai gėdos Europoje nepadarys.

Vieno, dviejų, penkių, 10, 20, 50 centų ir vieno, dviejų eurų monetos, sukurtos Žukausko, puikiai atitinka ir numizmatikos reikalavimus, nes geros monetos aversas ir reversas turi stilistiškai derėti.

Pašnekovas neslėpė šiek tiek nusivylęs, kad Lietuva negalės įsivesti euro jau kitais metais, tačiau yra optimistas, o per metus kitus gerai padarytas darbas tikrai nepasens. "Gal kas pasakys, kad mažas, bet iš tikrųjų - labai didelis, sudėtingas, Lietuvą reprezentuojantis darbas, - apie monetų kūrimą kalbėjo lietuviškų monetų tėvu tituluojamas Žukauskas, ėmęsis šios kūrybos tiesiog dėl įdomumo, nes anksčiau tokio žanro nebuvo. - Dėl eurų viskas greičiau išsisprendė, o apyvartinių litų konkursų buvo net trys. Vos ne trejus metus užtruko. Tada dar nebuvo praktikos. Patys turėjome nutarti, ką monetose vaizduoti, kokia bus reverso ir averso idėja".

Skulptorius pripažino, kad didžiuojasi savo darbu. Jis įeis į istoriją. Rugsėjo mėnesį turėtų pasirodyti Lietuvos banko kapitalinis leidinys "Lietuvos monetos", apimantis visą lietuviškų monetų gyvavimo laiką nuo pat pirmųjų iki sukurtų Žukausko.

Prisimenant Galą

Kitąmet Radvilų rūmuose numatyta surengti Žukausko paroda bus skirta skulptoriaus kūrybos keturiasdešimtmečiui, nors Anykščių muziejuje eksponuojamas dar penktos klasės moksleivio padarytas giminaičio rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko sodybas maketas. Rašytojas lankydavosi jo tėvų namuose, atnešdavo būsimam menininkui pieštukų. Dabar Vienuolio žemėje prie "Paskenduolėje" minimo Ilgio ežero gyvena skulptoriaus brolis Stasys Žukauskas.

Skulptorius, 1966 metais baigęs tuometinį Dailės institutą, dvejus metus dirbo Kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos ekspertu, atsakingu už paminklų statymą. Vėliau visą gyvenimą gyveno vien iš kūrybos.

"Geras krepšininkas gerai gyvena ir geras dailininkas gerai gyvena, - juokavo Žukauskas. - Turiu užsakymų, manimi domisi, - pragyvenu".

Menininkas prisipažino, kad jam labai padeda žmona. Nors šeimoje būna ginčų, per juos daug ką išsiaiškina ir vienas kitą papildo. Žmona niekada negaili pinigų menui - atiduoda viską.

"Jei Salvadoras Dali nebūtų turėjęs Galos, pasaulis galbūt neturėtų Salvadoro Dali. Jei Vincentas van Goghas nebūtų turėjęs brolio Teo, net šimtu procentu galima sakyti, kad jo nebūtų meno pasaulyje, darbai gal taip ir voliotųsi kur nors, o dailininkas būtų miręs iš bado. Dailininkas yra kūrėjas. Jis negali tvarkyti jokių reikalų, turi būti laisvas", - įsitikinusi ponia Elena.

Jai tenka rūpintis ir finansiniais, ir organizaciniais reikalais. Ji yra Žukausko parodų kuratorė, knygos "Žukauskas. Skulptūra" sudarytoja ir leidėja. Šiuo metu ponia Elena kuria dokumentinį filmą apie skulptorių ir rašo knygą apie Nacionalinės premijos laureatus nuo pat pirmosios Lietuvos valstybės premijos 1935 metais.

Žukausko vaikai Artūras, Laimutė ir Rasa nepasirinko menininko kelio. Septyniolikmetis vaikaitis Dominykas norėtų būti muzikos prodiuseris. Sebastijonui - metai ir trys mėnesiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"