TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Mokslo atradimas - treji vėžlio metai

2007 04 21 0:00
Aido Alaburdos ir danų mokslininkų atradimas keičia požiūrį į nugaros smegenis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Reikia tokių rezultatų, kurie iš kėdės išverstų", - juokavo Vilniaus universiteto mokslininkas Aidas Alaburda kalbėdamas apie prestižiškiausiame pasaulyje mokslo žurnale "Science" šiemet kartu su kolegomis danais publikuotą straipsnį.

Per visą Lietuvos mokslo istoriją yra turbūt tik du atvejai, kai lietuvių mokslininko straipsnis publikuotas tokiame prestižiniame leidinyje. 2005 metais žurnale "Science" išspausdintas bendras Fizikos instituto Molekulinių darinių fizikos laboratorijos vadovo profesoriaus Leono Valkūno ir amerikiečių mokslininkų darbas apie nustatytą sudėtingą fotosintezės savireguliacijos mechanizmą.

Supermeno vardu

A.Alaburdos ir Kopenhagos universiteto mokslininkų atradimas pirmiausia keičia požiūrį į nugaros smegenis. "Jos valdo visą judėjimą. Vienas pagrindinių nugaros smegenų veikimo modelių yra vadinamasis tarpusavio slopinimo principas. Visos galūnės turi raumenis antagonistus: vienas galūnę sulenkia, kitas - ištiesia. Todėl buvo hipotezė, kad nugaros smegenys organizuotos tokiu principu: vieni neuronai, valdantys raumenį, aktyvinami, kiti - slopinami, ir atvirkščiai. Mūsų tyrimų esmė ta, kad parodome, jog iš tiesų taip nėra, - populiariai mėgino paaiškinti dr. A.Alaburda. - Vienas neuronas ir slopinamas, ir jaudinamas tuo pat metu, t. y. jis tuo pat metu iš nugaros smegenų gauna ir slopinimo, ir jaudinimo signalą."

Dar anksti kalbėti apie atradimo pritaikymą medicinos srityje, tačiau gydant traumas būtina suprasti, kaip veikia nugaros smegenys. Šiuo požiūriu atradimas yra vienas žingsnis tolesnių tyrimų ir pritaikymo medicinos srityje link.

Kai ištinka nugaros traumos, kol kas vienintelė išeitis yra

invalido vežimėlis. Pasaulyje kuriami net atskiri nugaros smegenų tyrimų fondai. Vienas toks pavadintas žymaus aktoriaus Christopherio Reeve'o vardu. Pirmąjį Supermeną vaidinęs aktorius taip pat buvo patyręs nugaros smegenų traumą.

Įvykis ir Danijoje

"Science" publikuoto straipsnio autoriai yra trys: darbo vadovas Kopenhagos universiteto profesorius Jornas Hounsgaardas, pas jį po doktorantūros dirbęs A.Alaburda ir lietuvį šioje laboratorijoje pakeitęs danas Rune'as W.Bergas, kuris grįžo po šešerių metų doktorantūros studijų San Diege. Jis perėmė A.Alaburdos sukurtą naują metodiką, vėžlio preparavimo būdą ir galimybę iš to preparato registruoti nervinius impulsus. Sudėtingiausius eksperimentus pradžioje atlikdavo A.Alaburda, vėliau juos tęsė ir atlikdavo analizę kolega R.W.Bergas. Jis gerai išmano analizės metodus, vilnietis - fiziką, danų profesorius - mediciną.

"Buvo matyti tendencija, kad kažkas keista vyksta. Tada pradėjome dar eksperimentuoti, po truputį tuo įsitikinome, surinkome užtektinai eksperimentų duomenų, - prisiminė mokslininkas trejų metų darbą, lėmusį atradimą ir išdėstytą tik keturių puslapių straipsnyje. - Mokslo fondas Lietuvoje skiria pinigų metams ir tikisi, kad bus kas nors reikšminga padaryta. Iš tiesų laiko mastas yra visai kitas, jei nori ką nors reikšminga padaryti. Ypač kai dirbi su gyvais organizmais."

Kai mokslininkai įsitikino, kad eina atradimo link, ėmė rašyti "Science" žurnalo reikalavimus atitinkantį straipsnį. Pašnekovas juokavo, kad tobulumui ribų nėra, ir rezultatai buvo vis šlifuojami: 2005 metų vasarą jis važiavo į Kopenhagą "baigti" straipsnio. Dar kartą jį "baigė" rudenį. Ir pavasarį. Tik pernai vasarą mokslininkai pasakė: "Viskas, jau baigėme iš tiesų!"

Mokslo srityje taip būna, kad dirbant kyla vis daugiau klausimų. Juos mokslininkas stengiasi toliau aiškintis. Galimi atradimai, koks aprašytas "Science" žurnale, nors, kaip prisipažino pašnekovas, tokie dalykai ne kasdien pasitaiko. Penkiasdešimt penkerių metų danų

profesoriui šis straipsnis pirmas, publikuotas "Science". Ir Danijoje tai yra įvykis. Nors ten didesnis mokslo finansavimas ir kai kurios sritys stipriai pažengusios, per metus būna tik keli straipsniai.

Šiokia tokia loterija

"Science" žurnalas skiriasi nuo specializuotų leidinių - tyrimų rezultatai turi būti įdomūs daugeliui mokslo sričių. Šiame žurnale pirmauja amerikiečiai, nes JAV didelis mokslo finansavimas. Kitas dalykas - publikavimo tokiuose žurnaluose specifika. Pasak A.Alaburdos, mokslo leidiniuose straipsnius paprastai vertina recenzentai, o tuose prestižiniuose žurnaluose yra dviejų etapų recenzavimas. Pirmiausia komerciniai recenzentai pasižiūri, ar straipsnis toks svarbus, kad žmonės skaitytų ir stebėtųsi - ohoho! Jei mano, kad taip nebus, net neduoda recenzentams skaityti.

"Jei nusprendei į jį rašyti, turi nusiteikti kaip mes trejus metus sėdėti ir dirbti ta tema. O jeigu būtų nepavykę išspausdinti?! - svarstė mokslininkas. - Sugaištas laikas ir straipsnis išspausdintas paprastame žurnale. Vis tiek reikia publikacijų sąrašą turėti, jei nori kur nors įsidarbinti, gauti finansavimą. Šiokia tokia loterija, ir nuo žmogaus nusiteikimo priklauso. O Amerikoje, matyt, taip yra, kad darbo vadovai, garsūs profesoriai, turi daug darbuotojų ir sako jiems: darom! Iš dvidešimties gal vienam pasiseka."

Norėjo gyventi Lietuvoje

A.Alaburda studijavo fiziką Vilniaus universitete, tačiau jam buvo įdomu tirti gyvus organizmus, todėl doktorantūrai pasirinko biofiziką Kauno medicinos akademijoje. Pašnekovas prisiminė 1991 metus, kai rinkosi doktorantūros temą. Ne pats geriausias laikas. Užeina į laboratoriją - polietilenu uždengti prietaisai: vieni mokslininkai išėjo į verslą, kiti išvažiavo į užsienį. Prof. Arono Gutmano laboratorijoje pamatė, kad vyksta tikras darbas.

Doktorantūros vadovas prof. A.Gutmanas buvo užmezgęs kontaktus su danais. Kopenhagos universitete dr. A.Alaburda, anksčiau teoriškai tyręs, kaip veikia nugaros smegenų ląstelės, ėmėsi eksperimentų. Po trejų su puse metų grįžo į Lietuvą, jau iš anksto susitaręs dėl darbo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biofizikos ir biochemijos katedroje.

"Ten užsibūti minties nebuvo, - kalbėjo pašnekovas. - Taip sutvarkyta mokslo sistema, kad, sakykim, Kopenhagos universitete nuolatinę poziciją gauna vidutiniškai 45 metų sulaukęs žmogus. Matyt, tokia politika, kad atsisijotų tikrai vertingi. Darbas pagal projektus - pusmečiui, metams. Nežinai, kur po pusmečio būsi. Kai jaunas, dar nieko, bet jei turi šeimą, o po kokių metų reikia pakuotis lagaminus, važiuoti kur nors į Ameriką, - nesinorėjo taip gyventi."

Lietuvoje gyventi norėjo ir mokslininko žmona Jolita Balandytė, dirbanti projektų vadybininke Lietuvos šokio informacijos centre.

Šeimoje auga du vaikai: trejų metų Ugnė ir keturių mėnesių Lukas.

Pažangiausios - idėjos

Vilniečio darbo vadovas Kopenhagos universiteto prof. J.Hounsgaardas stengiasi nepaleisti buvusių darbuotojų ir retkarčiais vis susikviečia. Kai A.Alaburda grįžo į Lietuvą, bent mėnesiui kas vasarą vykdavo į Daniją.

Jau metai, kai Vilniaus universiteto Neurofiziologijos laboratorijoje jis turi beveik visą eksperimentams reikalingą aparatūrą. Vieną įrangą nusipirko, kitą, ir gana brangią, atidavė prof. J.Hounsgaardas, trečią reikėjo susitaisyti.

"Įranga neatrodo tokia ultramoderni, nes mano darbas gana klasikinis, ir prietaisai taip greitai nepasensta. O pažangiausios čia, matyt, idėjos", - juokėsi pašnekovas.

Pavyzdžiui, elektrodus gaminantis, tiksliau, ištempiantis, prietaisas yra gal 10-12 metų senumo. Dar pernai jais prekiavo gaminanti kompanija. Šiemet tokie prietaisai nebeparduodami. Nervų ląstelė yra apie dvidešimtosios milimetro dalies skersmens. Į ją įbesti reikia taip pat labai mažo elektrodo, kurį galima judinti į visas puses tūkstantosios milimetro dalies tikslumu. Antivibracinis stalas su oro pagalvėmis garantuoja visišką mechaninį stabilumą, kad elektrodas per tyrimus nevirpėtų. Mikroskopui - gal 20 metų, bet optika, pasak mokslininko, nesensta.

Apie mokslininkus ir vėžlius

Tyrimams pasirinkti jūrų vėžliai, nes jie atsparūs anoksijai, deguonies trūkumui. Visų gyvų organizmų ląstelėms nuolat reikia deguonies. Žinduolių, pavyzdžiui, pelių, ląstelės negaudamos deguonies labai greitai žūva, o vėžliai kur kas atsparesni ir iš jų paprasčiau pasidaryti preparatus. Nugaros smegenų gabaliukus galima maždaug savaitę laikyti šaldytuve ir jie bus tinkami tyrimams.

A.Alaburdos laboratorijoje vėžlių matyti ir akvariume, ir vonelėje ant grindų. Pats turi jų nusipirkti, parsivežti, juos prižiūrėti. Mokslininkas nesiėmė lyginti Vilniaus ir Kopenhagos universitetų, bet ten, kai reikia vėžlio, nueina į specialias patalpas ir atsineša su kibiriuku.

"Matyt, Danijoje universitetui per brangu, kad pats profesorius vėžlius šertų! - juokavo pašnekovas. - Verčiau tą laiką mokslui skirs ar su studentais dirbs. Taip bus kada nors ir pas mus: universitetams pasirodys per brangu, kad patys mokslininkai ir skyles gręžia, ir laidus tiesia, ir vėžliais rūpinasi. Turės atsirasti infrastruktūra, ir viskas susitvarkys."

Šiemet baigiasi A.Alaburdos gautas trejų metų NATO finansavimas, skiriamas pagal specialią programą įsikurti mokslininkams, dirbusiems NATO valstybėje ir grįžusiems į savo šalį. Pašnekovas nusiteikęs optimistiškai - rašo paraišką Lietuvos mokslo fondui, ketina rašyti ir Europos Sąjungos septintajai bendrajai programai. Toliau bendradarbiaus su danais. Vilniaus universitete su A.Alaburda dirba du studentai. Mokslininkas galvoja ir apie savo darbo grupę.


Trumpai

Aidas Alaburda po studijų Vilniaus universiteto Fizikos fakultete pasirinko doktorantūrą biofizikos srityje Kauno medicinos akademijoje. Nuo 2000-ųjų trejus su puse metų dirbo Kopenhagos universitete. 2003 metų vasarą grįžo į Lietuvą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"