TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Mokslų daktarė tapo kosmetologe

2013 09 28 6:00
Įveikusi vidinį barjerą mokslų daktarė B.Basiulienė pradėjo lankyti Darbo biržos kosmetologų kursus. Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Biomedicinos mokslų daktarė genetikė Birutė Basiulienė sau ir aplinkiniams įrodė, kad kiekviena pabaiga yra ko nors pradžia, o mokytis niekada nevėlu net mokslų daktarui.

Praėjusią savaitę Birutė dešimtukais išlaikė Darbo biržos organizuojamų kosmetologijos kursų egzaminus, o šiomis dienomis ji jau priima pirmąsias klientes kaip kosmetologė. "Man regis, kad šiam gyvenimo pokyčiui ruošiausi visą laiką", - šyptelėjo moteris. Netekusi valdiško darbo ji nepuolė į depresiją, ryžosi kardinaliems pokyčiams. Patarta pažįstamos, jau baigusios analogiškus Darbo biržos rengiamus kursus, mokslų daktarė savo žinias nutarė pritaikyti grožio srityje. Prisipažino, kad kosmetologija seniai ją domino, šia tema buvo perskaičiusi kalnus literatūros, bet trūko praktinių įgūdžių. "Darbo biržoje perėjau visą "ratą" - buvau registruota bedarbė, gavau pašalpą. Po kurio laiko supratau, kad jau gana ilsėtis, reikia ko nors imtis. Domėjausi, kur būtų galima įgyti kosmetologės specialybę. Tai kainuoja nemenkus pinigus, o iš bendro šeimos biudžeto nedirbdama nesiryžau imti lėšų tokiems mokslams. Sužinojusi, kad per Darbo biržą į tokius kursus galiu patekti nemokamai, ilgai nedvejojau", - teigė 54-erių B.Basiulienė. Pasak pašnekovės, pradėjusi mokytis kosmetologų kursuose suprato, kad ši veikla jai teikia didelį malonumą. Per praktinius užsiėmimus Birutė pajuto, kad savo rankomis gali padėti moterims tapti gražesnėms.

Darbai - augalų banke

Jaunystėje baigusi biologijos studijas, B.Basiulienė vėliau studijavo genetiką, po augalų genetikos doktorantūros studijų apgynė biogenetikos mokslų daktaro laipsnį. Mokslininkė nusišypsojo, kad daugelis genetiką laiko mokslu, kuris "eina prieš Dievą". Pasak Birutės, Akademijos miestelyje Dotnuvos seniūnijoje esančiame Žemdirbystės instituto selekcijos centre dirbdama genetikės darbą ji pati neišvengė situacijų, kai tekdavo spręsti dvasines problemas. "Dirbau genetikos laboratorijoje, kūriau medžiagą selekcininkams. Tam, kad ją sukurtum, naudojami gana drastiški metodai, tarkime, poligenezė. Išvedinėjau tarprūšinius augalų hibridus - raudonuosius dobilus, kurie auga Lietuvoje, kryžminau su iš Rusijos kalnų atsivežtais savidulkiais augalais. Lietuvoje yra tokia problema: jeigu vasara lietinga, dobilai neužmezga sėklų. Kai augalai yra savidulkiai, tokie dalykai savaime dingsta", - ankstesnį darbą prisiminė B.Basiulienė.

Jos teigimu, nugalėti tarp rūšių gamtoje egzistuojantį barjerą ir sukryžminti juos taip, kad būtų pajėgūs daugintis, - didžiulis ir kruopštus genetiko darbas. Kiekvienas augalėlis buvo puoselėjamas ir auginamas kaip mažas vaikas. Pačiūčiavus sukurtą naują augalo rūšį, ją tekdavo per kelias kartas išauginti, įsitikinti jos vislumu ir tik tada atiduoti selekcininkams. "Kai šiek tiek pakeičiau darbo profilį, savo išvestus hibridus atidaviau į augalų genų banką, ten jie saugomi iki šiol", - aiškino mokslininkė. Apgynusi disertaciją ji darbo reikalais daug keliavo po pasaulį, buvo ir Sirijoje.

Šiomis dienomis, kai pasaulis įdėmiai seka tragiškus įvykius Sirijoje, Birutė apgailestavo dėl dar vieno dalyko, kurio plačioji visuomenė apie šią šalį nežino. Pasak mokslininkės, Sirija daug metų buvo miežių selekcijos lopšys, čia buvo įkurtas garsus institutas, jame auginami tūkstančiai miežių rūšių pavyzdžių selekcijai, veikė puikus mokslinis centras. "Kai dabar matau tuos vaizdus iš Sirijos, širdį skauda ir dėl to, kad viskas naikinama arba jau sunaikinta", - atsiduso pašnekovė ir pridūrė, kad per savo karjerą sutiko daug šviesių žmonių, atsidavusių mokslui, pažangai.

Vyras siūlo kurti SPA

Birutės vyras Arvydas - taip pat biologas, mokslininkas, ilgą laiką sutuoktiniai darbavosi toje pačioje srityje. Vėliau jis pasuko į administracinį darbą, ne vienus metus dirbo Vyriausybėje patarėju žemės ūkio klausimais. Pasak moters, pastaruoju metu vyras grįžta prie savo pirminės profesijos, darbuojasi neseniai įkurtame augalininkystės komplekse. "Jis jau tapo biurokratu, prie grynojo mokslo, matyt, nebegrįš, - šmaikštavo B.Basiulienė. - Dabar taip pat dirba biurokratinį darbą, tačiau man džiugu, kad jis gerai jaučiasi, net išmano tai, ką daro. Kai pradėjau mokytis kosmetologijos, Arvydas man pasakė: "Žinai, kai baigsi tą savo mokslą, kursim SPA." Gerai, sakau, o tu ką tame SPA veiksi? - "Būsiu administratorius, nes išmanau tuos dalykus," - atkirto.

Pasak naują specialybę įgijusios moters, bendraudama su draugėmis ji sulaukia didelio palaikymo iš jų. Ne viena laiko Birutę pavyzdžiu, kad, net ir susiklosčius sunkioms gyvenimo ar karjeros aplinkybėms, visada galima rasti gerą išeitį. "Dažnai girdžiu iš savo aplinkos žmonių, kad jeigu sugebėjau "mesti savo aukštumas" ir eiti į profesinės mokyklos rengiamą specialybę, tai padaryti gali ir kiti, svarbu tik rasti veiklą, kuri tikrai domina", - kalbėjo ji.

Moteris prisipažino, kad dar dirbdama mokslinį darbą domėjosi augalais ne tik kaip genetikė, bet ir tuo, kaip juos panaudoti grožio procedūroms, kaip mūsų močiutės juos naudojo kasdieniame gyvenime ir norėdamos pasigražinti. Nusijuokė, kad jau tada draugės sakydavo, jog iš jos išeitų nebloga kosmetologė. "Dabar jaučiu, kad šis mano gyvenimo etapas bus labai geras. Ramesnis, tikiuosi. Manau, galėsiu atiduoti savo žinias sričiai, kuri visada domino", - viltingai į ateitį žvelgė Birutė.

Žinias papildė praktika

Pasak Birutės, pradėjus mokytis kosmetologų kursuose, jai vis dėlto teko peržengti vidinį psichologinį barjerą. Net ir dėstytojos kiek sutriko, kai į jų grupę atėjo moteris, turinti biomedicinos mokslų daktaro laipsnį. Ji prisiminė, kad kurso vadovė su nuostaba klausė, ką ji čia veikianti. "Atsakiau jai, kad tiesiog priėmiau tokį sprendimą. Nors anksčiau gal buvau kiek aikštinga ir taip pat svarsčiau, kad su mano diplomu kosmetologų kursuose nelabai yra ką veikti, pamaniau, jog verta peržengti per puikybę ir pažiūrėti, ar galiu tai padaryti", - pasakojo B.Basiulienė.

Pasak jos, dėstytojos net siūlė jai nelankyti teorijos paskaitų, apsiriboti praktiniais užsiėmimais. Tačiau moteris kantriai sėdėdavo biologijos ir anatomijos paskaitėlėse kartu su jaunomis merginomis, kurioms dėstomi dalykai buvo naujiena. "Buvo visai naudinga atgaivinti savo žinias. Juk mokiausi seniai, o gyvenime man jų tada nereikėjo, nes dirbau su augalais, o ne žmonėmis, taigi kai kas buvo pasimiršę. Kol merginos studijavo žmogaus raumenyną plakate, prisiminiau, kaip būdama studentė pirmą kartą nuėjau į prozektoriumą, kur gulėjo senutė žydė, po mirties paaukojusi savo kūną moksliniams tyrimams. Kaip su studentais tyrinėjome raumenis ir nervus "gyvai", o ne plakatuose", - su šypsena prisiminė Birutė.

Moteris pasakojo, kad būdama kosmetologijos kursų paskaitose savotiškai veikė kartu besimokančias jaunas moteris. Šalia vyresnės ir labai patyrusios kolegės mergaitės pritildavo, stropiau klausydavo dėstomo dalyko. "Dažnai jos net nustodavo keiktis, nes šalia sėdi vyresnė ponia, - nusijuokė pasakodama Birutė. - Per tą pusmetį, kol mokiausi, tikrai įgavau tokios patirties, kurios nebuvau gavusi nei universitete, nei per darbo metus, praleistus Žemdirbystės institute."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"