TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Mokslų ir meilės emigrantė

2010 01 09 0:00
J.Levčenkovas ir Xiao Yan Lin pirmą kartą susitiko Maskvoje, viename kirpėjų konkurse.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Žengdamas per Naujųjų metų slenkstį dažnas lietuvis gilinasi į kinų horoskopą. O mes pasmalsavome, kaip juos sutinka ne pirmus metus Lietuvoje gyvenanti kinė Xiao Yan Lin, daugumai geriau pažįstama Sindijos vardu. Prieš 12 metų jaunutę merginą iš Azijos į mūsų šalį atviliojo mokslai, o sprendimą likti čia gyventi lėmė meilė žinomam kirpėjui Jurijui Levčenkovui.

Xiao Yan Lin nusikvatoja - tikruoju vardu į ją kreipiasi tik gimtinėje. "Sindija nusprendžiau pasivadinti pati, - tikina. - Šį vardą europiečiams ištarti kur kas paprasčiau." Su moterimi kalbėjomės rusiškai. Kartkartėmis, kai pritrūkdavo žodžių išsakyti tai, ką nori, pašnekovė į ryškiu rytietišku akcentu nuspalvintus atsakymus įterpdavo vieną kitą anglišką ar lietuvišką frazę.

Dvigubos šventės.

- Ar tiesa, kad kinai nešvenčia Kalėdų, nebent komercine prasme? Teko girdėti, jog Kinijoje kai kurios parduotuvės visus metus puošia vitrinas Kalėdų senelio simboliais, nes mano, kad šis itin svarbus turistams iš Vakarų.

- Kalėdas mes tikrai švenčiame. Jos minimos ten, kur tiki Dievą ir jo sūnų Jėzų Kristų. O Kinijoje maždaug 30 proc. žmonių yra krikščionys. Kalėdos yra tarptautinė tikinčiųjų šventė.

- Tada spėju, kad tavo šalyje švenčiami ir tarptautiniai Naujieji metai - gruodžio 31-osios ir sausio 1-osios sandūra.

- Taip. Tik galbūt ne taip triukšmingai ir ilgai, kaip visame pasaulyje. Mes neignoruojame kalendoriaus. Tačiau turime ir savąjį, kuris laiką skaičiuoja kitaip - pagal Mėnulį. Šiai tradicijai daugiau kaip 5 tūkst. metų. Naujieji pagal Mėnulio kalendorių prasideda kasmet per paskutinę žiemos jaunatį - maždaug sausio pabaigoje ar vasarį. Šiemet kinų Naujieji metai prasidės vasario 14-ąją.

- Kokios yra pagrindinės Naujųjų metų sutikimo tradicijos Kinijoje? Ar visos tau patinka, ar visų laikaisi?

- Naujuosius kinai tradiciškai švenčia su šeima. Bent jau stengiasi tą dieną visi susirinkti prie vieno stalo. Sakau - stengiasi, nes šalis yra didelė ir atstumai tarp miestų milžiniški.

Ant stalo turi būti patiekta dvylika kiekvieną metų mėnesį simbolizuojančių patiekalų ir būtinai - koldūnų. Jų privaloma paragauti kiekvienam, kad metai būtų turtingi ir sėkmingi. Eidami į svečius kinai visada šeimininkams neša dovanų mandarinų ir saldumynų. Mandarinai - didelės laimės simbolis. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms įteikiama į raudoną popierių įvyniotų pinigų. Kodėl į raudoną popierių? Na, raudona - labai gera spalva. Ji simbolizuoja beribį džiaugsmą ir laimę, turtus. 12 valandą nakties prasideda fejerverkai. Kuo jie griausmingesni, spalvingesni, tuo geriau atbaidomos piktosios dvasios, tuo didesnis džiaugsmas ir laimė laukia kitais metais.

Klausi, ar man patinka visos šios tradicijos? Kadangi jau 12 metų gyvenu svetur, labai jų pasiilgstu, tad tikrai stengiuosi laikytis.

Mudu su Jurijumi visada švenčiame Kalėdas ir Naujuosius metus Lietuvoje. Po to paprastai važiuojame pas mano tėvus sutikti kinų Naujųjų metų. Per visą tą laiką, kurį gyvenu čia, ketverius metus dėl įvairių aplinkybių nepavyko grįžti į gimtinę. Tiek aš, tiek Jurijus labai gerbiame vienas kito kultūrą, tad visada švenčiame abiejų šalių šventes. Kuo daugiau švenčių, tuo geriau, ar ne (juokiasi)? Būtinai pasikviečiame ir draugų - Lietuvoje turime nemažai draugų kinų. Per palydovinę televiziją visi žiūrime specialią šventinę kinų programą, valgome tradicinių patiekalų.

Ištekėjo slapta

- Kokie keliai tave atvedė į Lietuvą? Meilė?

- Na, ne visai (šypsosi). Tačiau Lietuvoje likau dėl meilės. Į tavo šalį atvykau studijuoti rusų kalbos ir literatūros Vilniaus pedagoginiame universitete. O su Jurijumi mudu susipažinome Maskvoje, tarptautiniame kirpėjų konkurse. Jis buvo konkurso dalyvis, aš - modelis.

- Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio?

- Tikrai ne. Jurijus buvo mūsų pažinties ir draugystės iniciatorius. Sakė, kad kritau jam į akį. Jurijui teko gerokai pasistengti, kad mane prisijaukintų. Dažnai skambindavo, kviesdavo susitikti. Sakau, kviesdavo susitikti, nes tuo metu jau gyvenau Lietuvoje. Iki santuokos mudu draugavome maždaug 2,5 metų.

- O kaip į tavo draugystę su svetimšaliu reagavo tėvai? Juk Rytuose tėvai itin kontroliuoja savo atžalų gyvenimą, net būsimus sutuoktinius išrenka.

- Teigti, kad tėvai dukroms išrenka jaunikius, o sūnums - nuotakas, šiais laikais kažin ar galima. Tradicijos keičiasi, nebėra tokios griežtos kontrolės kaip anksčiau. Nebent kur nors atokiame kalnų kaime. Kita vertus, nors vaikai patys renkasi gyvenimo partnerius, tėvams ne tas pats, už ko teka jų duktė ar ką veda jų sūnus. Kaip reagavo mano tėvai? Žinoma, iš pradžių jie labai nerimavo, bet ilgainiui pamatė, jog viskas klostosi gerai, kad Jurijus - puikus žmogus ir mudu sutariame. Jei atvirai, man atrodo, kad dabar tėvai žentą myli net labiau nei mane (šypsosi). Juk kai pas juos viešime, visus jo norus pildo.

- Ar tiesa, kad už Jurijaus ištekėjai slapta, nieko nesakiusi savo šeimai.

- Taip. Tėvai dėl to labai supyko. Pamenu, kitą dieną po vestuvių paskambinau ir pasakiau, kad ištekėjau. Tėtis šaltai padėkojo už žinią ir padėjo ragelį. Visus metus nesikalbėjome. Tačiau dabar jau viskas gerai, visi puikiai sutariame.

Turiu brolį ir dvi seseris: jaunesnę ir vyresnę. Vienintelė įsimylėjau kitatautį ir gyvenu svetur. Natūralu, kad tėvai dėl to iš pradžių ant manęs širdo.

Kuris pirmas eina taikytis

- Jurijus - vienas žinomiausių Lietuvoje tarptautinės klasės stilistų, išgarsėjęs pasiektais rekordais: kirpdamas žemyn galva, po vandeniu, čiuoždamas ant pačiūžų ir panašiai - tai užregistravo Lietuvos rekordų agentūra "Factum". Būti šalia tokio vyro nelengva.

- Galbūt, bet labai įdomu. Man patinka jo užsidegimas, maksimalizmas, siekis išbandyti naujus dalykus. Tačiau labiausiai jis man patinka už tai, kad yra geras žmogus.

- Sakoma, kai vyrui sekasi, šalia reikia dairytis išmintingos žmonos. Kiek prisidedi prie jo sėkmės?

- Tiesiog palaikau jo idėjas. Pas mus Kinijoje tikima, kad žmogus tampa suaugęs tik tada, kai susiranda antrąją puselę ir sukuria šeimą. Gyventi dviese - didžiulis menas. Svarbiausia ne tu kaip asmenybė, bet pora: vyras ir moteris. Du - tai jėga, išmintis, sėkmė. Juk, reikalui esant, visada bus kas tave palaikys. O palaikymo žmogui reikia labai dažnai. Porą galima sugretinti su medinėmis lazdelėmis, kuriomis kinai valgo maistą. Viena nieko negali, o dvi gali labai daug. Viena tų lazdelių visada silpnesnė, o kita stipresnė, viskas priklauso nuo to, kaip jas paimsi į rankas.

- Judu ir dirbate drauge. O kaip trintis, kai vienas šalia kito praleidžiate beveik visas 24 valandas per parą? Netikiu, kad jos nebūna.

- Nors mudu dirbame tame pačiame salone, nepatikėsi, bet kartais per dieną neturime laiko net keliais sakiniais persimesti. Kiekvienas esame pasinėrę į savo veiklą. O drauge mudu dirbame visai neseniai - kelerius metus. Iki to laiko kasmet maždaug po šešis mėnesius praleisdavau Kinijoje, kurdavau interjerus. Išvažiuodavau ne pusei metų, o mėnesiui, dviem, po to grįždavau ir vėl išvažiuodavau. Sąmoningai taip dariau, nes vyrui ir žmonai būti tiek ilgai atskirai nėra gerai.

- Galvoji apie vaikus?

- Tėvai jau seniai prašo anūkų, ir mes su Jurijumi vis pažadame, kad kitais metais jų tikrai bus (juokiasi). Jei atvirai, iš pradžių norėjome pagyventi dėl savęs, pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai ir darėme. Viskam savas laikas.

- Ar tarp judviejų dažnai kyla nesusipratimų ir kodėl?

- Kiekviena pora kivirčijasi, mes - jokia išimtis. Mudu su Jurijumi labai skirtingi, be to, užaugę skirtingose šalyse. Kuris pirmas einame taikytis, kai susipykstame? Viskas priklauso nuo situacijos. Pastebėjau, kad Vakaruose žmonės didesni individualistai, egoistiškesni. Pilnametystės sulaukę vaikai siekia būti savarankiški, dažnai atsiriboja nuo tėvų. Pas mus, Rytuose, svarbiausia - šeima. Nesigėdijame prašyti vieni kitų paramos, nesvarbu, kokio amžiaus esame. Net į draugystę žiūrime kitaip. Joje būtina mokėti dalytis. Pavyzdžiui, draugų būrys eina į restoraną. Visada kompanijoje atsiras vienas, kuris sumokės už visus. Kitą kartą tai padarys kitas. Taip elgtis mums savaime suprantama. Kalbant apie analogišką situaciją pas jus - kiekvienas moka už save. Man reikėjo laiko, kad prie to priprasčiau. Jurijui mano šalyje taip pat daug kas kelia nuostabą.

Grybienė ar šaltibarščiai

- Ar buvo sunku prisitaikyti gyventi visiškai svetimame krašte?

- Labai sunku. Didžiausias barjeras buvo kalba. Tada, kai atvykau į Lietuvą, angliškai kalbėjo vien jaunimas. Lietuviškai suprasti pradėjau netrukus, bet ilgą laiką bijojau kalbėti - klaikiai tariu žodžius. Taigi bendraudavau rusiškai. Tiesą pasakius, tik pernai pradėjau normaliai mokytis lietuvių kalbos. Noriu ne tik suprasti, kas man sakoma, bet ir pati kalbėti lietuviškai.

- Kas labiausiai nustebino Lietuvoje?

- Gamta. Ji - kitokia ir man labai graži. Apskritai, žaviuosi Europos gamta. Esate labai laimingi, nes kvėpuojate švariu oru. Kinijos miestuose - siaubingai didelis smogas. Be to, jūs gyvenate erdviai, turite daug vietos (juokiasi).

Vis dar nepripratau prie lietuviškos mitybos ypatumų, nes užaugau kitaip maitindamasi. Jūsų nacionalinė virtuvė skani, bet... Pamėgau grybienę, kartais valgau ir cepelinų. O šaltibarščių? Brr (kvatodamasi nusipurto)! Iki šiol nors truputį jų paragavus mano pilvas pradeda kunkuliuoti, burbuliuoti. Negeras jausmas.

- Ar Kinijoje žinoma, kas ta Lietuva ir kur ji yra?

- Tie, kurie domisi krepšiniu, tikrai žino, nes Jonas Kazlauskas ne vienus metus treniravo Kinijos krepšinio rinktinę. O dėl kitų žmonių - sunku pasakyti. Manau, dauguma gyvenančiųjų didmiesčiuose žino.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"