TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Mokytojai jaunai smuikininkei praplėtė horizontus

2006 07 01 0:00
Smuikininkė Miglė Serapinaitė atokvėpio turi porą savaičių.
Irmanto Gelūno nuotrauka

Nežinia, kas laikytina muzikanto kelio pradžia - kai būdamas vaikas pirmą kartą į rankas paima smuiką, kai laimi pirmą konkursą, kai sau taria: "Tai bus mano profesija..." Bet šalia visada būna kas nors - tėvai, mokytojai, kas ten link pastūmėja. Apie juos LŽ pasakoja jauna smuikininkė Miglė Serapinaitė.

"Turėti daugiau mokytojų, pasimokant pas vieną, kitą, trečią - nieko bloga. Iš skirtingų pedagogų gauni ką nors nauja ir reikalinga. O mokytojų turėjau tikrai nemažai", - tikina muzikantė Miglė Serapinaitė. Ji ir pati būtų nieko prieš kada nors paragauti mokytojo duonos.

Miglė ką tik baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). 26 metų muzikantė sako, kad atokvėpio bus nedaug: "Turiu minčių stoti į aspirantūrą, greičiausiai bandysiu kitais metais. Dabar turiu darbo - toliau gastroliuosiu su orkestru "Kremerata Baltica". Griežiu jame septintus metus, o pačiam orkestrui rudenį sukaks 10 metų". "Kremerata Balticoje" groja 25 muzikantai, daugiau negu pusė jų - lietuviai, kiti - latviai ir estai.

Dukros - menininkės

Miglė nenoriai kalba apie savo laimėjimus, nors prieš dvejus metus yra laimėjusi pirmąją vietą tarptautiniame konkurse Prancūzijoje, sėkmingai dalyvavo ne viename konkurse Lietuvoje. 25 metų smuikininkė griežia ne tik orkestre "Kremerata Baltica", ji koncertuoja ir su 13 metų vyresne seserimi pianiste Vaida Kirvelyte, tarptautinių konkursų laureate. Vidurinė sesuo Aistė Kirvelytė - tapytoja, kadaise mokykloje mokėsi muzikos, bet labiau norėjo piešti, tad perėjo į dailės klasę.

"Mano tėvai - ne muzikantai, dirba mokslo institute, - nespėjus paklausti sako Miglė. - Nors, manau, mamai gabumų tikrai netrūksta, gerai dainavo ir šoko, bet gyvenimas susiklostė kitaip. Tėvas yra fizikas, mama - biofizikė. Užtat mano senelis - smuikininkas".

Prisiminimai graudina

Būdama maža Miglė girdėdavo, kaip sesuo Vaida skambina pianinu. Mergaitei irgi patiko šis instrumentas, bet mama, gal pasvarsčiusi, kad šeimoje viena pianistė jau yra, nusprendė jaunėlę leisti mokytis griežti smuiku. "Ir buvau visai patenkinta. Mokytis smuiko pradėjau šešerių metų - Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos parengiamojoje grupėje. Pirmoji mano mokytoja - Beata Vasiliauskaitė-Šmidtienė, ji turbūt pirmą kartą smuiką man ir padavė. Kai į LMTA baigiamąjį egzaminą-koncertą ji atėjo nešina gėlėmis, net susigraudinau".

Miglė įsitikinusi, kad nuo pirmojo mokytojo daug priklauso, ar patiks vaikui mokytis, ar ne. Smuiko specialybėje labai svarbi pradžių pradžia.

Kita jos mokytoja buvo Audronė Vainiūnaitė, Vilniaus kvarteto smuikininkė. "Tuo metu, kai ji dėstė, jau buvau ūgtelėjusi, požiūris į muziką buvo pasikeitęs. Vainiūnaitė praplėtė man horizontus, išmokė daug naujų dalykų - ir muzikinių, ir techninių. Man buvo labai įdomu, kilo noras siekti profesionalumo", - sako smuikininkė.

Be scenos baimės

"Jeigu nori ko nors pasiekti, reikia labai daug ko atsisakyti - tokia yra rimtų siekių turinčių žmonių problema, - įsitikinusi muzikantė. - Todėl nemanau, kad mano vaikystė buvo sugadinta. Aišku, vaikui labiau norisi daryti ką nors kita, o ne imti smuiką ir dvi valandas iš eilės griežti. Bet man patiko. Buvo smagu mokykloje per koncertus pagriežti, jausti, jog sekasi ir išgirsti, kad išeina". Miglė teigia, kad vaikystėje scenos baimės turėjo mažiau negu dabar. Pirmojo koncerto ji nebeprisimenanti. Atmintin įstrigo Vivaldi koncertas. "Dar pamenu, kaip stojau į "čiurlionkę". Tuo metu gulėjau ligoninėje, tėvai nuvežė į mokyklą, paskui parvežė atgal", - šypsosi muzikantė.

Miglė neslepia, kad prieš koncertus būna streso. Gal todėl, kad ji - jautrus žmogus. "Šalia jaudinimosi yra ir malonumas koncertuoti", - patikina.

Grieždavo smuikininko Katiliaus namuose

12 metų Miglė čirpino smuiką toje "čiurlionkėje", tada įstojo į Muzikos ir teatro akademiją, ten jos mokytoju tapo garsus smuikininkas profesorius Raimundas Katilius. "Kaip visi mes, jo mokiniai, buvome prie jo prisirišę, kaip mylėjome!" - pamiršti negali Miglė, nors prisipažįsta, kad Katilius buvo griežtas dėstytojas. Per paskaitas ne taip dažnai garsiai pagirdavo. Tačiau per koncertus, įskaitas savo studentams negailėdavo gerų žodžių. "Visada jautei, kad tu jam rūpi, jam svarbu, kaip tau sekasi", - tvirtina muzikantė.

Studentai lankydavosi Katiliaus koncertuose, maestro taip pat eidavo klausyti, kaip scenoje griežia jaunimas. "Akademijos Didžiojoje salėje stovėdavo prie durų ir laikydavo kumštį, kad tik jo studentams sektųsi, - pasakoja pašnekovė. - Nuostabu, kaip jis mums laiko rasdavo. Buvo nepaprastai užsiėmęs, mat pats labai daug koncertavo. Turėjo šeimą, mažą dukrą. Ir būrį studentų. Susitikdavo su mumis ir vienuoliktą valandą vakaro, ir devintą ryto, ir Akademijoje, ir savo namuose. Taip taip, mes, studentai, vienas po kito eidavome groti į Katiliaus namus, mat ten taip pat vykdavo pamokos".

Kai šis nuostabus žmogus mirė, Miglė buvo trečiame kurse. "Kokia netikėta mirtis, kaip visi išgyvenome! Buvome tokie prislėgti, lyg tėvas būtų miręs", - skaudu prisiminti buvusiai Katiliaus studentei.

Maestro klasę tuomet perėmė viena jo buvusių studenčių Rasa Vosyliūtė.

Švedijoje - kita aplinka

Vėliau jaunoji smuikininkė studijas tęsė Muzikos akademijoje Malmėje, Švedijoje. Šioje šalyje ji praleido dvejus metus. Mokėsi pas išeivį iš Rusijos, garsų muzikantą ir pedagogą Aleksandrą Fišerį. "Mirus Katiliui galvojau, ką daryti, pas ką mokytis, kaip išbristi iš liūdesio. Išvažiavusi pas profesorių Fišerį atsigavau. Ten gavau naujos patirties", - toliau pasakoja Miglė. Studijos Švedijoje buvo kitokios negu Lietuvoje. Ten, kaip ir kitose Vakarų šalyse, tarp studentų ir dėstytojų įprastas artimesnis bendravimas - susitinkama ir po paskaitų, lankomasi namuose, kartu vakarieniaujama, leidžiamas laisvalaikis. Lietuvė kelias savaites net gyveno savo dėstytojo namuose, kol susirado būstą. Fišeris savo studentei aiškino, kad muzika - ne tik darbas, ji turi teikti pasitenkinimą, džiaugsmą. Mokė nesijaudinti dėl smulkių nesėkmių per koncertus.

"Iki šiol šiam savo mokytojui skambinu įvairiomis progomis, sveikinu gimtadienio proga ir panašiai. Ir pati sulaukiu skambučių, Fišeriui rūpi, kaip man sekasi", - kitokias tradicijas aiškina smuikininkė.

Ginčai su jaunu dėstytoju

Paskutinis Miglės dėstytojas, baigiant magistratūrą Muzikos ir teatro akademijoje, - smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris. "Jis yra jauniausias mano mokytojas, gal todėl ir mūsų santykiai šiek tiek kitokie. Draugiški. Mudu daugiau aptarinėjame, kartu gilinamės į muziką, svarstome apie interpretacijas, kartais net pasiginčijame, - aiškina atlikėja. - Man malonu, kad esu viena pirmųjų jo mokinių, kai iš Prancūzijos grįžęs į Lietuvą Martynas pradėjo dėstyti Muzikos ir teatro akademijoje".

Orkestras - tarsi aukštoji mokykla

Ryški asmenybė, svarbi jaunai muzikantei, yra pasaulinio garso smuikininkas Gidonas Kremeris, vadovaujantis orkestrui "Kremerata Baltica", kuriame griežia Miglė. Daugiau kaip šešeri metai gastrolių ir koncertų su šiuo orkestru - gana ilgas laikas, gera patirtis, daug įspūdžių. "Kremeris groja solo, kartais sėda į orkestro koncertmeisterio vietą, parenka programas, rūpinasi gastrolėmis ir t. t.", - pasakoja smuikininkė. Dirbdama šiame orkestre ji išmoko labai daug, beje, net mokslinį darbą apie "Kremerata Baltica" parašė. Miglė sako, kad Kremerio vadovaujamą orkestrą galima laikyti savotiška aukštąja mokykla. "Kasdien matome Gidoną, girdime, kaip jis griežia, matome, kaip ką daro. Sudarytos sąlygos pažinti ir įsigilinti į muziką, manau, kad Gidonas mus daug ko išmoko", - vardija pašnekovė. Šią vasarą Miglė su "Kremerata Baltica" vyks į gastroles po Europos šalis, tad šiltojo sezono beveik du mėnesiai bus įtempti.

Kaimynai priprato prie smuiko

O kol kas smuikininkė turės šiokių tokių rūpesčių, darbelių. "Daug metų neturėjau atostogų, - paaiškina ir nusišypso: - Iki gastrolių gal spėsiu butą kiek paremontuoti".

Pati Miglė klauso ir lengvesnės muzikos, ir rimtosios. Jai daug kas patinka. Svarbu, kad muzika nebūtų paviršutiniška. Vaikystėje ypač patiko griežti baroko muziką - Bacho, Vivaldi... Pastaruoju metu pamėgo ir šiuolaikinę. Smuikininkė repetuoja daug, sako, kad prieš koncertus ar gastroles - ištisomis dienomis. Kol baigė studijas, namie grieždavo iki devintos ar dešimtos valandos vakaro. Kaimynai, už sienos girdėdami smuiką, nepyksta - per daugelį metų priprato.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"