TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Mokytojų streikai ir K.Marxo pamokos

2008 01 23 0:00
B.Burgis siūlo išeitį iš niūrios švietimo padėties.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kai mažais atlyginimais nepatenkinti mokytojai grasina streikais, Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis mato tik vieną išeitį: staiga pakelti mokytojų atlyginimus, iš naujo visus atestuoti, atleisti netinkamus ir už didelę algą nusamdyti tinkamų.

Kaip pabrėžė LŽ pašnekovas, tokį žingsnį žengs tik labai ryžtinga valstybė ir tikrai ne pati švietimo sistema.

KTU Taikomosios matematikos katedros docentas dr. B.Burgis vadovauja KTU gimnazijai nuo pat jos įsteigimo. Pirmoji Lietuvoje universitetinė mokykla gabiems moksleiviams iš visos šalies buvo įkurta 1989 metais. Joje kasmet mokosi maždaug 270 moksleivių.

Spąstuose.

- Kaip vertinate dabartinę švietimo padėtį?

- Ji iš esmės yra labai niūri. Baisiausia - ne tai, kad mokytojai mažai uždirba ir žada streikuoti. Baisiausia, kad didžiulė visuomenės dalis nė neįsivaizduoja tos tikrosios švietimo padėties. Jei paklausčiau, kas yra norminis valstybinių egzaminų vertinimas, nė nesiginčykite, - neatsakytumėte. Net tėvai nesugeba išsiaiškinti: vaikas gauna kuolą iš matematikos, t.y. surenka 10 proc. to, ką reikia padaryti per valstybinį egzaminą, ir jam suteikiamas brandos atestatas. Universiteto durys atsiveria bematant, nes jis neva baigė mokyklą. Jis nebaigė mokyklos. Niekam ir nerūpėjo, kad baigtų.

Jei kas patikrintų visus moksleivius, ką gi jie iš tikrųjų žino, ką moka, pasidarytų baisu. Dabar matome olimpiadų žvaigždes, tuos lyderius, juos pagiria vyriausybė, prezidentas, bet turime ir dešimtis tūkstančių moksleivių, kurie nieko nemoka, nesimoko, ir niekam tai nerūpi. Turime ir tūkstančius studentų, kurie neva studijuoja aukštojoje mokykloje, bet nei jie studijuoja, nei žada studijuoti, nes universitetui apsimoka turėti tuos studentus.

Pati sistema negali savęs sunaikinti ar pakeisti, o mes kalbame, kad ji tai padarys. Tuoj pat. Švietimo reforma negali įvykti švietimo vadovų pastangomis, todėl kad sistema turi būti keičiama iš išorės. Viduje sistemą keisti niekam neapsimoka. Juk tragedija, kai mokytojas, artėjantis prie pensinio amžiaus, suinteresuotas tik vienu, kad padidintų atlyginimą ir neišmestų iš darbo. Tokį mokytoją kaip tik reikia nedelsiant keisti kitu.

- Tačiau mokytojų ir taip trūksta.

- Visiškai teisingai. Patekome į spąstus. Reikėtų atleisti daugybę mokytojų, kurie senokai išjungė variklį ir visiškai nebesistengia, nebesidomi naujovėmis, nekelia kvalifikacijos, rašo su gramatikos klaidomis, tačiau mes juos laikome mokykloje, nes nėra kuo pakeisti.

Valstybė padarė milžinišką klaidą, kad sulaukė tokio meto, kai jauni žmonės laiko pažeminimu eiti į mokyklą dirbti mokytoju. Dabar matau tik vieną galimybę: staiga pakelti mokytojams atlyginimus, iš naujo visus atestuoti, atleisti netinkamus ir už didelę algą nusamdyti tinkamų, sumažinus, pabrėžiu, daugybę nereikalingų mokytojų, dėstytojų, universitetų, mokyklų, kolegijų. Tai gali padaryti tik labai ryžtinga valstybė ir tikrai ne pati švietimo sistema.

Atspari laikiniems trikdžiams

- Ar esate siūlęs kam nors šią idėją?

- Dabar turbūt tryliktą kartą apie ją kalbu. Turiu įprotį asmeniškai aplankyti kiekvieną naujai išrinktą ministrą, vis pasitikrindamas, ar yra nusiteikęs ryžtingai. Deja. Leninas sakė, kad kiekviena virėja gali valdyti valstybę, o mes per 18 metų įrodėme, kad švietimo ministru gali būti bet kas. Politine valia į šį postą patenka anaiptol ne švietimą išmanantis, ryžtingas žmogus. O kiek tokių buvo ir kiek dar bus?!

Galėčiau paminėti ir du gerus buvusius švietimo ministrus, tačiau valstybės sistema tokia, kad jie pabūna ministrais tiek, kad staigių posūkių neįvyksta. Laimei ir nelaimei. Laimei, nes švietimo sistemą sugriauti irgi reikia laiko. Per 18 metų, kad ir kaip ją darkė, dar nėra pribaigta. Ji gana atspari laikiniems trikdžiams. Galima ir nebevadovauti iš sostinės A.Volano gatvės - nieko neatsitiks. Kita vertus, ir atkurti švietimo sistemą staiga nepavyks. Jei kartą įkalėme mokymo planus, programas, vadovėlius, jiems pakeisti reikia ne vienų ir ne dvejų metų.

- Kalbate apie švietimo sistemos darkymą, tačiau manyta, kad tiek metų buvo vykdoma švietimo reforma.

- Manė ir šnekėjo tie, kurie neva tą reformą vykdė. Tarkim, mokytojų atestacija. Ji visada vyksta pagal ministerijos parengtą atestavimo sistemą. Per visus tuos metus man niekaip nepavyko sužinoti, kas yra tas žmogus, kuris tą sistemą kuria ir kodėl atkakliai nesutinka jos pakeisti.

Galiu įtarti, kad yra lobistų, tų, kurie siekia gauti klientų. Mokytojų kvalifikacijai kelti yra ištisos struktūros, armija žmonių sostinės Didlaukio gatvėje, todėl pasiekti, kad mokytojas būtų iš tikrųjų atestuojamas ir gautų didesnį atlyginimą, nepavyksta. Kai kam neapsimoka, kad būtų tikra atestacija ir tikras kvalifikacijos kėlimas, o ir daugybės mokyklų mokytojai niekada nesutiktų iš tikrųjų mokytis, pavyzdžiui, kad ir tos pačios lietuvių kalbos.

Galima būtų taip pat pasidomėti, kiek yra mokytojų ekspertų Lietuvoje ir ar tikrai visi jie yra ekspertai. Streikuotojai, kalbėdami apie mažiausią atlyginimą, užmiršta, kad kai kas gauna didesnį, ir neklausia, ar teisėtai. Šimtai tokių mokyklų, kai esama sistema iš karto panaudojama taip, kad kvalifikacija būtų pakelta pačiam jos nepakėlus, mokytojo metodininko arba eksperto vardas gautas, niekuo nepasitempus iki jo lygio.

Gyvenimas su korepetitoriumi

- Vis dažniau tėvai samdo moksleiviams korepetitorius. Ką manote apie tokios tradicijos įsigalėjimą? Ar ir jūsų gimnazijos moksleiviams samdomi korepetitoriai?

- Gėda, tačiau taip yra. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Ir tėvai, ir moksleiviai dažnai mano, kad gal ir nereikėtų to korepetitoriaus, bet vis tiek bus geriau. Kai kurie tėvai nė neslepia: kai samdo korepetitorių, moka pinigus, ir vaikas pajunta atsakomybę, kad reikia mokytis.

Dabar atkakliai siekiu, kad tėvai sutiktų samdyti korepetitoriais mūsų gimnazijos mokytojus. Jų kvalifikacija neabejoju, o kitoje mokykloje korepetitoriumi gali pasivadinti ir blogas mokytojas.

- Yra tekę girdėti iš tėvų, kad mokytojai nėra suinteresuoti gerai išdėstyti dalyką per pamokas ir primygtinai siūlo mokytis papildomai už pinigus.

- Jei mokytojas toks, reikia jį vyti iš mokyklos. Už savo gimnazijos mokytojus atsakau. Tiesiog yra kita mokymo sistema: iš ryto dirba su visa klase, po pietų - su vienu ar dviem vaikais, kurie nespėja ar galbūt yra ką nors praleidę. Neįžvelgiu jokio kriminalo, jei nesukuriama tokia sistema, kai iš ryto atėjęs mokytojas pasako: "Vaikai, nieko dabar nebus. Štai popiet paaiškinsiu kaip reikiant." Bet tai ne mokslas, o tiesiog sukčiavimas.

Apskritai esu prieš korepetitorius. Kadaise, dar sovietmečiu, ir pats kelerius metus juo dirbau, todėl atsakingai pareiškiu, kad korepetitorius yra muilo burbulas, psichologinė skylė, tėvų ir vaikų nesupratimas, kad joks korepetitorius negali formuoti žmogaus. Man būdavo baisu pagalvoti, kad vaikai, kol juos tempiu, dar laikosi, o kas bus, kai juos paleisiu? Parengiu juos įstoti, tačiau jie nebus pasirengę studijuoti. Visą gyvenimą su korepetitoriumi negyvensi. Ar ir bendrovėje įsidarbinusiam, tačiau su darbu nesusitvarkančiam vaikui tėvai nusamdys korepetitorių? Neblogai atrodytų.

Apie agresiją ir pagarbą

- Tarp pasirengusių streikuoti mokytojų reikalavimų buvo ir toks - įstatymiškai reglamentuoti tvarką, kuri pedagogus apsaugotų nuo agresyvių mokinių ir jų tėvų. Ar teko patirti tokios agresijos?

- Mūsų gimnazijoje agresyvių tėvų nepastebėjau. Nors meluoju - prieš daugelį metų viena mama mokykloje buvo sukėlusi isteriją, kodėl jos mergaitė gavo devynis, o ne dešimt balų. Verkė ir rėkė abi. Buvau nustebintas, kodėl moksleivė turėjo gauti dešimt. Man pasakė: "Kai stojo į jūsų gimnaziją, pažadėjote, kad viskas bus gerai".

- O ar pasitaiko agresyvių vaikų?

- Gimnazija turi moksleivių taisykles ir stodami į gimnaziją vaikai pasirašo, kad sutinka jų laikytis. Moksleivį, kuris nepaiso tų dešimties taisyklių, bet kada galime pašalinti. Tokių atvejų dar nepasitaikė ir, tikiuosi, nepasitaikys. Vis dėlto į gimnaziją pasirenkame vieną iš šešių norinčių čia mokytis moksleivių. Būtų keista, jei tarp jų būtų tokių, kurie peržengtų visas ribas.

- Pedagogai reikalauja ir daugiau pagarbos jų profesijai.

- Pagarbos pirmiausia prašyti, o ne reikalauti streikuojant, pradėčiau nuo moksleivių tėvų. Šeimoje turi būti nuostata, kad mokytojas yra gerbiamas. Jeigu mokytojas nėra toks, jo neturi būti mokykloje. Ir tėvai, ir vaikai, ir direktorius turi siekti, kad tokio žmogaus nebūtų mokykloje.

Keista, kai mokytojai, ypač tie, kurie žino savo vertę, sako, kad į juos kartais žvelgiama su gailesčiu ar net panieka - tarsi į kokius antrarūšius, kurie nieko daugiau gyvenime nepasiekė. Bet kaip gi nepasiekė?! Mokytojas moko tavo vaiką, o tu - negali, tad būk geras ir gerbk jį iš visų jėgų. Tėvai kartais nesupranta, kad mokytojai dėl jų palikuonių padaro kur kas daugiau nei jie patys. Jie ugdo žmogų.

Įvarytieji į kampą

- Kaip vertinate mokytojų streikus?

- Bėda, kad mūsų dabartiniai valstybės vadovai per mažai skaitė Marxą, Engelsą ir Leniną. Tiesiog pikta, kodėl jie nesusidomėjo, kas yra kapitalizmas ir kas gali nutikti. Kai kurie ir už mane vyresni, gal net partinėse mokyklose mokęsi, turėtų žinoti, kad įvaryti į kampą žmonės ginsis visomis išgalėmis. Žinoma, aš pats esu prieš streikus, bet sakau valdžiai: nesprauskite mūsų į kampą, kad nebeturėtume kitų priemonių gintis, išskyrus nežmonišką streiką. Yra nežmoniška palikti vaikus, nemokyti jų. Kad ir dvi savaites, mėnesį -vaikams nuostolis visam gyvenimui.

Valdžia neturėjo leisti susidaryti situacijai, kai mokytojai netyčia keršija tiems, kurie niekuo nenusikalto. Nereikėjo varyti mokytojų į kampą. Reikėjo išsiaiškinti. Išspręsti formulę, kurią valdžia seniai turėjo pastebėti. Mokytojai pasakė, kad už tokią algą geriau nedirbs. Valstybė pasakė, kad už tokį darbą daugiau nemokės. Ir susidarė užburtas ratas. Kas pirmas nukirs Gordijo mazgą ir pasakys: išsiaiškinkime, kas yra geri mokytojai, ir mokame jiems gerai. Išsiaiškinkime, kas yra blogi mokytojai, ir išsiunčiame juos pasitobulinti į kaimą kaip kadaise chunveibinai (juokiasi).

Į vietą reikia pastatyti ir valdininkų armiją. Joks valdininkas negali būti aukščiau už mokytoją ir visi valdininkai turi gauti mažiau už mokytoją. Sukūrėme armiją tų, kurie dėlioja popierėlius iš vienos krūvelės į kitą, ir siuntinėja instrukcijas, kurias reikėtų paskelbti negaliojančiomis nuo parašymo momento. Tokių yra devynios galybės. Pedagogų atestacijos nuostatai - 111 puslapių! Kas išdrįso juos parengti? Buvusio ministro klausiau, ar skaitė tuos nuostatus, kai pasirašė. Jei būtų skaitęs, turėjo pasibaisėti, atmesti, jokiu būdu nepasirašyti!

- Ar ir jūsų gimnazijos pedagogams galioja esama atestacijos tvarka?

- Taip. Jie rengia 28 skyrių aplanką. Dabar manoma, kad gal nebereikės, bet iki šiol buvo taip: pedagogas, kad būtų atestuotas, turi parengti tokį aplanką. Užuot dirbęs savo darbą ir būtų atestuojamas kieno nors iš šalies, turi sukurti tokio storio aplanką ir įrodyti, kad gerai dirbo. Raskite man bendrovę, kurioje stalius, pagaminęs kėdę, dar turi įrodyti, kad ją pagamino! Mokytojas turi pateikti įrodymų. Visiškas absurdas!

Tarp panašių į save

- KTU gimnazija ir metais vėliau įsikūręs Vilniaus licėjus - dvi prestižinės šalies mokyklos. Kuo skiriasi jūsų vadovaujama gimnazija nuo kitų ir kaip moksleiviai į ją patenka?

- Penkis kartus per metus rengiame mokslo lyderių turnyrus, atvirus visiems šalies aštuntokams ir devintokams. Birželio mėnesį vyksta atranka - keturi testai raštu iš matematikos, fizikos, lietuvių ir užsienio kalbų. Pagal mokslo lyderių turnyrų ir atrankos testų rezultatus pasirenkame geriausiuosius. Kasmet sulaukiame šešių septynių moksleivių į vieną vietą. Džiugu, kad Lietuvoje vis dar yra norinčiųjų intensyviau mokytis, sunkiau dirbti. Vaikai, patekę į aplinką, kurioje negėda mokytis, rungtyniauti dėl geresnių rezultatų, ir patys labiau stengiasi, nors, žinoma, visaip pasitaiko. Juokais sakau, kad kasmet turime 10 proc. genijų, 10 proc. broko, o visi kiti - normalūs žmonės.

Gimnazijoje dirba ir universiteto dėstytojai, todėl moksleiviai, stodami į aukštąją mokyklą, patiria mažiau streso. Jie jau yra matę, kaip atrodo tie kirviai dėstytojai.

- Ar daug moksleivių, baigusių jūsų gimnaziją, išvažiuoja studijuoti į užsienį?

- Labiau legenda negu tiesa, kad daugybė Lietuvos moksleivių išvažiuoja mokytis svetur. Jei ir iš mūsų gimnazijos, ir iš Vilniaus licėjaus, geriausių Lietuvos mokyklų, išvažiuoja 10-20 proc. moksleivių, jokia valstybė nepavadintų krize, juo labiau kad kiti grįžta. Žmonės pamato pasaulio, gauna tikro mokslo.

Kodėl negalime patys sukurti savo Kembridžo ar Jeilio universiteto?! Klausimas Vyriausybei ir švietimo vadams. Argi negalima pasiųsti delegacijos į geriausius pasaulio universitetus ir išsiaiškinti, ko trūksta KTU, VU ar VGTU, kad surėmę pečius visi kartu, keturių penkių miestų universitetai, sukurtume savo superuniversitetą kaip Bremeno, Jeilio, Kembridžo ar Oksfordo?! Pas mus universitetų per daug ir nieko nedaroma, kad turėtume bent vieną tikrai gerą. Tada ir tiems geriausiems moksleiviams nereikėtų kur nors veržtis.

- Ar jūsų vaikai taip pat mokėsi KTU gimnazijoje?

- Ne. Tai principinis dalykas. Būtų neetiška. Dukra Vaiva, baigusi J.Jablonskio gimnaziją, laimėjo susigiminiavusių miestų Kauno ir Vekšio pasikeitimo moksleiviais programos konkursą ir dvejiems metams išvyko į Švediją. Išmoko kalbą, įstojo į Geteborgo universitetą, baigė teisės studijas ir abu su vyru Andreasu Erikssonu dirba Stokholme. Mūsų šeimoje keturi advokatai. Sūnus Elijus ir jo žmona Dovilė dirba Vilniuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"