TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Monsinjoras Jonas Gedvila - talentas mylėti, įsiklausyti ir suprasti

2013 07 31 11:02
Mons. Jonas Gedvila

Netekome mons. Jono Gedvilos (1922-VIII-3 - 2013-VII-29). Spaudoje apie šį gerumo ir meilės dvasios galiūną užtikome tik keletą trumpų ir lakoniškų eilučių. Todėl su skaitytojais norisi pasidalinti daugiau apie nueitą mons. Jono Gedvilos dvasinio gyvenimo kelią.

Dėl amžiaus skirtumo negalėjau būti jo bendražygiu ir draugu, bet Gerojo Kūrėjo dėka pirmuosius sąmoningo kataliko žingsnius žengiau prisiliesdamas ir širdimi pajausdamas Monsinjoro gerumą ir dvasinį iškilumą.

Monsinjoras Jonas Gedvila gimė Žemaičių bajorų šeimoje, Maldenių km. Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje. Buvo bajoriško herbo „Jelita“ atstovas. Kaip teigiama nekrologe, Monsinjoras buvo nusipelnęs Klaipėdos miestui žmogaus, bet manyčiau, kad skaitytojas nesutiktų su šiuo teiginiu apie neeilinio dvasingumo asmenybę ir tikrai pasijustų gerąja žodžio prasme įžeistas: jį nusipelniusiu žmogumi turi visišką teisę vadinti kiekvienas Žemaitijos kampelis, kur tik velionio prisiliesta ir būta. Tai Mažeikiai, Plungė, Klaipėda, Adakavas, Žygaičiai, Šilutė, Rietavas, Tauragė ir žinoma Kaltinėnai, Šilalės raj., bajorų Gedvilų amžino poilsio vieta. O kur dar Joniškio gimnazija, gražiausi tyros jaunystės metai, draugai, svajonės ir likimai...

Monsinjoro Jono Gedvilos nueitas gyvenimo kelias ryškiausia šviesa degė Kalno Pamokslo palyginimų ir palaiminimų dvasios šviesoje. Jam buvo gerai žinoma vargdienio dvasia pokario žmoguje. Žmoguje, kuris jautėsi tremtiniu savo tėvynėje, užvaldytoje svetimųjų jėgų, ir tiesioginio žodžio prasme ištremtų toli nuo gimtų namų bei pasmerktų vergiškai daliai. Pažino Monsinjoras suėmimo, teismų, tremties, alkio ir bado, žmogiško orumo vertės išniekinimą, sekinančio darbo prakaito kartėlį ne iš vadovėlių, ar pakeleivio pasakojimų, bet savo gyvenimo pavyzdžiu kartu su kitais pasmerktaisiais tolimo krašto šaltyje ir tėvynės ilgesyje. Kalėjo Monsinjoras Komijoje už „antitarybinę veiklą“ (1953m.-1956m.), bet iš lagerių sugrįžo ne palaužtas, o sustiprėjęs.

Jei apsigyvena žmoguje Tikėjimas, Viltis ir Meilė, jų išplėšti iš nepavergto žmogaus širdies ir proto net paties piktojo misija yra neįmanoma ir pasmerkta visiems laikams.

Į Tauragę, mano vaikystės ir brandos miestą, Monsinjoras atvyko 1978 m. Su Jo atvykimu prasidėjo dvasinis Tauragės parapijos atgimimas. Buvo tvarkoma bažnyčia, atnaujinami ir naujai puošiami altoriai. Kunigai „neformatai“ sovietiniam režimui Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Jonas Kauneckas ir kiti buvo dažni keliaujantys svečiai - pamokslininkai Tauragės bažnyčioje. Saugumo ir sovietinės valdžios įspėjimai, grasinimai ir baudos Monsinjorą, atrodė, laikė nepajudinamą lyg uola. Grėsmių ir persekiojimo pavojų akivaizdoje pasižymėjo romumu ir taikingumu. Mylėjo vaikus ir jaunimą. Taikė moderniausias katechizavimo priemones. Po Šv. Mišių neskubėdavo užsidaryti grotuotos klebonijos pastate. Jaunimą ir vaikus pakvietęs į bažnyčios vidurį vaikščiodamas nuo vieno prie kito pasakodavo įvairias Šv. Rašto istorijas ir nutikimus, kviesdamas susimąstyti ir daryti išvadas pikto ir bedieviško pasaulio akivaizdoje.

Kiekvienas žmogus esame apdovanoti dažnai ne vienu talentu. Talentas mylėti, įsiklausyti ir suprasti artimo vargus bei rūpesčius švietė Monsinjoro asmenyje. Turėjo dovaną kalbėti į visus, o tie visi jausdavo lyg būtų kalbama asmeniškai tik jam vienam, kreiptasi asmeniškai tik į jį. Turėjo dovaną įžvelgti bei nujausti ateities įvykius. Kartą mano mamai užėjus į zakristiją užsakyti Šv. Mišių lyg tarp kitko pasakė: „Man atrodo, jūsų sūnus bus kunigas“. Nors man tuo metu buvo vos 13 metų... Buvo aktyvus Fatimos stebuklo gerbėjas ir skleidėjas. Tikėjo ir laukė Rusijos atsivertimo. Juk su šiuo stebuklu siejosi Lietuvos ir kitų pavergtų tautų laisvės likimas, kuris netruko išsipildyti.

Tauragėje Monsinjoras neteko savo mylimos mamos. Pašarvota Mama buvo Tauragės bažnyčioje, o į amžino poilsio vietą išlydėta į Kaltinėnus. Šią gedulingą kelionę kiek daugiau kaip prieš 30 metų prisimenu buvus lyg vakar: Šv. Mišias Kaltinėnų bažnyčioje, graudulingai ir be perstojo pliaupiantį lietų, aptemusį ir liūdintį dangų bei vėliau palaidojimo vietą. Pirmą kartą pamačiau ir supratau, kad tai neeilinė Žemaitijos žemės bajoriškos šeimos amžino poilsio vieta. Į kapą reikėjo patekti pro duris ir leistis į požemį. Ten išvydome bajorų Gedvilų šeimos protėvių karstus suguldytus į meniškai dekoruotas erdves po skliautais.

Deja, neužtruko ilgai Monsinjoro tarnystės kelias Tauragės bažnyčioje. Prabėgo, praūžė tie keleri metai lyg vėjas, lyg uraganas ir pamenu, kaip vėlų 1981 m. rudenį gausiai susirinkę parapijiečiai su skaudančia širdimi išlydėjome Monsinjorą į Mažeikių parapiją. Atlydėjus į Mažeikius ir jau atsisveikinant išgirdau Monsinjoro palaiminimą ir padrąsinimą. Neklausiamas ir neprašomas jis pasakė: “Egidijau, jei būsi kunigu, būk jėzuitu“. Supratau, kaip jis vertino šį vienuolinį ordiną, kuris ypatingu būdu pasišventęs švietimui ir jaunimo sielovadai. Monsinjoras jautė, kiek daug dvasinių jėgų reikės įdėti kol bus atkurta ir atstatyta per ilgus dešimtmečius pikto ir negailestingo priešo griauta, deginta ir naikinta Lietuva.

Kaip Mozė, atvedęs savo tautą į pažadėtąją žemę, nekirto Jordano upės, o pasiliko kitoje upės pusėje, taip ir Tu, Monsinjore Jonai, buvai kartu su mumis gyvenimo ir tikėjimo kelionėje į Žemaičių Krikšto 600 Jubiliejinių Metų iškilmes, bet pasilikai kitame, jau anapusinio pasaulio krante.

Ilsėkis Ramybėje!

p.s. Gedulingos šv. Mišios buvo aukojamos Telšių katedroje 2013.07.30 Laidotuvių šv. Mišios aukojamos 2013.07.31 15 val. Klaipėdos Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje. Kūnas laidojamas tos bažnyčios šventoriuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"