TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Moters grožis operacinėje ir drobėje

2009 08 08 0:00
S.Vikšraičio kabinete - paties tapyti paveikslai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Plastinės chirurgijos specialistas Saulius Vikšraitis, suteikdamas moterims gyvenimo džiaugsmą, semiasi idėjų kūrybai. Grįžęs po darbų savaitgaliais jis pakyla į namie esančias dirbtuves ir tapo moterų siluetus, formas, veidus. "Moterį pažįstu geriausiai", - šypsosi jis.

S.Vikšraitis rinkosi plastinę chirurgiją, nes norėjo veiklos, kuri padėtų save išreikšti. Turbūt to buvo negana, tad prieš devynerius metus į jo rankas pakliuvo teptukas. Tąkart nutapęs rudens peizažą, naujai užgimusio pomėgio neapleido. Dabar jo darbai puošia ne tik namie esančias dirbtuves, bet ir Kauno plastinės chirurgijos kliniką.

Panašios į gėles.

"Moteris pažįstu geriausiai - toks mano darbas. Dažniausiai su jomis bendrauju, esu matęs linksmas, liūdnas, verkiančias", - teigia plastikos chirurgas. Tačiau tapydamas jis nesistengia tiksliai atkartoti veido ar kūno bruožų, jam nereikia pozuotojų. Seniau tapydavo veidus, bet dabar vaizduoja siluetus, kūnus. Tapo iš atminties: "Paveikslas nebūtinai turi būti susietas su konkrečiu asmeniu." S.Vikšraitis taip pat piešia gėles. Anot jo, gėlės ir moterys yra labai panašios.

"Viena vertus, tapyba man - tarsi žaidimas. Antra vertus - grožio supratimas. Klinikoje irgi kuriu grožį. Tik ten viską darau profesionaliai ir iš to gyvenu, o tapydamas užsiimu tuo, kas man patinka", - tikina vyras.

Kadaise, kai S.Vikšraitis tik buvo pradėjęs tapyti, žmona Aurelija, taip pat gydytoja, į vyro pomėgį žiūrėjo skeptiškai. Vėliau paveikslai pradėjo patikti. Galiausiai ji ėmė patarinėti sutuoktiniui: "Tu daugiau nebetapyk, nes sugadinsi paveikslą." Pasiteiravus, ar namie nekildavo konfliktų ar pavydo scenų dėl vyro kaip chirurgo dažnų kontaktų su dailiąja lytimi, S.Vikšraitis tikina, jog reikėtų to klausti žmonos. "Žinoma, ji turi būti tolerantiška", - šypsosi vyras.

Kūno skulptūra

Ar S.Vikšraitis įžvelgia paralelių tarp plastinės chirurgijos ir tapybos? "Grožis ir formos neturi etalono. Jei operuoju krūtinę, suteikiu formą, kuri gali būti ir vienokia, ir kitokia. Svarbiausia, kad būtų graži. Tai vadinu kūno skulptūra. Kiekvieną dieną susiduriu su moterų linkiais. Tad mano akis yra taip išlavinta, kad belieka lavinti ranką, - šypsosi gydytojas. - Savo darbą galiu tęsti užsiimdamas hobiu." Kadangi jis puikiai išstudijavęs žmogaus anatomiją, žinias gali ir praktiškai pritaikyti. Tačiau pašnekovas tikina, kad nesistengia tiksliai ko nors kopijuoti, jam svarbiausia - pabrėžti vieną ar kitą detalę.

Aptaškyta dažais

Plastikos chirurgas pomėgiui laiko randa savaitgaliais. Tam jis skiria po porą valandų per dieną. Kartais, kai idėja itin ryški, tapo ir ilgiau. S.Vikšraitis pasakoja, kad anksčiau darbą galėjo baigti vienu sykiu, bet dabar vis dažniau prie vieno kūrinio tenka grįžti ne kartą. "Mano reikalavimai didėja. Žiūrėdamas į savo darbus jaučiu, kad kažko trūksta - tada ieškau ko", - šypteli jis. Kaunietis yra nutapęs vieną paveikslą, kurio jau tris mėnesius negali užbaigti.

Namie S.Vikšraitis turi studiją, kuri neleidžia pamiršti, kuo užsiima jos šeimininkas: sienos ir grindys aptaškytos dažais, sukabinti autoriaus paveikslai.

"Įkvėpimo gali suteikti praėjusi diena, pasisekusi operacija, susitikimas su žmogumi ar kokia nors pamatyta detalė", - apie kūrybinius impulsus kalba gydytojas. Dažnai pamąstymai apie gyvenimą taip pat duoda peno kūrybai.

Kartą impulsu tapo plytų siena, kurią pamatė pro namų langą. Pasitelkęs vaizduotę, nutapė paveikslą apie jaunystę ir senatvę. Kitą kartą viešėjo sodyboje ir stebėjo ežerą. Grįžęs namo nutapė jį... oranžinės spalvos. "Tai nieko bendro neturi su realybe, bet man taip norėjosi, kad ežeras būtų oranžinis", - juokiasi S.Vikšraitis.

Tapė ir smėliu

S.Vikšraitis prisipažįsta, kad tapyti ne visada mėgo. Mokykloje tai daryti ne itin sekėsi. Paveikslai pradėjo patikti šiek tiek vėliau. "Juos kolekcionuodavau, - pasakoja pašnekovas. - Prieš pirkdamas paveikslą, visada susipažindavau su jo autoriumi." Prieš devynerius metus S.Vikšraitis viešėjo sodyboje, kur augo jo mama. Aplinkui buvo ežeras, augo klevai ir šimtametės liepos. Grįžęs namo pagalvojo, kad reikėtų nutapyti tai, ką matė. Nusipirko molbertą, o draugas davė teptukų, kurių pats nenaudojo. "Pradėjau tapyti, ir man sekėsi", - šypsosi vyras. Paskui S.Vikšraitis nutapė dar 10-15 paveikslų ir surengė draugams parodą. Jos metu bičiuliai puikiai praleido laiką, o S.Vikšraitis nesiliovė kurti. "Tapydamas pailsiu, atsipalaiduoju. Iš pradžių tai buvo žaidimas, vėliau tapo rimtu dalyku. Dabar jau būnu nepatenkintas, jei nepavyksta ko nors padaryti", - šypsosi plastikos chirurgas. Jis stengiasi subrandinti idėją, tada pradėti ją įgyvendinti. Iki šiol S.Vikšraitis yra surengęs keturias parodas. Vienoje jų apsilankė ir dailės kritikai. Jie apie gydytojo meną atsiliepė teigiamai. "Malonu, kai kritikai gerai įvertina. Niekur nesimokiau ir neperpratau visų subtilybių, kurias žino profesionalūs dailininkai, - prisipažįsta pašnekovas. - Darau, kaip išmanau ir kaip man atrodo tinkamiausia." Kartą atostogaudamas prie jūros, jis naudojo specialius dažus ir pradėjo tapyti smėliu.

Galiausiai S.Vikšraitis nusprendė - viskas, parodų daugiau nebus. "Tapau savo malonumui, o ne dėl to, kad darbus parduočiau", - šypsosi. Jis teigia, kad labai sunku skirtis su savo paveikslais, kurie yra tarsi kūrėjo dalis. Vis dėlto S.Vikšraičiui kartais tenka dovanoti darbus draugams vestuvių ar kitų švenčių proga.

Ekstremalių pojūčių nereikia

Įstojęs į mediciną, vyras žinojo, kad nori būti chirurgas, nes norėjo konkrečios veiklos. "Mano nuomone, vidaus ligų ar kitos pakraipos specializacijos yra labiau filosofinės, reikalaujančios dažno skaitymo. Tačiau nebūna tikslaus sprendimo, kai atėjai, pamatei, supratai ir įveikei", - priežastį, kodėl pasirinko chirurgiją, įvardija S.Vikšraitis. Vėliau mikrochirurgija jam pasirodė įdomesnė ir ten gydytojas jautėsi galintis labiau save išreikšti. "Galiausiai patekau į plastinę chirurgiją", - šypsosi medikas.

S.Vikšraitis save apibūdina kaip ramią ir vientisą asmenybę, kuriai nereikia ekstremalių pojūčių, kad galėtų pailsėti nuo darbų. "Man reikia, kad gyvenimas tekėtų ramiai. Juk viskas eina muzikos ritmu", - tikina.

Operuoja ir vyrus

Įdomu, ar plastinės chirurgijos specialistas pats gultųsi po kolegų peiliu? "Sakoma, kai viską žinai, sunku pasiryžti", - šypsosi jis. Tačiau neatmeta minties, kad jei prireiktų operacijos - būtinai prašytų kolegų pagalbos. "Žmogaus vidinis pasaulis turi sugyventi su išvaizda. Jei taip nėra, būsena prastėja ir reikia priimti tam tikrus sprendimus", - įsitikinęs grožio kūrėjas.

S.Vikšraitis išvaizdą tobulina ne tik dailiosios lyties atstovėms. Įdomių, bet psichologiškai sunkesnių operacijų pasitaiko tada, kai vyrai užsinori tapti moterimis. Jis yra operavęs vyro veidą, kad atrodytų kaip moters. Pacientas buvo užsienietis, kuriam prieš tai buvo atlikta nemažai operacijų, tarp jų - ir lyties keitimo.

Pastaruoju metu vyrai vis dažniau kreipiasi norėdami išlyginti raukšles ar pakeisti agresyvią išvaizdą. "Kartais žmogaus įvaizdis būna labai svarbus norint gauti darbą. Tokių atvejų pasitaiko užsienyje. Tad jei vyras atrodys agresyviai, niekas nenorės jo priimti dirbti", - aiškina S.Vikšraitis.

Moterys dažniausiai prašo padidinti krūtinę. "Yra beprotiškai daug moterų, kurių krūtinė kaip vyrų. Jos kompleksuoja, net sporto klube negali persirengti, nes gėda, - sako chirurgas. - Šios moterys nori pasididinti krūtinę, kad geriau jaustųsi. Po operacijos akivaizdžiai pagerėja gyvenimo kokybė." Tačiau jei gydytojas mato, kad prašymas yra absurdiškas ar tai tėra vienadienė užgaida - klientes nuo operacijos stengiasi atkalbėti.

Grožio operacijas S.Vikšraitis lygina su tapyba: "Kartais užtenka tik mažų potėpių, kad žmogus pasijustų gerai ir viskas darniai suskambėtų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"