TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Mūsų herojai nusiteikę optimistiškai

2008 01 05 0:00
D.ir G.Ruzgių meilė neišblėso ir po 60 metų.
LŽ archyvo nuotrauka

"Ateitis mus jaudina, o praeitis laiko. Štai kodėl dabartis mums išslysta", - teigė prancūzų rašytojas Gustave'as Flaubertas. Kalbindami herojus ir rašydami apie juos "Žmonių" puslapiuose, bandėme kiek pristabdyti gyvenimo akimirkas, lekiančias lyg vaizdai pro greitai važiuojančio traukinio langą. 2007 metais kartu su pašnekovais patyrėme ryškių gyvenimo pokyčių, smagių nutikimų, išgyvenome skaudžių įvykių, išmokome naujų pamokų. Šiandien visa tai prisimindami, viltingai žvelgiame į 2008 metus.

60 metų kartu.

Vilnietis architektas Gediminas Ruzgys iki šiol prisimena tą dieną, kai ant Vytauto Didžiojo universiteto laiptų sutiko lituanistę Danutę Aukselytę - laibutę, smulkutę baltaplaukę laukų ramunėlę gražiomis akimis. Apie D. ir G.Ruzgius pernai rašėme, kai pora atšventė deimantines vestuves. Šv. Jonų bažnyčioje 2007 metų vasario 16-ąją, kaip ir prieš šešiasdešimt metų, D.Ruzgienė vilkėjo tautiniais drabužiais, o G.Ruzgys - Lietuvos karininko uniforma.

"Visas mūsų gyvenimas buvo turiningas ir spalvingas. Dabar jau esame solidaus amžiaus, tačiau nesiryžtame būti tik pensininkai, - kalbėjo G.Ruzgys. - Neseniai žmona mane apkabino, pabučiavo ir pasakė: "Nenoriu būti mokytoja ir virėja. Noriu būti mokytoja ir poetė". Kiekvienas žmogus nori ir senatvėje dar ką nors padaryti."

Lituanistė D.Ruzgienė dirbo prestižinėse Vilniaus mokyklose. 82 metų mokytoja ekspertė ir dabar neatsigina mokinių. Nuo jaunystės rašė poeziją, tačiau eilėraščių knyga, turėjusi išeiti 1944-aisiais, pasirodė tik po daugelio metų - aštuoniasdešimtmečio proga sūnaus dizainerio Gedimino kol kas vieninteliu egzemplioriumi išleista.

G.Ruzgys yra aktyvus visuomenininkas: Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos Vilniaus ap. tarybos pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos narys. Dažnai bendrauja su skautais. Lietuvos filatelininkų sąjungos nariui reikia laiko ir savo filatelijos kolekcijai sutvarkyti.

"Visa mano šaunioji komanda"

Londone gyvenanti režisierė Dalia Ibelhauptaitė praėjusius metus vadina labai sėkmingais, turiningais ir džiaugsmingais. Pirmasis jos kaip prodiuserės darbas Giacomo Puccini opera "Bohema" Vilniaus kongresų rūmuose sulaukė didžiulio publikos pripažinimo. Jis suteikė pasitikėjimo imtis naujo darbo - Wolfgango Amadėjaus Mozarto operos "Užburtoji fleita".

Praėjusią vasarą LŽ kalbinta režisierė džiaugėsi, kad galėjo padėti Tauragės apskrities daugiavaikių šeimų ir socialiai remtiniems vaikams. Jiems buvo skirtos lėšos, surinktos Londone per labdaros vakarienę, kurioje dalyvavo "Bohemos" solistai, o aukcioną vedė D.Ibelhauptaitės vyras aktorius Dexteris Fletcheris.

Dabar režisierė repetuoja naują Giuseppe's Verdi operos "Likimo galia" spektaklį Izraelio nacionalinėje operoje Tel Avive. Pasak pašnekovės, malonu, kad jis yra pirmas, nupirktas iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, o dar maloniau, kad kitų šalių teatrai pagaliau ne tik kviečia į gastroles, bet ir nori įsigyti Lietuvoje sukurtų spektaklių.

D.Ibelhauptaitė su tarptautine solistų komanda, kurioje yra nemažai žymių artistų, vėl, kaip ir Vilniuje, repetuoja po dešimt valandų per dieną. Tik savaitgaliai lieka jai pačiai. Jau buvo Jeruzalėje, prie Negyvosios jūros, Negevo dykumoje.

"Sunku patikėti, bet Kalėdų ir Naujųjų metų šiemet kaip nebuvę. Izraelyje tų švenčių niekas nešvenčia. Scenos repeticijos vyko ir Kūčių vakarą iki pusės vienuoliktos, ir Kalėdų dieną, o paskutinė šviesų repeticija gruodžio 31-osios vakarą baigiasi be penkiolikos dvylika!" - prieš pat Naujuosius pasakojo režisierė, laukdama atvažiuojant savo vyro Dexterio, kuris filmavosi Kanadoje.

Į Tel Avivą atvažiuoja ir "Likimo galios" spektaklio kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, artimas režisierės draugas. Be to, Tel Avive kartu dirba režisierės asistentas iš Vilniaus Linas Mikuta.

"Bus visa mano šaunioji komanda, ir manau, kad tikrai ką nors baisiai originalaus sugalvosime, - patikino menininkė. - Ko gero, ekspromtu."

Dabar - tik "Suokalbio" lankytojas

Tautodailininkas Robertas Matulionis legendinėje Rašytojų sąjungos kavinėje daugiau kaip aštuonerius metus stovėjo anapus baro. "Čia rinkdavosi geri, silpni žmonės, nelabai įsitvirtinę gyvenime. Ateidavo iš vienatvės", - vasarą LŽ teigė uždaryto "Trečio brolio" šeimininkas. Rudenį "Suokalbiu" vadinama kavinė vėl pradėjo veikti. Kelis kartus ten apsilankė ir R.Matulionis. Kuo jį traukia ši linksmybių vieta? "Žmonės į buvusią darbovietę ateina, jei sekasi, jei viskas gerai. Kai būnu geros nuotaikos, nueinu į "Suokalbį", - paaiškino R.Matulionis.

Ką dabar veikia buvęs bohemiškos kavinės šeimininkas? "Vertėjauju pagal patentą, baigiu statyti namą ir drožinėju skulptūrėles. Dar kovoju už Tautodailininkų sąjungos išlikimą, kad nesugriautų tos mūsų organizacijos. Sąjungos narys esu 30 metų, o dabar kažkoks biurokratas bando iš jos padaryti sau lesyklėlę", - pasakojo tautodailininkas.

"Koks tu, eilėrašti..."

Vasaros pabaigoje kalbėdamasis su LŽ Algimantas Baltakis užsiminė apie būsimą "Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlę" - pirmajam šios serijos leidiniui jis buvo atrinkęs 50 eilėraščių. Knyga ką tik pasirodė. Prasideda atodūsiu, išsprūdusiu prieš kelis dešimtmečius: "Koks tu, eilėrašti, baisus!/ Nuogai mus išrengi visus." Baigiasi 1999 metais parašytu Stasiui Krasauskui dedikuotu kūriniu "Vasara. Bėgantieji".

Yra šiauliečių grupės "Vairas" išgarsinta "Sniegena", 1962 metais skirta žmonai Sigitai - padovanota gimtadienio proga, kadangi kitokiai dovanai nebuvo pinigų. "Ji šiek tiek nusiminė, sako, verčiau būtum nosinę padovanojęs ar kojines, žiūrėk, akis nubėgusi. Mat tą dieną turėjome bilietus į operos teatrą. Raminau, palauk, parduosim eilėraštį, nusipirksi ne vienas kojines", - pasakojo A.Baltakis. Jis iki šiol žiemą lesina paukščius. Tada vidur pusnynų suraudonavusi sniegena atnešė šias eilutes: "Man artima šėma žiema ir matinis padangės kupolas, ir padūmavus toluma, ir tyluma, ir eglės kuplios..."

Gausiai dainuojamas poetas šiandien yra vienas populiariausių LATGA-A autorių. Vien "Boružėlė", atsisiunčiama į mobiliuosius telefonus, per vasarą teksto autoriui uždirba keletą tūkstančių. Ta "Boružėlė", kuri 1972 metais buvo išspausdinta vaikiškoje knygelėje "Vabaliukų balius", ir tapo vaikų liaudies daina: "Boružėlė septyntaškė panaši į mažą braškę..."

Yra daugiau dedikacijų: Bulatui Okudžavai, išvertusiam A.Baltakio "Velnio tiltą" į rusų kalbą, bendrakursiams Justinui Marcinkevičiui ir praėjusį spalį į anapilį išėjusiam Alfonsui Maldoniui. Artimo draugo mirtis nuliūdino, tačiau dar iš savo dėdės Rapolo A.Baltakis yra išmokęs nepasiduoti pesimizmui. "Gyvenimu skųstis tikrai negaliu,/ Mane daug kas myli, aš daug ką myliu..." - tai dar vieno daina virtusio poeto eilėraščio pradžia.

Sužinojęs, kad serga, A.Baltakis suskubo rengti knygą apie savo bičiulį Eduardą Mieželaitį. Kad ši, pasak jo, didelė mūsų kultūros figūra nenugrimztų į užmarštį, poetas prisiėmė tokį įsipareigojimą.

Du gimtadieniai

Avarija ir dukters koma prasidėję Kristinos Veselienės metai baigėsi laimingai. Aštuonmetė Gabrielė atsigavo, sveiksta. Rudenį per pokalbį su LŽ Kristina ne tik džiaugėsi įvykusiu stebuklu, bet ir dalijosi svajonėmis, troškimais.

Apie tai, kokie buvo praėję metai ir kokių norėtų atėjusių, mūsų laikraščiui ji parašė trumpą elektroninį laišką: "Ryškiausias 2007 metų įvykis man, be abejo, buvo Gabrielės atsibudimas iš komos būsenos ir ilgas jos gimimas iš naujo. Metai buvo labai ilgi... Ir nelengvi. Bet jie baigėsi. Šiandien Gabrielė man sako turinti du gimtadienius - vieną vasarą, kitą - žiemą. Didžiausias džiaugsmas buvo ir tebėra gydytojų, mokytojų, artimųjų bei draugų palaikymas sveikstant Gabrielei ir man pačiai grįžtant į aktyvų gyvenimą.

Didžiausia naujiena - vidiniai pasikeitimai. Mokausi matyti širdies

akimis. Kaip viskas įdomiai atrodo!!! Atradimų buvo nemažai, viską permąsčiau, įvertinau iš naujo, išmokau nuolankumo, ir oi oi oi kaip buvo nelengva su kai kuo susitaikyti... Dar išskirčiau vieną patirtį: buvo metas ir situacijų, kuriose pamačiau, kad ketverių metų vaikas (kalbu apie savo dukrelę Patriciją Tėją), gali būti išmintingesnis už suaugusiuosius.

Dabar Gabrielė jaučiasi gerai. Džiaugiasi sėkmėmis mokykloje, liūdi

dėl nesėkmių. Savo sesės galvoje ji įžiebė svajonę gydyti vaikučius, kurie patiria galvos traumas. Tikiu, kad ji būtų gera gydytoja (elektroninė šypsenėlė). Gabrielė priverčia svajoti, tai puiku!

2008-aisiais su Mindaugu planuojame pradėti kurti savo namus - bendrystės džiaugsmą, šilumą, ramybę. Su mergaitėmis norėčiau smagiai paatostogauti, pakeliauti, pabūti kartu.

Darbe noriu jausti aistrą ir malonumą dirbti, ir man jau visai nesvarbu uždirbti milijoną (vėl šypsenėlė). Daug svarbiau rasti partnerių projektams "Mamos mamoms", "Būk geras", "Sujungti širdies spaudu"; pakviesti į Lietuvą futuristų, idėjų generavimo guru, lektorių, padėsiančių mums augti kiekvienam asmeniškai, kartu ir kompanijoms, kuriose dirbame."

Bus staigmenų

Lapkričio mėnesį žinia, kad į gimtinę vėl parvyko Gintarė Jautakaitė nuskambėjo kiek netikėtai - pastaruoju metu retokai apie ją girdėjome. "Niekur nedingau. Tiesiog mažoji Elžbieta labai pakoregavo mano gyvenimą", - džiugiu balsu LŽ tikino dainininkė. Dabartinių keturiasdešimtmečių kartos lietuvaičių simboliu tapusi išskirtinio balso ir reto talento savininkė nuo 1981 metų pasirinko savo ateitį svetur.

Gintarės ir Keitho McCurdy šeima gyvena netoli Kanados sienos, Meino valstijoje. "Ten labai gražu. Okeano krantas uolėtas, aplink daug kalnų, tad laisvalaikis labai aktyvus - vaikštome po miškus ir kalnus, kol Elžbieta dar buvo negimusi, su vyru plaukiojome valtele, bet dabar tai pavojinga - ji per maža tokioms vandens kelionėms", - pasakojo lietuvė. Gintarė teigė, kad sūnūs Džeisonas ir Martynas jau savarankiški. Ji juokėsi, kad atžalos jau gyvena savo gyvenimą, bet vedybomis dar tikrai nekvepia: "Jie renkasi. Kaip suprantu, rimtų santykių nė vienas dar neturi."

Į Lietuvą G.Jautakaitė buvo atvykusi krikštyti sesers Salvinijos sūnelio. Jai tai buvo išskirtinė šventė - pirmas sūnėnas ir pirmas krikštasūnis. "Tuo pat metu susitinku ir su įvairiais žmonėmis dėl savo ateities koncertų čia. Jie bus tik kitąmet, bet parengiamieji darbai jau vyksta, - tada atskleidė dainininkė. - Paslapčių dar nenoriu išduoti, nors kai ką galiu pasakyti - žadu surengti ir savo tapybos bei grafikos darbų parodą, taip pat pristatysiu ir poezijos knygą". Ką gi, šiais metais lauksime susitikimo su kūrybinga Amerikoje gyvenančia lietuve.

Pagausėjimas

Vaisingi praėję metai buvo žurnalistei Rūtai Grinevičiūtei. Rugpjūčio 1 dieną gimė antroji jos duktė Ulijona. Su LŽ žurnaliste susitikusi Sapieginės miške, kur rudenį kasdien po kelias valandas stumdydavo vaikišką vežimėlį, ji džiaugėsi kūdikio sveikata.

Panelė Ulijona gimė sveika kaip ridikas, 3 kg svorio ir 50 cm ūgio. "Mielas žmogutis - jei pilvo neskauda, tai šypsosi, draugauja, nors dar yra maža, neturėtų taip daryti. Dabar jau ir pamiegoti šiek tiek leidžia - naktį 4 valandas išmiega", - apie poros mėnesių dukrelę pasakojo 42 metų mama.

Praėjus vos porai savaičių po gimdymo prasidėjo Rūtos darbymetis - naujas LNK laidos "Paskutinė instancija" sezonas. Ji vienu metu buvo ir yra mama, ir žurnalistinių tyrimų laidos redaktorė. "Gerai, kad yra telefonas", - sakė žurnalistė, mat laidos planuojamos daugiausia per telefonines konferencijas ar retkarčiais įvykstančius susitikimus Rūtos namuose Antakalnyje. Pagausėjo ne tik šeima, bet ir laidos "Paskutinė instancija" komanda. Pridėjo Vitalius Zaikauskas, Rasa Klinauskaitė. Tai Rūtą labai džiugino, nauji žmonės - "tikras auksas".

Kai skambinome, pagavome žurnalistę kepančią bandeles dukros Ievos šventei mokykloje. "Noriu paprastų dalykų: kad būtų mažiau buities, minčių apie pinigus, mažiau pykčio. Norisi kūrybingų metų", - į klausimą, kokių norėtų 2008-ųjų, atsakė R.Grinevičiūtė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"