TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Muzika: nuotykis, paguoda, iššūkis

2007 01 13 0:00
Garsaus pianisto Petro Geniušo sūnus Lukas nesvarstydamas pasirinko muzikanto kelią.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Tarptautinių konkursų laureatas, jauniausiu pianistų dinastijos atstovu vadinamas Lukas Geniušas neslepia, kad nori būti tarp geriausių pasaulio pianistų, bet kol kas profesionalu savęs nelaiko

- Augote muzikinėje aplinkoje. Ar nuo vaikystės norėjote, svajojote tapti pianistu?

- Nuo pat vaikystės buvau pianistas. Tai buvo įprasta ir net kasdieniška. Tik vėliau ėmiau suvokti, koks stebuklas yra groti fortepijonu. Apie tai galima tik svajoti. Tad iš pradžių pradėjau groti, o vėliau - norėti ir svajoti.

- Tėvai skatino domėtis muzika ar leido pačiam spręsti?

- Tėvai darė ir viena, ir kita, tačiau greit suprato, kad jei leis pačiam galvoti, pasirinksiu muziką. Aš mėgstu jausti ir manyti, jog iniciatyva priklauso man. Tada darbas būna kūrybiškesnis.

- Jūsų mokytoja - Vera Gornostajeva yra jūsų močiutė. Giminystė studijuojant trukdo ar padeda?

- Kai vyksta pamoka, nei aš, nei močiutė negalvojame apie giminystės ryšius. Tai bekompromisiškas profesinis bendravimas. Ji dirba su manimi taip pat sąžiningai, kaip ir su kitais. Tik aš turėjau galimybę bendrauti su šia nepaprasta muzikante nuo mažens.

- Ar namie profesiniai pokalbiai apie muziką - dažna tema?

- Jie beveik nenutrūksta. Aptariame savo ir kolegų koncertus bei įrašus. Tėvai neretai komentuoja savo darbą su studentais. Dažnai egzaminuojame vieni kitus. Pavyzdžiui, aš uždedu kokį nors nežinomą tėvams įrašą, o jie turi atspėti atlikėją arba smulkiai apibūdinti jo skambinimo stilių, estetiką ir net charakterio savybes.

- Kiek pastangų tenka įdėti, kol išmokstate atlikti naują kūrinį?

- Pirmiausia tai priklauso nuo kūrinio sudėtingumo. Pauliaus Hindemitho polifoninį ciklą "Ludus Tonalis" teko mokytis du mėnesius, Sergejaus Rachmaninovo Trečiąjį koncertą mokiausi apie tris mėnesius, o Ferenco Liszto Sonatą h-moll pavyko įveikti per mėnesį. O paprastesnius kūrinius galima išmokti ir per porą dienų.

- Kas jums yra muzika?

- Muzika yra mano gyvenimas. Ji yra kelias į tai, kas yra daugiau nei gyvenimas. Muzika man yra bendravimas. Nuotykis. Paguoda. Iššūkis. Intelektualus žaidimas. Emocinė iškrova. Profesija ir pomėgis.

- Kokie jūsų pomėgiai, laisvalaikis, atostogos?

- Mėgstu žaisti su tėčiu krepšinį, su draugais - futbolą. Vasarą labiausiai patinka būti Neringoje. Taip pat skaitau knygas, einu į kiną, sėdžiu prie kompiuterio. Bet pagrindinis pomėgis vis tiek yra muzika.

- Koncertuojate įvairiose šalyse, laimėjote premijų tarptautiniuose konkursuose. Esate pristatomas kaip jauniausias pianistų dinastijos atstovas. Kokių tikslų ir svajonių turite?

- Nemanau, kad pasaulyje yra vienas geriausias pianistas. Jų yra keletas ar keliolika. Neslėpsiu, kad noriu būti tarp jų.

- Kuo skiriasi Lietuvos ir kitų šalių publika?

- Ne nuo šalies priklauso, kokia yra publika. Per kiekvieną koncertą publikos nuotaika būna kitokia. Manau, klasikinės muzikos gerbėjai yra tarsi viena didelė tarptautinė šeima.

- Grodamas nepaprastai aiškiai reiškiate emocijas veido išraiškomis. Ką tuo metu galvojate?

- Specialiai apie mimiką negalvoju. Ji gali atspindėti ir muzikos emociją, ir fizines pastangas (kai kurie sportininkai įveikdami kliūtį net liežuvį iškiša). Kartais mimika išduoda sceninį jaudulį ar įtampą. Scenoje dažniausiai ištinka tokia būsena, kurią galėčiau pavadinti išgyvenimu, bet ne galvojimu. Galvoti geriau prieš ir po koncerto.

Trumpai

Nacionalinės premijos laureato profesoriaus Petro Geniušo ir Ksenijos Knorre-Geniušienės sūnus Lukas yra gimęs Maskvoje. Šiuo metu mokosi Maskvos Frederico Chopino kolegijos trečiame kurse, mokytoja - profesorė Vera Gornostajeva, jaunojo pianisto močiutė.

Kaip pianistas Lukas yra tapęs ne vieno tarptautinio konkurso laureatu, jis nuolat koncertuoja su įvairiais simfoniniais orkestrais. Nuo 2001-ųjų dalyvauja Vladimiro Spivakovo fondo koncertinėse programose. Nuo 2004 metų tapo Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininku.

2000 metų tarptautinio Balio Dvariono konkurso diplomantu, 2002-aisiais pelnė tarptautinio konkurso "Laiptai į meistriškumą" Sankt Peterburge pirmąją premiją, nugalėjo pirmajame viešajame Centrinės muzikos mokyklos konkurse Maskvoje. Jaunasis pianistas ne kartą yra grojęs su simfoniniais orkestrais Maskvos, Sankt Peterburgo, Kazanės, taip pat Vilniaus ir Kauno Didžiosiose salėse. 2003-iųjų vasarą surengė pirmąjį solinį koncertą Vienoje, o rudenį dalyvavo Vladimiro Spivakovo labdaros fondo surengtuose koncertuose Prancūzijoje ir Šveicarijoje, šį pavasarį - Vroclave (Lenkija).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"